Sugrįžtantys studentai – išaugusių spūsčių ir didesnio avaringumo pranašas, bet ekspertai įspėja, jog blogiausia dar laukia

Vasara – atokvėpio metas ne tik nuo darbų ar mokslų, tačiau ir nuo automobilių spūsčių. Skaičiuojama, kad vien sostinėje nuo birželio eismas gatvėse sumažėja maždaug dešimtadaliu. Visgi į didmiesčius grįžtantys studentai bei netrukus prasidėsiančios pamokos mažiesiems reiškia, kad vairuotojams vėl teks apsišarvuoti kantrybe ir pratintis prie transporto grūsčių. Savo ruožtu draudikai perspėja, kad prasidedant rudeniui neretai padaugėja eismo įvykių, tad didesnis atidumas prie vairo yra būtinas.

LRT.lt pradeda naują projektą LRT GATVĖ, skirtą aptarti aktualiausius eismo saugumo klausimus prasidėjus rudeniui. Žinote aktualią temą? Pasiūlykite ją mums portalas@lrt.lt.

Pandemija atslūgo – automobilių srautai išaugo

Vilniaus miesto savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ Eismo valdymo centro vadovo Aleksejaus Apanovičiaus teigimu, pirmąjį šių metų pusmetį vaizdas Vilniaus gatvėse jau iš esmės buvo panašus kaip prieš pandemiją.

„Eismo intensyvumas mieste per pirmą šių metų pusmetį, lyginant su pandeminiu periodu, t. y. 2020 ir 2021 m., kai buvo įvesti tam tikri ribojimai, akivaizdžiai yra didesnis, tačiau dar nesiekia ikipandeminio periodo eismo srautų lygio“, – LRT.lt sakė A. Apanovičius.

Anot „Susisiekimo paslaugų“ atstovo, bendras eismo srautų intensyvumas buvo mažesnis apie 1,8 proc. nei 2019 m., tačiau kai kuriomis savaitėmis jau buvo fiksuojami trumpalaikiai prieaugiai: pavyzdžiui, 4-ą ir 5-ą metų savaitę – apie 5,4 proc., o 18–21 sav. – apie 2,1 proc., lyginant su 2019 m. eismo srautų duomenimis tomis savaitėmis.

Per pirmąjį šių metų pusmetį pati judriausia Vilniuje buvo Geležinio Vilko g. centro kryptis – čia per parą važiuodavo vidutiniškai po 38 tūkst. automobilių. Toliau atitinkamai rikiavosi Kareivių g. nuo Valakampių g. – 35 tūkst., Gariūnų g. iš centro – 33 tūkst., Geležinio Vilko g. (iš centro / Žalgirio g. link) – 28 tūkst., Ozo g. Kalvarijų g. link – 24,5 tūkst. automobilių per parą.

Rugsėjį srautai išauga trečdaliu

Kaip aiškino A. Apanovičius, vasarą sostinės gatvėse automobilių srautai nėra tokie intensyvūs ir pastebimai sumažėja spūsčių, nes į mokyklas, darželius ar įvairius būrelius tėvams nereikia vežti atžalų.

„Įprastai per moksleivių, vaikų atostogas eismo intensyvumas miesto gatvėse sumažėja vidutiniškai nuo 4 iki 10 proc., priklausomai nuo atostogų laikotarpio, metų laiko ir oro sąlygų“, – portalui kalbėjo pašnekovas.

Visgi jau rugpjūčio pabaigoje, anot A. Apanovičiaus, gatvės vėl ima kištis nuo transporto priemonių – tam nemažai įtakos turi grįžtantys studentai. Duomenys rodo, kad transporto pikas pasiekiamas būtent rugsėjį, o vėliau situacija normalizuojasi.

„Vasarą sumažėję srautai pradeda grįžti į įprastą lygį jau rugpjūčio pabaigoje, tačiau tikrasis vaizdas matyti rugsėjį. Iš atostogų grįžta gyventojai, moksleiviai, studentai ir švietimo įstaigų darbuotojai. Remiantis duomenimis, daugiausia iššūkių vairuotojams kelia rugsėjis, o vėliau srautai ima nusistovėti – dalis žmonių renkasi kombinuotus keliavimo būdus, pavyzdžiui, dalį kelio važiuoja automobiliu, o likusią – viešuoju transportu, dviračiu ar pan. Eismo srautai rudenį, lyginant su vasara, įprastai išauga iki 30 proc.“, – sakė „Susisiekimo paslaugų“ atstovas.

Reguliuoja eismo pralaidumą

Kaip detalizavo A. Apanovičius, intensyviausios Vilniuje yra Ukmergės, Geležinio Vilko, Ozo, Kalvarijų, T. Narbuto, Oslo, Liepkalnio, Žirnių gatvės, taip pat Pilaitės, Savanorių, Laisvės, Konstitucijos prospektai.

„Tai pagrindinės miesto susisiekimo ašys – per parą jas kerta nuo 70 iki 120 tūkst. transporto priemonių“, – skaičius pateikė pašnekovas.

Atsižvelgdami į situaciją dėl išaugančių transporto srautų, eismo priežiūros specialistai taip pat tam ruošiasi. Anot A. Apanovičiaus, siekiant didesnio pralaidumo gatvėse, atitinkamai buvo reguliuojami šviesoforai.

„Šiemet buvo atlikti 55 programiniai šviesoforų pakeitimai, skirti tiek darniam judumo planui įgyvendinti, tiek eismo saugumui gerinti bei „juodoms dėmėms“ šalinti. Kadangi rugsėjis yra saugaus eismo mėnuo, policija taip pat imasi papildomų priemonių reguliuodama eismą mieste. Ruošdamiesi rudeniui tikriname šviesoforų įrangą, valome, tikriname pėsčiųjų ir dviračių mygtukus bei atliekame kitus profilaktinius darbus“, – apie pasiruošimą pasakojo jis.

Laukia iššūkiai dėl remontų

Savo ruožtu „Susisiekimo paslaugų“ Eismo organizavimo skyriaus vadovas Robertas Markovskis atkreipė vairuotojų dėmesį, kad jau dabar Kalvarijų gatvėje yra praplėstas A+ juostų tinklas, kuris daro nemažą įtaką viešojo transporto keleiviams, nes šia miesto arterija juda didžioji dalis maršrutų, kurie tiesiogiai veža į šešis gyvenamuosius rajonus. Tuo metu automobilių vairuotojams palikta po vieną eismo juostą abiem kryptimis.

Negana to, R. Markovskio teigimu, Vilniuje tebesitęsia kelio darbai, jie vairuotojams ne tik atneš naujovių, bet ir kuriam laikui apsunkins eismą kai kuriose miesto dalyse.

„Kaip žinia, tęsiant gatvių humanizavimą Naujamiestyje, reguliuojamą sankryžą keičia eismo organizavimas ratu. Taip pat nuo Nemenčinės plento iki Plytinės gatvės pradėtas kapitalinis remontas, kuris tęsis iki spalio vidurio, bus ribojamas eismas, todėl vairuotojams reikėtų planuoti keliones su laiko atsarga, o viešojo transporto keleiviams atsižvelgti į tai, nes gali būti vėlavimų“, – atkreipė dėmesį pašnekovas.

Padaugėja smulkių įvykių

Kaip LRT.lt pasakojo draudimo bendrovės „If“ filialo Lietuvoje Transporto žalų grupės vadovė Guoda Jasaitė, nors rugsėjį itin ryškių tendencijų ir didelių pokyčių, palyginti su kitais metų mėnesiais, įmonė nefiksuoja, pastebima, kad visiems po vasaros atostogų grįžus į miestus, darbus ir atvykus studentams, padaugėja smulkių privalomojo draudimo įvykių.

„Prasidedant mokslo metams dažniausiai registruojami tokie eismo įvykiai, kai nesilaikoma saugaus atstumo, nepraleidžiama pagrindiniu keliu važiuojančių kitų eismo dalyvių ar persirikiuojant į kitą eismo juostą nėra įsitikinama, kad tai daryti saugu. Pasitaiko ir atvejų, kai masinių eismo įvykių metu nukenčia kelios transporto priemonės“, – kalbėjo ji.

Anot G. Jasaitės, dažniausiai apgadinamos automobilių kėbulo dalys – bamperis, durelės ar sparnai. Žalos dydis gali būti labai įvairus – nuo smulkių žalų, kai apgadinamas tik bamperis, iki visiško automobilio sunaikinimo. Tad žalos dydis gali svyruoti nuo 300 iki kelių tūkstančių eurų.

Pasak pašnekovės, iš praktikos pastebima, kad rugsėjį pasitaiko tokių eismo įvykių, kuriuose dalyvauja pradedantieji vairuotojai.

„Neretai atvykę jauni vairuotojai, nepažįstantys miesto gatvių, sukelia avarijas. <...> Vasarą priprantame važinėti be spūsčių, tad pirmosiomis rudens savaitėmis intensyvėjant eismui bei formuojantis spūstims svarbu prisiminti senuosius vairavimo įgūdžius ir laikytis saugaus atstumo, persirikiuojant įsitikinti, kad tai daryti tikrai saugu“, – patarė G. Jasaitė.

Liūdnos tendencijos – Vilniuje ir Kaune

Tuo metu draudimo bendrovės „Gjensidige“ duomenys rodo, kad rudeniop eismo įvykių, į kuriuos patenka klientai, daugėja iki penktadalio, tačiau ši tendencija fiksuojama tik Vilniuje ir Kaune.

„Kituose miestuose didelio pokyčio nematome, o mažuose miesteliuose ir kurortuose įvykių skaičius net sumažėja. Tai galima paaiškinti pasibaigusio atostogų sezono ir naujų mokslo metų riboženkliu – rugsėjo 1 d. eismas didžiuosiuose miestuose tampa daug intensyvesnis. Tad atidumo ir susikaupimo vairuojant reikia ir patyrusiems vairuotojams, ir naujokams“, – portalui pasakojo Viktorija Katilienė, „Gjensidige“ žalų vadovė Baltijos šalims.

Anot jos, vairavimo patirties, ypač esant intensyviam eismui, stoka pakiša koją „nekaltose“ situacijose, pavyzdžiui, persirikiuojant, kai reikia įvertinti ir priekyje važiuojančio automobilio manevrą, ir stebėti kitas eismo juostas.

„Į naują miestą atvykusiems studentams prisideda ir nežinomos vietovės faktorius, kai tenka skrupulingai sekti kelią, stebėti kitus eismo dalyvius ir žvalgytis į navigaciją. <...> Pavojingos vietos yra įvažiavimai į žiedus, išvažiavimai į kelią nereguliuojamose sankryžose, siauri pravažiavimai daugiabučių kiemuose, prekybos centrų aikštelėse. Tiesa, šiose vietose įvykiai paprastai menki ir pasekmės nebūna skaudžios. Sudėtingose reguliuojamose sankryžose patariama būti itin atidiems, nes šviesoforo signalo nepaisymas ar pražiopsojimas gali sukelti dideles avarijas, turinčias skaudžių pasekmių“, – perspėjo V. Katilienė.