Su jauduliu išvykos į Serbiją laukiantis Jankauskas: sporte daug siurprizų būna

Po ketverių su puse metų Edgaras Jankauskas vėl stos prie Lietuvos futbolo rinktinės vairo. Kovo 24 dieną 48-erių specialisto sugrįžimas įvyks Europos čempionato G atrankos grupės dvikovoje išvykoje su Serbijos rinktine.

Kaip sakė pats E. Jankauskas, jaudulys prieš sugrįžimą yra jaučiamas.

„Jeigu to jaudulio nebūtų, tai nėra prasmės čia ir būti“, – rinktinės treniruotės pradžioje bendraudamas su žurnalistais atsakė Lietuvos komandos strategas.

Penktadienį Lietuvos rinktinė Europos čempionato atranką pradės nuo naujo balto lapo ir savo laimę bandys vienoje grupėje su Serbija, Vengrija, Bulgarija ir Juodkalnija.

E. Jankauskas grupės favorite laiko Serbiją, tačiau pasiduoti dar prieš rungtynes neketina.

„Kažkoks sėkmingas rezultatas be tikėjimo neįmanomas. Aš tikrai nuoširdžiai tikiu savo auklėtiniais, savo komanda“, – ryžtingai kalbėjo naujasis rinktinės strategas.

Prieš dvikovą E. Jankauskas su Lietuvos žiniasklaida pasidalino mintimis apie paskutines treniruotes LFF stadione, rinktinės atmosferą ir būsimus iššūkius.

– Pirmasis varžovas atrankoje – Serbija. Pradėti šį etapą nuo pavojingiausio varžovo yra privalumas ar trūkumas?

– Situacija yra tokia, kad apie net negalvojome. Varžovais labai stiprus, bet anksčiau ar vėliau reikės su juo žaisti. Galbūt šitas metas nėra pats parankiausias žaisti su mūsų grupės favoritu, nes A lygos sezonas tik prasidėjęs, vos keturi turai. Serbai turės daugiau žaidybinės praktikos, nes beveik visi žaidžia stipriose Europos lygose. Tačiau mes neieškome kažkokių pasiteisinimų, mes turime aiškus tikslus ir važiuojame ten kovoti.

– Ar matote pozicijas, kuriose Lietuvos rinktinė gali turėti pranašumų prieš Serbiją?

– Atvirai kalbant, tai turbūt nėra tokių pozicijų, kuriose būtume už juos labai pranašesni, bet mes tikrai galime labiau norėti kovoti, norėti atiduoti savo jėgas ir siekti rezultato. Šitie dalykai priklauso tik nuo mūsų, kaip mes save nuteiksime, kokioje emocinėje būsenoje būsime rungtynių dieną. Šitie dalykai, kurie yra mūsų kontrolėje, mes stengiamės suvaldyti, kad tai būtų mūsų ginklas, mūsų komandinė dvasia.

– Įvardinote, kad serbai bus grupės favoritai. Tikite, kad galite nugalėti juos?

– Žinoma, kad taip. Kažkoks sėkmingas rezultatas be tikėjimo neįmanomas. Aš tikrai nuoširdžiai tikiu savo auklėtiniais, savo komanda. Daug siurprizų būna pasaulyje, sporte, tai manau, kad mes tikrai turime tikėti.

– Kokia žaidėjų būklė? Ar visi, išskyrus tuos du priverstinius keitimus, pasiruošę žaisti?

– Šiuo metu visi atvykę žaidėjai yra sveiki ir pasiruošę žaisti rungtynėse.

– Kiek tiek priverstiniai keitimai pakeitė jūsų pasiruošimo planą, komandos veidą?

– Pasiruošimo planas nesikeitė. Aišku, turime rimtų netekčių, netekčių gynybos linijoje, saugų tarpe. Tačiau tai yra dalis futbolo, traumos visada yra galimos. Labai gaila, tikimės, kad traumuoti žaidėjai greitai pasveiks.

– Serbai žaidė pasaulio čempionate gruodžio mėnesį. Realu, kad jų braižas nepasikeitė. Veikiausiai vaizdo įrašai iš čempionato bus puiki medžiaga analizei?

– Tikrai taip. Aišku, jie dar žaidė draugiškas rungtynes, bet ta rinktinė turėjo kiek kitokį veidą, buvo daugiau žaidėjų iš vietinio Serbijos čempionato. Be abejo, mes žiūrėjome visas planetos pirmenybių rungtynes ir nuo to reikės atsispirti, laukti tokios rinktinės, kuri buvo pasaulio čempionate.

– Ar jau aišku, kad bus rinktinės kapitonas?

– Taip, jis bus tas pats.

– Rinktinėje yra naujų žaidėjų, pavyzdžiui Kipras Kažukolovas. Kurį bus įdomiausia išbandyti?

– Kipras palieka labai gerą įspūdį, tvirtas gynėjas, tvirtas pagrindinės sudėties žaidėjas. Dedame daug vilčių į jį.

– Kokią atmosferą sutikote rūbinėje?

– Man pasirodė, kad atmosfera labai gerai. Dabar reikės žaidėjų paklausti, kaip jiems atrodo. Bet kalbant rimtai, tai mūsų rinktinė visada turėjo sveiką rūbinę, draugišką. Aišku, kada nėra skambių rezultatų, kyla klausimų, ar viduje viskas gerai. Aš galiu patvirtinti, kad viduje viskas gerai ir visi žaidėjai nori siekti tikslų, nori kovoti, yra tam pasiruošę.

– Tai bus pirmos rungtynės po jūsų sugrįžimo prie rinktinės vairo. Yra kažkoks jauduliukas?

– Žinoma, kad yra. Net ne jauduliukas, o jaudulys. Toks jau primirštas jausmas, įdomu, juos suvaldyti nėra lengva, bet aš manau, kad visi su tuo susitvarkysime. Jeigu to jaudulio nebūtų, tai nėra prasmės čia ir būti.

– Koks rezultatas lapkričio pabaigoje, kai baigsis čempionato atranka jus tenkintų?

– Labiausiai būčiau patenkintas jei būtų realūs pretendentai į Europos čempionatą. Aišku, esame realistai ir žinome kokia ta situacija. Dėsime visas jėgas, kad ji pagerėtų.

– Gali būti, kad paskutinį kartą renkatės LFF stadione ir vėliau tą darysite Kaune Dariaus ir Girėno stadione. Laukiate pokyčių?

– Jau būtų maloniau treniruotis ir žaisti tikrame futbolo stadione. Tikiuosi, kad tas laikas ateis.