Sūnaus netekę tėvai kaltina Santaros klinikas ir gydytoją: „Jų klaida lėmė Džiugo mirtį“

Ar įmanoma konkrečia pinigų suma įvertinti skausmą, kurį tėvai patiria mirus vaikui? Žinoma ne, sako Tadas ir Enrika Laucevičiai, kurių septynmetis sūnus Džiugas beveik prieš dvejus metus mirė Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santaros klinikose. Tačiau kito kelio pasiekti, jog medikų aplaidumas neliktų nepastebėtas, Lietuvoje jie nemato. Džiugo tėvai neabejoja, kad jo neteko dėl šioje gydymo įstaigoje dirbančių medikų klaidų. Todėl teisybės ieško teisminiu keliu. 

Šiuo metu su Santaros klinikomis šeima bylinėjasi teisme nei ruošia ieškinį klaidą padariusiam medikui.

„Mūsų tikslas – viešinti situaciją, kuri yra ne pirma, ne antra ir ne paskutinė, deja. Santaros klinikos daro daug klaidų ir nedaro jokių išvadų. O žmonės, šiuo atveju – vaikai, po jų gydymo neišgyvena“, – svarbiausią priežastį, kodėl teisminiu keliu ieško teisybės LRT.lt nurodė sūnaus netekęs T. Laucevičius.

Tai, kad gydant Džiugą medikai galėjo padaryti klaidų, galimai ir nulėmusių berniuko mirtį, patvirtino Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija. Tačiau Santaros klinikos klaidos nepripažįsta.

Gydytojai keitėsi nuolat: „Nespėdavom susipažinti, o jau ateina kitas“

Tragedija pasibaigusi istorija prasidėjo 2021 m. pavasarį po šeimos atostogų Egipte. Į jas Laucevičiai išvyko su trim savo vaikais. Svetur savo septintąjį gimtadienį atšventė ir Džiugas.

„Po dešimties dienų sugrįžus į Lietuvą sūnus pradėjo skųstis, kad jam skauda pilvą. Vieną kartą vėmė, kitą... Nutarėme važiuoti į Santaros klinikų vaikų skubios pagalbos-priėmimo skyrių. Ten jį apžiūrėjo ir nutarė hospitalizuoti bei ieškoti priežasties, kas jam yra“, – pasakojo vaiko tėtis.

Kartu su Džiugu ligoninėje liko tėtis – mama laukė žinių namuose kartu su dar dviem vaikais: Džiugo broliu ir sese.

T. Laucevičius pasakojo, kad per kelias ateinančias dienas berniuką apžiūrėjo ne vienas gydytojas, tarp jų – ir vėliau sūnų operavęs chirurgas.

„Bet jo apžiūrėjimas buvo paprastas: atėjo pamaigė pilvą ir pasakė: „viskas bus gerai“. Man pačiam buvo keista, bet taip pasirodo jie daro“, – prisiminė pašnekovas.

Ieškant priežasties, kodėl vaikas serga, jam buvo atlikta ir echoskopija: tyrimo metu patikrintas žarnynas, taip pat inkstai.

„Padarė tyrimą ir lyg ir nieko blogo nematė. Po to darė papildomus tyrimus, nes viduriavimas ir vėmimas tęsėsi, situacija nesitaisė. Viską nurašė, kad čia taip turi būti. Mane stebino, kad per kokias tris dienas vaiką apžiūrėjo daugybė gydytojų. Aš net nežinau, bet, man regis, kad per tas tris dienas kokie 12-13 medikų atėjo apžiūrėti. Įbėga trim valandom, nesusipažįsta su tuo, kas yra, ir išbėga – [maždaug toks požiūris] kitas sutvarkys. Galiausiai nustatė, kad tai yra pirmuonis, skyrė skysčius gerti“, – pasakojo T. Laucevičius.

Tuo metu, anot jo, sūnus jau nebegalėjo valgyti: kiekvieną kąsnį išvemdavo. „Gydytojai nusprendė skirti geriamą vaistą, kuris veikia žarnyną – gydo jį, naikindamas pirmuonį. Tačiau išgėręs vieną kartą vaistą sūnus išvėmė, antrą kartą – taip pat. Aš tada pradėjau siūlyti alternatyvas, klausiau, gal galima vaiką užmigdyti ir tuomet sugirdyti – nes vaikas tuomet jau paniškai bijojo gerti vaistus. Sakė: „vis tiek išvemsiu“. Taip praėjo visa para, kol galiausiai buvo rastas sprendimas – leisti vaistus į veną. Tiesa, sakė, kad jie ne tokie efektyvūs kaip tiesiai per skrandį vartojamas. Bet tikėjomės, kad vis tiek suveiks. Nes gydytojai vis ramino, kad viskas bus gerai. Aš ir pats žmoną vis raminau. Sakiau, juk čia – Santaros, kur galima rasti geresnę pagalbą?“, – prisiminė su sūnumi ligoninėje buvęs tėtis.

Deja, prognozės nepasitvirtino – pradėjus leisti vaistus vaiko savijauta pablogėjo. „Kateterio vietoje patino, veidas išburko, t. y. pradėjo kauptis skysčiai, inkstai nefunkcionavo. O vis besikeičiantys gydytojai ramino: „tu nepergyvenk, čia taip turi būti, tokia ligos eiga.“. Tik tada, kai pamatė, kad tinti pradėjo, nutarė padaryti inkstų tyrimą, kuris parodė, jog nebeveikia inkstai – vaiką reikia vežti į reanimaciją. Tada aš jau supykau ir nuėjau pas gydytoją klausti, ko man, tėvui, nepasako, kokia reali situacija. Gydytoja dar kartą užtikrino, kad viskas bus gerai: kalbėjo, kad tikriausiai nereikės net dializės. Su tokiomis nuotaikomis mus išlydėjo į reanimaciją“, – pasakojo vyras.

Deja, reanimacijoje dirbę medikai nustatė, kad berniuko inkstai nebefunkcionuoja, situacija bloga. „Tačiau jo būklė nebuvo kritinė“, – teigė vaiko netekęs vilnietis. Būti prie sūnaus intensyvios terapijos skyriuje jam neleido, todėl davęs tam kartui reikalingus sutikimus jis išvyko namo. Informacija apie sūnaus būklę jam buvo teikiama telefonu.

Mirtį nulėmusiai procedūrai tėvai nebuvo davę sutikimo

Į reanimaciją Džiugas pateko balandžio 15 d., o jau nepraėjus nė parai tėvai išgirdo žodžius, kuriuos prisimins visą gyvenimą: „Deja, Džiugas mirė“. Apie tai tėvams buvo pranešta telefonu, jiems patiems pasiskambinus į skyrių. „Tiesiog informavo [kad mirė], pateikė, kaip liūdną faktą“.

Aiškėja, kad vaiko mirtį galimai nulėmė operacijos metu reanimacijoje dirbusio gydytojo anesteziologo reanimatologo Vladyslavo Staševskio veiksmai. Kaip nurodoma Pacientui padarytos žalos atlyginimo komisijos išvadose, „operacijos metu po peritoninio kateterio įstatymo gydytojas V. Staševskis be vaiko tėvo informuoto sutikimo atliko centrinės venos kateterizaciją, kurios metu prasidėjo vidinis kraujavimas, eigoje įvyko hipovoleminis šokas, sukėlęs pohemoraginę anemiją ir lėmusią paciento mirtį.“

T. Laucevičiaus teigimu, prieš paliekant sūnų reanimacijoje medikai paprašė jo pasirašyti sutikimą reikalingoms procedūroms. Tačiau centrinės venos kateterizacija nebuvo minima.

„Aš pasirašiau, kad sutinku dėl peritoninės dializės. Niekas nesakė, ką dar ruošiasi daryti. Medikai turėjo gauti mūsų, tėvų, sutikimą. Negalėjo be jo daryti [kateterizacijos]. Tą patvirtino ir komisija“, – teigė T. Laucevičius.

„Jokio žmogiškumo“

Sužinoję apie sūnaus mirtį, tėvai nuvyko į ligoninę pasirašyti dokumentų ir, kaip vylėsi, pasikalbėti su gydytojais, sulaukti paaiškinimų, kaip ne kritinė būklė virto mirtimi. Tačiau pasikalbėti su jais netikėtos žinios priblokštiems vaiko artimiesiems neteko – formalumus tvarkė ligoninės administracija.

„Nebuvo jokio žmogiškumo, jokio pokalbio. Susirinko kažkokie žmonės iš administracijos, neatėjo nė vienas gydytojas, kuris buvo su Džiugu, nors, kaip sakiau, jų buvo ne vienas, ne du. Jų tokia politika, tikriausiai (...) Niekas nepasiūlė psichologų – nei man, nei žmonai – niekam. Nors turi, žinau. Ar taip reikia pranešti apie mirtį – telefonu, o paskui vengti atsakyti į klausimus?“ – empatijos šitoje situacijoje pasigedo gedintis tėvas.

Jis taip pat prisiminė administracijos atstovų paaiškinimą, kad tokie atvejai, kai centrinės venos kateterizacijos metu praduriama vena, ypač reti.

„Sakė, vienam iš 10 tūkst. būna, kad praduria [veną]. Bet kas man tie skaičiai? Džiugo nebėra, jis mirė, nes pradūrė veną. Kaip galima daryti tokias klaidas ir dar neigti? Pikta, kad [Santaros klinikos] iki šiol neprisiima atsakomybės ir, panašu, kad nepasimokė iš šios istorijos. Per tuos beveik porą metų [kai mirė Džiugas] pas juos numirė dar mažiausiai du vaikai. Čia kiek aš žinau iš žiniasklaidos, mūsų advokatų. Vadinasi, išvadų nepadarė“, – įsitikinęs T. Laucevičius. Anot jo, klaidos nepripažinimas užkerta kelią medikams mokytis iš tokių nelaimių.

„Galbūt reikia keisti tvarką, peržiūrėti ją, mokytis iš klaidų. Bet ne – geriau apsimesti [kad nieko neįvyko]“, – apgailestavo vilnietis.

Jo žiniomis, šiuo metu gydytojas V. Staševskis Santarų klinikose nebedirba.

Civilinė byla pasiekė teismą, baudžiamajai dokumentai ruošiami

Siekdama išsiaiškinti nelaimės aplinkybes ir dėl padarytos žalos nustatymo Laucevičių šeima kreipėsi į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, taip pat Vilniaus apygardos teismą.

2022 m. rudenį Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, remdamasi ekspertų išvadomis, pripažino, jog pacientui padarytos žalos buvo galima išvengti. Teigiama, kateterio įstatymo operacijos metu centrinės venos katerizacija nebuvo būtina ir skubi procedūra. Be to, tėvai šiai procedūrai nebuvo davę sutikimo.

Komisijos išvadose nurodoma iš dalies tenkinti tėvų prašymus dėl turtinės ir neturtinės žalos, T. Laucevičiui atlyginant 10 700 eurų neturtinę ir 1278 eurų turtinę žalą, E. Laucevičienei atlyginti 11 200 eurų neturtinę žalą.

Gavę komisijos išvadas vaiko netekę vilniečiai kreipėsi į teismą, nes jų prašomas žalos atlyginimas buvo didesnis. Civilinės bylos nagrinėjime tesime atsakovais tapo Santaros klinikos ir Valstybinė ligonių kasa.

Tiesa, netrukus su Valstybine ligonių kasa šeima pasirašė taikos sutartį, kadangi jie sutiko atlyginti tokią sumą, kokios prašė tėvai. Tai, anot T. Laucevičiaus nustebino ir juos, ir šeimą atstovaujantį advokatą.

„Matyt, žino, kad kažkas padaryta ne taip, supranta, kad kaltė yra“, – svarstė tėvas.

Likus vienam atsakovui – Santaros klinikoms – šeima ketina toliau siekti teisingumo teisminiu keliu. Tiesa, šiuo metu bylos nagrinėjimas teisme sustabdytas – laukiama Konstitucinio teismo išaiškinimo, ar Santaros klinikos gali būti atsakovu dėl Džiugo brolio ir sesers patirtos žalos [taip nurodoma suformuotame ieškinyje].

Kitas žingsnis, anot T. Laucevičiaus, bus baudžiamoji byla gydytojui anesteziologui V. Staševskiui. Dokumentai jai ruošiami.

Santaros klinikos kaltinimus neigia

LRT.lt nepavyko susisiekti su gydytoju anesteziologu V. Staševskiu. Santaros klinikose jis iš tiesų nebedirba, paskutinė jo oficialiai nurodoma darbo vieta VUL Žalgirio klinikos Veido ir žandikaulių intensyviosios terapijos skyrius.

Tuo metu Santaros klinikų administracija Džiugo Laucevičiaus mirties aplinkybes aiškina taip:

Santaros klinikų Komunikacijos tarnyba komentarą naujienų portalui LRT.lt atsiuntė raštu. Jame nurodoma, kad klinikos dėl paciento mirties apgailestauja, tačiau kartu pabrėžiama, kad konkretaus atvejo išsamiai komentuoti negali dėl prasidėjusio teisinio proceso.

„Nuoširdžiai užjaučiame artimuosius ir apgailestaujame, kad mūsų klinikose 2021 04 16 įvyko intervencinės procedūros komplikacija, kuri baigėsi paciento mirtimi. Norime pabrėžti, kad kiekvienas netikėtas mirties atvejis yra sukrečiantis ir skaudus ne tik artimiesiems, bet ir tuo metu teikusiems paslaugas medikams bei visam klinikų kolektyvui.

Santaros klinikos yra viena didžiausių trečio lygio specializuotas asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių Lietuvos ligoninių , kurioje koncentruojasi itin sudėtingi atvejai. Norėtųsi, kad visais atvejais mūsų kolektyvo teikiama pagalba būtų sėkminga, tačiau tenka pripažinti, kad ne visada pavyksta išvengti gydymo komplikacijų ir liūdniausių baigčių“, – rašoma klinikų komentare.

Kartu pažymima, kad Santaros klinikos aptaria kiekvieną mirties atvejį, įvertindamos taikytą diagnostiką, gydymą ir jų atitiktį medicinos praktikai, taip pat aptaria įvykusių komplikacijų priežastis bei jų valdymą, intervencinių procedūrų tvarkos, indikacijų bei jų atlikimo metodikų laikymąsi.

„Labai gaila, kad šiuolaikiniame pasaulyje, kai medicina yra labai pažangi, ne visada pavyksta išvengti skaudžių netekčių“, – teigia Santaros klinikų Komunikacijos tarnyba.

Kartu pabrėžiama, kad vykstant teisiniams procesams, komentuoti konkretaus atvejo Santaros klinikos negali. Tai reglamentuoja ne tik Bendrasis duomenų apsaugos įstatymas, bet ir Visuomenės informavimo įstatymas, kuriame nustatoma, jog privatus gyvenimas – asmeninis žmogaus, jo šeimos gyvenimas, gyvenamoji aplinka, kurią sudaro asmens gyvenamoji patalpa, jai priklausanti privati teritorija ir kitos privačios patalpos, kurias asmuo naudoja savo ūkinei, komercinei ar profesinei veiklai, taip pat asmens psichinė ir fizinė neliečiamybė, garbė ir reputacija, slapti asmeniniai faktai, asmens fotonuotraukos ar kiti atvaizdai, asmens sveikatos informacija, privatus susirašinėjimas ar kitoks susižinojimas, asmens pažiūros, įsitikinimai, įpročiai ir kiti duomenys, kuriuos galima naudoti tik jam sutikus.

LRT.lt primena, jog tai nėra pirmas atvejis, kai dėl Santaros klinikose mirusio mažamečio jo artimieji meta kaltinimus gydymo įstaigai.

Vilniaus apygardos prokuratūroje šiuo metu atliekamas tyrimas įtariamo tarnybinių pareigų neatlikimo - į prokurorus kreipėsi pernai Santaros klinikose gydytos ir čia mirusios penkiametės tėvai.

Vis dar tęsiasi tyrimas ir dėl 2022 m. šioje gydymo įstaigoje mirusios kūdikio.