Subyrėjus Draghi Vyriausybei, gali nukentėti Italijos ūkininkai: infrastruktūra nepritaikyta sausrai, ją skubiai reikia naujinti

Italijoje tęsiantis istorinei sausrai, ekspertai įspėja, kad šalies infrastruktūra stichijoms nepritaikyta. Daugybė vandens prarandama dėl pasenusių, skylėtų vamzdynų, o Vyriausybės griūtis vandens sistemos naujinimo darbus gali apsunkinti.

Šeimos ūkį netoli Romos esančioje Latinos provincijoje valdantis Stefanas skaičiuoja galimus nuostolius. Istorinė Italiją varginanti sausra ir dėl jos įvestas vandens naudojimo ribojimas paveiks derlių.

Tad ūkininkų regione ims mažėti, sako verslininkas.

„Kai vandens pasėliams reikia nuolatos, ūkininkai ims rinktis tuos augalus, kuriems reikia mažiau vandens. Bet tokiu atveju visi imtume auginti vienodas kultūras, o dalis visai nebeūkininkaus“, – mano ūkininkas Stefanas Boschetto.

Bet vandens trūkumą Latinos provincijoje lemia ne tik sausra. Skaičiuojama, kad tiekimo sistemose prarandama apie 70 proc. vandens, dalis esą dėl gyventojų sukčiavimo, bet dauguma – dėl pasenusių vamzdynų.

„Dėl pažeidimų nuteka maždaug 50–60 proc. vandens. Pamačius tokį skaičių, galima pagalvoti, kad sistemą administruojanti kompanija ja nesirūpina. Bet tiesa – kitokia. Per metus sistemoje, kurios vamzdynai driekiasi pusketvirto tūkstančio kilometrų, atliekame daugiau nei 10 tūkst. taisymo darbų“, – tikina kompanijos „Acqualatina“ vadovas Marcas Lombardi.

Maždaug pusė visos sistemos nutiesta prieš pusšimtį metų, o provincija taip praranda daugiausia vandens visoje Italijoje. Finansavimo trūksta, nes esą mokesčiai už vandenį šalyje palyginti nedideli, nors vandens sunaudojama kur kas daugiau nei kitur Europoje. Restauracijai kompanija sako pateikusi 40 milijonų eurų paraišką Europos Sąjungai.

„Taisyti visų vamzdynų nereikia, tik labiausiai pažeistas jo dalis. Jei sulauktume paramos – imtumėmės vietų, kur prarandama daugiausia vandens“, – pasakoja M. Lombardi.

Situacija, daugėjant sausrų, pasak ūkininkų, tik blogės. Vandens vartojimas, taip pat ir laistymas, gali būti dar labiau ribojamas, nors pelkėtos vietovės nusausintos vos prieš šimtmetį, baiminantis maliarijos.

„Keista, kad apie vandens trūkumą kalbame vietoje, kur ne prieš tūkstantmetį, o prieš 80-90 metų vandens perteklių tekdavo išpumpuoti. Viskas keičiasi labai greitai“, – stebisi S. Boschetto.

Pasak ekspertų, infrastruktūra ateityje turės būti pritaikyta prie klimato kaitos ir jo sukeliamų stichijų.

Pavyzdžiui, geriau galėtų būti išnaudojamas ir sezoninio lietaus vanduo.

Vyriausybė skaičiuoja, kad išsaugojus ir panaudojus ketvirtadalį metinio kritulių kiekio, ūkininkų poreikius pavyktų patenkinti.

„Prieš dešimtmečius svarbiausia buvo nusausinti, o dabar būtina patobulinti vandens kaupimo sistemas“, – sako „Drainage consortium“ vadovas Pasqualis Conti.

Vandens sistemų valdymo ir tvarkymo darbams vyriausybė buvo numačiusi beveik puspenkto milijardo eurų, iš gaivinimo fondo. Bet planai ir fondui būtinos reformos atsidūrę nežinomybėje, kai Mario Draghio vyriausybė subyrėjo.