Prieš 1 metus
93
Į portalą LRT.lt laišku vilnietė kreipėsi mama (redakcijai skaitytojos vardas ir pavardė žinomi – LRT.lt), kurios ketverių metų vaikas lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą. Moterį labai nustebino iš darželio gauta žinutė apie tai, kad įstaigoje per dvi savaites fiksuotas jau antras susirgimo skarlatina atvejis.
„Ugdymo įstaiga pranešė jau apie du skarlatinos atvejus ir man tai sukėlė nerimą, nes maniau, kad šia liga jau nebesergama. Kaip ir numato galiojančios tvarkos, darželio bendruomenė buvo informuota apie paskutinius susirgusių vaikų apsilankymus darželyje, sulaukėme ir rekomendacijų, kokios profilaktikos turime imtis namuose, darželio personalas pateikė informaciją, kokių priemonių ėmėsi pačioje įstaigoje, tad jiems pretenzijų neturiu, tačiau neramina klausimas, kaip ši liga plinta, kaip diagnozuojama ir kuo gresia laiku nepastebėta jos pradžia“, – laiške redakcijai rašė moteris ir pridūrė, kad pačios dukra šiuo metu įstaigos nelanko, nes netikėtai sukarščiavo, tačiau jokie kiti simptomai vaikui nepasireiškė.
Susirgimų skaičius stabilus
NVSC duomenimis, iki šių metų lapkričio 17 d. Lietuvoje buvo užregistruoti 223 skarlatinos atvejai, iš jų 98,7 proc. (220 atvejų) sudarė vaikai iki 17 metų amžiaus.
„Skarlatinos atvejų užregistruojama kasmet. Susirgimų registruojama tarp įvairių amžiaus grupių, tačiau dažniausiai serga vaikai. Iš šiais metais užregistruotų 223 skarlatinos atvejų, 203 susirgimai buvo diagnozuoti vaikams iki 8 metų (91 proc.)“, – LRT.lt situaciją komentavo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Rasa Liausėdienė.
Ji priminė, kad skarlatina yra ūminė infekcinė liga, kurią sukelia streptokoko bakterija. Liga perduodama oro lašeliniu būdu, kontaktuojant su ligoniu arba užkrato nešiotoju: įkvėpus lašelių, kuriuos skleidžia infekuotas asmuo kosėdamas arba čiaudėdamas, taip pat sąlyčio su sergančio žmogaus seilėmis ar nosies išskyromis metu. Užsikrėsti galima geriant ar valgant iš sergančio asmens stiklinės, lėkštės.
„Skarlatinos inkubacinis periodas trunka 1–7 d., tačiau dažniausiai pirmieji simptomai „išlenda“ jau po 2–3 d. po kontakto su užsikrėtusiuoju. Tiesa, kartais inkubacinis periodas gali būti ilgesnis“, – pasakojo visuomenės sveikatos specialistė.
Staigus ir didelis karščiavimas bei gausus bėrimas
Pasak jos, ligos pradžia ūmi, pasireiškianti karščiavimu (iki 39–40 °C), susirgusįjį krečia šaltis, jam skauda gerklę, sunku ryti, skauda pilvą, vemiama, padidėja kaklo limfmazgiai. Vėliau išberiama oda, pažeidžiama burnos gleivinė, liežuvis dėl raudonų bėrimų tampa panašus į braškę. Bėrimas atsiranda staiga ir plečiasi nuo krūtinės link galūnių, parausta veidas. Delnai, padai ir plotas apie burną (veido trikampis) lieka nepažeisti.
Išberia didelius odos plotus (nugarą, krūtinę, šonus, juosmenį, galūnes), ypač stipriai galūnių lenkimo raukšles ir tarpvietę. Oda būna sausa, karšta ir šiurkšti.
Paprastai bėrimas išnyksta per 6–9 dienas. Antrąją ligos savaitę oda pradeda smulkiai šerpetoti (tai gali trukti iki keleto savaičių), ypač stipriai šerpetoja delnai ir padai.
Gali sirgti ne kartą
Pasak R. Liausėdienės, skarlatina gydoma antibiotikais. „Pradėjus gydyti antibiotikais dauguma ligonių jau po 24 val. tampa neužkrečiami“, – pabrėžė pašnekovė.
Ji taip pat paminėjo, jog asmenys gali sirgti skarlatina daugiau nei vieną kartą. Tačiau maždaug 80 proc. vaikų iki 10 m. susiformuoja ilgalaikis imunitetas.
„Nuo skarlatinos skiepų nėra, tačiau galima sumažinti riziką ja užsikrėsti ir susirgti. Tam, kad skarlatiną sukeliančių bakterijų nepatektų į organizmą, reikia laikytis asmenes higienos. T. y. dažnai plauti rankas, neliesti jomis veido, neleisti vaikams kišti daiktų į burną, nevalgyti ant žemės nukritusio maisto, vengti kontakto su ligoniu. Sergančiam asmeniui patariama duoti atskirus indus ir juos laikyti atskirai nuo kitų šeimos narių naudojamų įrankių“, – sakė pašnekovė.
Plinta kolektyvuose, todėl čia ypač svarbi higiena
Siekiant užkirsti kelią skarlatinos plitimui itin svarbi yra kruopšti ir teisinga asmens bei patalpų higiena. Tai ypač tai aktualu ugdymo įstaigose, kur vaikai praleidžia daug laiko ir artimai tarpusavyje bendrauja.
Jeigu skarlatina suserga darželį ar mokyjlą lankantis vaikas, rekomenduojama:
• personalui ir tėvams stebėti kitų vaikų savijautą 7 dienas po sąlyčio su ligoniu;
• tinkamai ir reguliariai plauti rankas – tiek vaikams, tiek darbuotojams;
• laikytis kosėjimo / čiaudėjimo etiketo;
• dažnai (3–4 kartus per dieną) skersvėju vėdinti patalpas;
• kasdien drėgnu būdu valyti patalpas, baldus, įrenginius.
Dažniausiai praeina be komplikacijų
Anot NVSC specialistės, skarlatina dažniausiai serga 2–8 metų amžiaus vaikai. Suaugusieji serga rečiau nei vaikai, nes dėl lengvai plintančios infekcijos oru su lašeliais žmonės užsikrečia vaikystėje ir perserga kliniškai ryškia ar ne taip išreikšta forma.
„Paprastai skarlatina nėra sunki liga, tačiau kai kuriais atvejais gali išsivystyti komplikacijos, pavyzdžiui: limfadenitas (limfmazgių uždegimas), ūmus sinusitas, vidurinės ausies uždegimas, plaučių uždegimas, meningitas ir kt.“, – paminėjo visuomenės sveikatos specialistė.
English (US) ·