Prieš 1 metus
98
Milijonai žmonių šiuo metu kenčia nuo ilgojo COVID, kuris sukelia daugybę įvairiausių simptomų ir gali tęstis mėnesių mėnesius ar net metus. Norėdami pateikti daugiau atsakymų apie šią varginančią būklę, mokslininkai ištyrė ryšį tarp psichologinio streso ir ilgalaikio COVID, rašo „Science Alert“.
Pagrindiniai stresoriai yra susiję su depresija, nerimu ir dažnai nepastebimomis psichologinėmis būsenomis, įskaitant vienatvę, stresą ir specifinį nerimą dėl COVID-19.
Keista, tačiau šie stresoriai yra realesni veiksniai, prognozuojant ilgąjį COVID, nei gretutinės ligos, įskaitant hipertenziją, diabetą, aukštą cholesterolio kiekį, astmą ir vėžį.
Ironiška, tačiau sužinojus apie šias sąsajas, gali paūmėti nerimas. Vis dėlto tai yra labai svarbus ir savalaikis priminimas, kad net ir vykstant pasaulinei pandemijai turime teikti pirmenybę psichinei sveikatai. Ir nors šių stresorių priežastys yra labai skirtingos, jie gali iššaukti panašias organizmo reakcijas.
„Nuo seno žmonės yra linkę nežiūrėti į šias [psichinės sveikatos] problemas taip rimtai, kaip į fizinės sveikatos sutrikimus, kuriuos gali būti lengviau išmatuoti ar lengviau atpažinti, – „StatNews“ sakė Harvardo universiteto neuroepidemiologė Andrea Roberts. – Akivaizdu, kad ilgojo COVID atveju labai svarbu pažvelgti į psichologinę sveikatą, ir tai skatina plačiau kelti klausimą apie psichikos sveikatos problemų diagnozavimo ir gydymo svarbą.“
Mokslininkai pabrėžia, kad tai jokiu būdu nereiškia, jog mes išsigalvojame ilgalaikio COVID simptomus, ir išvardija keletą priežasčių, kodėl ši lėtinė liga nėra psichosomatinė.
A. Roberts, Harvardo medicinos mokslų daktarė Siwen Wang ir jų kolegos savo analizę grindė informacija apie 54960 didelės apimties slaugytojų sveikatos tyrimo dalyvius. Iš jų tyrėjai surinko duomenis apie 3 193 slaugytojus, kurie galiausiai susirgo COVID-19. Savanoriai užpildė pradinius, o vėliau tęstinio stebėjimo, kuris nuo 2020 m. balandžio truko 19 mėnesių, klausimynus.
Tyrėjai nustatė, kad tiems, kurie susidūrė su kokiais nors stresoriais, ilgojo COVID tikimybė buvo 30–50 procentų didesnė.
„Dalyviams, veikiamiems dviejų ar daugiau rūšių intensyvaus streso, rizika susirgti ilguoju COVID buvo beveik 50 procentų didesnė nei tiems, kurie tokio streso nepatyrė“, – rašo S. Wang ir jos kolegos.
Daugiau nei 40 procentų tų, kuriems užsitęsė COVID, anksčiau neturėjo psichikos sveikatos sutrikimų. Iš tyrimo imties pašalinus dalyvius, turėjusius ar turinčius psichikos, kognityvinių ir neurologinių simptomų, rezultatai nepakito.
„Buvome nustebinti, kaip stipriai psichologinis stresas prieš užsikrečiant COVID-19 infekcija yra susijęs su padidėjusia ilgalaikio COVID rizika“, – sako S. Wang. – Pasirodo, stresas yra glaudžiau susijęs su ilgalaikio COVID išsivystymu nei fizinės sveikatos rizikos veiksniai, tokie kaip nutukimas, astma ir hipertenzija.“
Dauguma kitų ilgalaikio COVID simptomų, tokių kaip kosulys, nėra siejami su psichikos ligomis. Be to, nors seniai žinoma, kad fizinis aktyvumas padeda apsisaugoti nuo psichikos ligų atkryčių, pusė ilguoju COVID sergančių asmenų patyrė atkryčius, bandydami sportuoti, todėl fizinės ir psichinės sveikatos stresorius, galinčius iššaukti ilgąjį COVID, reikėtų vertinti kartu.
Psichologinis stresas yra siejamas su uždegimu dėl citokinais vadinamų uždegiminių baltymų, kurie taip pat yra susiję su ilguoju COVID, išsiskyrimo. Tyrimai rodo, kad stresas taip pat slopina mūsų imuninę sistemą.
Nors tyrimo imtis yra didelė, dauguma jo dalyvių atstovavo tai pačiai demografinei grupei – daugiausia baltos moterys, kurių vidutinis amžius yra apie 50 metų. Be to, mokslininkai kol kas nustatė tik galimas sąsajas, o ne aiškų ryšį, kad šis derinys sukelia ilgąjį COVID.
Galbūt svarbesnį vaidmenį, sukeliant ilgąjį COVID vaidina tai, kas yra būdinga šioms streso rūšims, o ne pačios psichinės sveikatos būklės.
Tačiau tai nėra pirmasis tyrimas, įrodantis sąsajas tarp streso ir ilgojo COVID. JK atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo išsėtine skleroze sergantys pacientai, parodė, kad beveik 30 procentų jų COVID simptomai užsitęsė mažiausiai 4 savaites, o 12 procentų – mažiausiai 12 savaičių.
S. Wang ir jos kolegos taip pat pabrėžia, kaip kiti tyrėjai nustatė panašius ryšius tarp psichikos ligų ir ilgalaikių simptomų po Laimo ligos ar mialginio encefalomielito.
Teks įdėti dar nemažai darbo, kad būtų galima susidaryti visą vaizdą, tačiau tokių potencialių sąsajų tyrimas gali padėti tyrėjams nustatyti, kas tiksliai vyksta su šia lėtine liga, su kuria kasdien susiduria vis daugiau žmonių.
„Šie rezultatai taip pat sustiprina poreikį didinti visuomenės informuotumą apie psichikos sveikatos svarbą ir suteikti psichikos sveikatos priežiūrą žmonėms, kuriems jos reikia, įskaitant psichikos sveikatos gydytojų kontingento didinimą ir prieigos prie priežiūros gerinimą“, – reziumuoja A. Roberts.
Tyrimas paskelbtas leidinyje „JAMA Psychiatry“.
English (US) ·