Su sūnaus miego sutrikimais metus gyvenusi Viktorija: jaučiau nuolatinį nuovargį ir laukiau, kada tai pasibaigs

Gimus antrajam sūnui Kerniui, Viktorija žinojo, kad naktų bus visokių – ir ramesnių, ir bemiegių. Vis dėlto, kad pastarųjų bus tiek daug, moteris negalėjo net pagalvoti. Daugiau nei metus – tiek laiko su sūnaus miego sutrikimais gyveno mama. Viktorija be paliovos lankėsi pas specialistus, kad tik surastų atsakymą, kodėl taip vyksta. Po ilgai trukusių paieškų tapo aišku, kad sūnus naktimis nemiegojo raižomas pilvo skausmų, kuriuos kėlė jam netinkama mityba.

Pasakė laukti, kol vaikas išaugs

Viktorijos sūnui miego sutrikimai atsirado sulaukus 2 mėnesių. Iš pradžių moteris to labai nesureikšmino – juk su naujagimiais visko pasitaiko. Tačiau bėgo laikas, vaikučiui sukako vieneri, o nemiga naktimis jį kankino ir toliau. Kai pagaliau atrado atsakymą, kodėl mažylis nemiega, jam buvo jau 1 metai ir 4 mėnesiai.

„Šiaip Kernius elgėsi gerai, dienos metu jis miegodavo puikiai, (...) būdavo linksmas. Viskas prasidėdavo naktį. Pats jautiesi išsekęs nuo visko, o vaikas tuo tarpu jausdavosi puikiai, nes tuos savo miegelius, kiek jam priklausydavo pagal amžių, jis pamiegodavo dieną.

Versijų buvo visokių. Kadangi visa žindymo kelionė su juo buvo kitokia, jam ilgiau skaudėjo pilvelį, (...) iš pradžių galvojom, kad gal jam yra kažkokios alergijos. Ieškant alergijų buvo pakoreguota mano mityba, bet tai nepasiteisino. Tada galvojom, kad gal mes jam trukdom naktį: gal vartomės, knarkiam. Išnešėm jį miegoti į kitą kambarį, tai irgi nepasiteisino. Tada galvojom, kad gal jis bijo naktį, tai po kurio laiko mes jį vėl parsinešėm, bet tai irgi nepakeitė nieko“, – pasakoja laidos „Raida“ herojė.

Norėdama žūtbūt padėti sau ir savo vaikeliui, Viktorija varstė neurologų, kardiologų kabinetų duris, sūnui atliko įvairiausius tyrimus. Vienu metu, apimta nevilties, jam net įtarė auglius: „Mes jam atlikom elektroencefalografiją (EEG), (...) kuri parodo, jeigu yra besiformuojančių auglių smegenų zonoje“.

Nors, laimei, gydytoja patikino, kad Kernius yra sveikas, tačiau tikroji nemigos priežastis taip ir liko paslaptis – Viktorijai su vyru buvo pasakyta tiesiog laukti, kol vaikas iš to išaugs.

„Tai yra sunku. Tu jauti tokį nuolatinį lėtinį nuovargį. Tu esi toks pervargęs, kad negali, pavyzdžiui, dienos metu pamiegot kartu su vaiku. Be abejo, yra ir kiti darbai, yra ir kitas vaikas, ir apskritai yra atsakomybės, pareigos kažkokios. (...) Geri visokius vitaminus, stengiesi, kažkaip egzistuoji ir lauki tų geresnių laikų, kada tai baigsis“, – sunkumus prisimena Kerniaus mama.

Naktį keldavosi dėl pilvo skausmų

Vieną naktį, kuomet vaikučiui buvo beveik pusantrų metukų, jis pradėjo labai smarkiai kosėti, net atpylė maistą. Viktorijai toptelėjo mintis, kad galbūt sūnui sukilusios rūgštys, galbūt kažkas negerai su jo mityba, todėl nieko nelaukdama ji užrašė vaiką pas gastroenterologą.

„Iki tol negalvojom apie mitybą, nes niekas nepatarė, niekas iš gydytojų, pas ką mes lankėmės, apie tai nekalbėjo. Be to, man visada atrodydavo, kad maisto netoleravimas turėtų pasireikšti ir per kažkokias odos problemas – bėrimu ar išsausėjusia oda. (...) Mūsų Kernius nieko panašaus neturėjo.

(...) Gastroenterologui papasakojau visą istoriją, jo patarimas buvo atsisakyti savaitei pieno produktų ir visų vaisių, džiovintų vaisių, batonėlių, uogienių, tyrelių, uogų – visko, kas turi fruktozės. (...) Svarstėme, gal jam naktimis raižo pilvą. Pats gastroenterologas irgi sakė, kad vieniems pilvą pučia, jie naktį tiesiog jaučia diskomfortą, bet gali toliau miegoti, o kitiems jį raižo skaudžiai. Tai, matyt, kad mūsų atvejis buvo būtent šitas – jis keldavosi, nes jam raižydavo pilvą naktimis“, – aiškina pašnekovė.

Sulaukusi specialisto rekomendacijų, naujosios dietos Viktorija ėmėsi jau nuo kitos dienos. Rezultatų laukti ilgai neteko – jau po kelių dienų vaikas pradėjo išmiegoti visą naktį, o nuo tada daugiau problemų ir nekilo. Miegoti – neapsakoma laimė, neslepia mama.

Bando atrinkti tinkamus produktus

Šiuo metu moteris sako esanti bandymų kelyje – iš pradžių iš sūnaus dietos išėmusi visus pieno produktus ir vaisius, ji pamažu mėgina išsiaiškinti, kurie maisto produktai Kerniui tinka, o kurie ne, tinkančius įsiveda atgal į mitybos racioną.

„Pavyzdžiui, pabandėm duoti trečdalį banano ryte – jis naktį kėlėsi labai daug. Pabandėm duoti paskui jogurto be laktozės, jis tiko. (...) Tu supranti, kad ta dieta tikrai veikia, nes tomis dienomis, kai jis valgo švariai – daržoves, žuvį, mėsą, avokadus, kruopas, kiaušinius – tuomet jis miega puikiai“, – teigia Viktorija.

Laidos herojė socialiniuose tinkluose aktyviai dalinasi savo patirtimis su kitais tėvais, auginančiais vaikus su miego sutrikimais, bando juos įkvėpti nepasiduoti, ieškoti priežasčių, kodėl su jų vaiku taip vyksta.

„Labai rekomenduoju išbandyti viską. Jeigu galvojat, kad jau išbandėt viską, tai dar kartelį pergalvokit. Viskas bus gerai. Iš tikrųjų yra sunkių momentų, kai atrodo, kad tai niekada nesibaigs. Tos ilgos naktys, tas sėdėjimas, tokia kasdienybė, ji kartais nuobodi pasidaro, kai tu diena iš dienos sėdi su vaiku. Bet visa tai praeis“, – optimizmu dalinasi Viktorija.

Kas gali sukelti miego sutrikimus?

LRT.lt laidai „Raida“ Mantas Norkūnas, klinikos „Osteomedika“ vaikų ir kūdikių kineziterapeutas, aiškina, kad miego sutrikimus vaikams gali sukelti įvairios priežastys, ne tik pilvo pūtimas, kaip nutiko Viktorijos sūnaus atveju.

„Yra tokie vadinami klasikiniai miego regresai, kai miegas būna visai geras nuo pat gimimo, bet, sulaukus 2, 3 ar 4 mėn. amžiaus, tėvai sako, kad vaikas staiga pradėjo prasčiau miegoti. Tie sutrikimai gali būti dėl įvairių priežasčių: dantų kalimasis, virškinimo sistemos sutrikimai, diegliai, pilvo pūtimas ir taip toliau.

(...) Gali būti ir koks nors rijimo reflekso sutrikimas, jeigu vaikas nėra linkęs žįsti krūties, jeigu jis maitinamas buteliuku. Tai gali turėti įtakos vaiko liežuviui, jo padėčiai, šaknies sutrumpėjimui, dėl ko, pavyzdžiui, (...) ryklė užsivėrusi ir vaikas turi tokį apnėjos sutrikimą: (...) jį truputį dusina ir jis gali vis prabudinėti, išsigąsti, verkti“, – sako M. Norkūnas.

Be to, priduria specialistas, naktimis neramus ir dirglus vaikas gali būti ir dėl tam tikrų neurologinių problemų. Šiai minčiai antrina ir Vytenė Menkevičienė, šeimos gydytoja, holistinio vaikų miego specialistė. Moteris teigia, kad neretai vaikams užmigti sunku, kuomet jiems kyla nerimas atsiskirti nuo tėvų nakčiai. Taip dažniausiai yra todėl, kad su jais dienos metu nėra praleidžiama pakankamai laiko.

Visgi siekiant sužinoti tikslią miego sutrikimų priežastį, pasak V. Menkevičienės, reikėtų kreiptis į specialistus. „Pirma užduotis yra apie tai pasikalbėti su vaiko gydytoju, papasakoti, kas šiuo metu vyksta. Gydytojas vis tiek įvertina visumą: kaip vaikas atrodo apžiūros metu, ar jo raida atitinka amžių, ar nėra kažkokių sveikatos problemų, galbūt tam tikrų mikroelementų trūkumas (geležis yra labai susijusi su miego sutrikimais, taip pat vitaminas D). Tai gydytojas, vertindamas tą visumą, gali matyti tam tikrus įtarimus“, – dėsto šeimos gydytoja.

Tvarkantis su miego sutrikimais, reikia daug kantrybės

Kaip laidoje „Raida“ akcentuoja psichologė, kognityvinės ir elgesio terapijos specialistė Rūta Suchockaitė, miegas yra be galo svarbus tiek vaikams, tiek suaugusiems, tik jo poreikis su amžiumi mažėja. „Mažas vaikas, naujagimis, miega 18–20 valandų per parą, vėliau tas laikas šiek tiek trumpėja. (...) Vaikutis nuo 6 mėnesių miega apie 11–12 valandų ir dar kažkur porą 1–1,5 val. miegų per dieną“, – teigia pašnekovė.

Šeimos gydytoja V. Menkevičienė priduria, kad neretai tėvai, kurių vaikai neišmiega visos nakties, mano, kad jiems gali trūkti miego, bet „taip yra tikrai ne visose situacijose ir tie dažni atsibudimai irgi nėra tolygūs blogai miego kokybei“. Pirmiausiai, pasak specialistės, reikėtų susiskaičiuoti, kiek aplamai vaikas miega per visą parą.

„Pamačius, kad galbūt čia yra kažkokių neaiškumų ir truputėlį į mažesnę pusę tas skaičius yra, tada, žinoma, galima nuo to atsispirti, galvoti, galbūt galima kažkaip tą miegą pailginti, keisti tuos migdymo laikus, galbūt kažką su dienos poguliu daryti“, – tvirtina V. Menkevičienė.

Anot jos, labai svarbu atkreipti dėmesį ir į vadinamą miego higieną. „Yra rekomenduojama kuo daugiau būti lauke, kuo daugiau fizinio aktyvumo, buvimo saulės šviesoje, nes saulės šviesa padeda geriau veikti mūsų vidiniam laikrodžiui, padeda lengviau vakare užmigti ir giliau miegoti naktį. (...) Kitas labai svarbus dalykas – vakarai namuose, ypač kai jie yra tamsūs. Reikia, kad būtų kuo mažiau dirbtinio apšvietimo, būtų kuo didesnė prietema namuose“, – aiškina holistinio vaikų miego specialistė.

Kaip pažymi psichologė R. Suchockaitė, auginti miego sutrikimų kamuojamą vaiką tėvams yra didžiulis iššūkis, reikalaujantis daug kantrybės ir vidinės tvirtybės.

„Jeigu mama ir tėtis (...) yra emociškai išsireguliavę arba turi kažkokių psichologinių, emocinių sunkumų, jiems labai sunku išbūti su vaiku, nes tai reikalauja labai daug vidinių resursų. Jeigu vaikutis verkia, jeigu jis neramus, mamai ir tėčiui reikia daug kantrybės, daug išbuvimo, daug tos tokios vidinės ramybės, gebėjimo nuraminti vaikus. (...) Mūsų, suaugusiųjų, resursai irgi yra riboti. Jeigu mes esam pervargę, mes galim nepastebėti, mes galim neatliepti ir taip galim traumuoti savo kūdikius, savo vaikus“, – įžvalgomis dalinasi pašnekovė.

Visos istorijos klausykitės LRT.lt laidos „Raida“ įraše.

Parengė Aistė Turčinavičiūtė.