Statybininkų, kelininkų, keramikų kasdienybė – silicio dioksido dulkės: kaip jos susijusios su plaučių vėžiu?

Vasario 14-ąją minima ne tik Šv. Valentino, įsimylėjėlių diena, tačiau ir kovos su vėžiu diena. Nors atrodo, jog informacijos apie tai, kas didina vėžio riziką, netrūksta, nemaža dalis žmonių nežino kai kurių veiksnių, kurie prisideda prie plaučių vėžio skatinimo. Vienas iš tokių pavyzdžių yra silicio dioksido dulkės, rašoma Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos pranešime žiniasklaidai.

Silicio dioksido dulkės palaipsniui gali iššaukti silikozės ligą, o tai skatina ne tik pastarąją ligą, tačiau ir lėtinę obstrukcinę plaučių ligą, plaučių vėžį bei kitus sveikatos sutrikimus.

Silicio dioksidas – vienas labiausiai paplitusių mineralų žemėje. Daugumai žmonių jis dažniausiai žinomas kaip kvarcas. Tai – silicio ir deguonies junginys, kurio cheminė formulė SiO2. Silicio dioksidas dažniausiai aptinkamas kristalinio būvio. Kristalinis silicio dioksidas yra kietas, dažniausiai būna bespalvis arba baltos spalvos. Jo lydymosi temperatūra aukšta.

Silicio dioksido galime rasti molyje, smėlyje, kvarce, daugelyje uolienų. Taip pat silicio dioksidas yra tokių medžiagų kaip, betonas, akmenys, asfaltas, plytos, plytelės, gipso kartonas, kai kurių izoliacinių plokščių sudedamoji dalis.

Profesinės veiklos sritys, kuriose kyla pavojus žmonių sveikatai

Su silicio dioksido poveikiu dažniausiai susiduriama statybų sektoriuje (dirbant su betonu, plytomis, kai kuriomis izoliacinėmis plokštėmis, griaunant pastatus, statinių restauravime) ir kitose pramonės šakose, pvz. kalnakasyboje, naudingųjų iškasenų gavyboje, skaldant ir dekoruojant akmenis, stiklo gamyboje, apdorojant mineralus (t. y. juos džiovinant, smulkinant, pilstant į maišus) bei keramikos pramonėje.

Pats savaime silicio dioksidas nėra pavojingas žmogaus sveikatai. Problemų kyla, kai medžiagos, turinčios silicio dioksido, yra sujudinamos ir suardomos. Taip susidariusios smulkios dalelės gali patekti į plaučius, pvz., gręžiant, šlifuojant, skaldant, pjaustant įvairias medžiagas, kuriose yra silicio dioksido, susidaro silicio dioksido dulkės, kurios yra pavojingos žmogaus sveikatai. Liūdniausia tai, kad iš pradžių jokių požymių, kad dulkės nuodija organizmą nepastebime. Problemos pasireiškia po keleto metų, kai žala plaučiams jau padaryta, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Žmonės retai susiduria su gryno kristalinio dioksido poveikiu darbe. Dažniausiai darbuotojai įkvepia kristalinio silicio dioksido ir kitų medžiagų mišinio dulkes. Nuo įkvepiamų dulkių dalelių dydžio priklauso, kaip giliai jos pateks į plaučius. Dulkės, kurių diametras 5 μm, sustoja nosyje, kvėpavimo takuose arba trachėjoje, ir organizmas jas sugeba pašalinti mechaniškai.

Tačiau kuo dulkių dalelės smulkesnės (mažesnės nei 5 μm), tuo giliau jos prasiskverbia į kvėpavimo takus, kur oras juda labai lėtai, todėl praktiškai neįmanoma jų iškvėpti.

Pasak specialistų, silicio dioksido dulkės sukelia įvairiausias plaučių kvėpavimo ligas: silikozę, lėtinę obstrukcinę plaučių ligą, plaučių vėžį bei kitus sveikatos sutrikimus. Dažniausiai pasitaikanti liga – silikozė. Moksliniais duomenimis įrodyta, kad žmonėms, sergantiems silikoze, vėžio rizika yra didesnė, todėl užkirtę kelią silikozei, sumažinsime ir plaučių vėžio riziką.

Savo darbe dažnai susiduriant su silicio dioksido dulkėmis, rekomenduojama imtis saugumo priemonių. Pirmiausia verta atlikti kristalinio silicio dioksido dulkių koncentracijos matavimus, kad būtų aišku, kokia reali situacija ir kokių priemonių reikia imtis.

Vienas iš efektyviausių sprendimų yra taikyti inžinerines sistemas, t. y., įrengti ir taikyti vietinę ištraukiamąją ventiliacinę sistemą (vakuumavimą), naudoti dulkių surinkėjus pvz. ciklonus, dulkių siurblius, rankovinius filtrus, naudoti dulkių šalinimo sistemas, pvz. dulkių nusodinimą garais, vandeniu. Kaip kraštutinę priemonę galime naudoti kvėpavimo takų apsaugos priemones.

Parengė NVSPL chemijos specialistė Gabrielė Balačkaitė.