Stambulo konvencijai prasiskynus kelią EP, dalis Lietuvos atstovų toliau smerkia dokumentą: „Tai yra šalies reikalas“

Europos Parlamentas (EP) ratifikavo Stambulo konvenciją, kuria apibrėžiamos kovos su smurtu prieš moteris priemonės. Liko paskutinis žingsnis, kad konvencijoje numatytos gairės taptų Europos Sąjungos (ES) teisės dalimi, tačiau šešios šalys, tarp jų ir Lietuva vis dar nėra priėmusios konvencijos nacionaliniu lygiu. Konvenciją palaikę Lietuvos europarlamentarai tiki, kad šaliai užteks ryžto ratifikuoti ją ir Lietuvoje.

Kad Stambulo konvencija kelia aistringas diskusijas, galima įsitikinti ir čia, Europos Parlamente. Europarlamentarams svarstant dokumento priėmimą, skrieja kritika.

„Stambulo konvencija turi būti tik apie moteris ir biologiją, o ne apie genderizmo ideologiją“, – sako vyras.

Taip pat ir raginimai palaikyti dokumentą: „Tie, kas balsuos prieš, pasakys, kad toleruoja smurtą šeimoje.“

Po karštų diskusijų didele persvara parlamentas vis dėlto ratifikuoja Stambulo konvenciją. Pasigirsta plojimai.

EP apsisprendė ir nors tai neįpareigos konvencijos neratifikavusių šalių, padaryti tą patį – tai joms stiprus paraginimas. Be to, ES teisės aktai bus rengiami atsižvelgiant į šią Stambulo konvenciją.

Stambulo konvencijos dar neratifikavo Lietuva, Latvija, Čekija, Slovakija, Vengrija ir Bulgarija. Valstietis Bronis Ropė balsuodamas susilaikė.

„Tai šalies reikalas, ta, kuri ratifikavusi, jai nieko nekeičia, o kuri neratifikavusi, gali būti papildomas spaudimas tai šaliai toks perdėtas šiek tiek. Manau, tai yra šalies reikalas“, – sako europarlamentaras, žaliųjų frakcijos narys B. Ropė.

Tos pačios partijos narys Stasys Jakeliūnas taip pat susilaikė, o Viktoras Uspaskichas balsavime nedalyvavo.
Prieš balsavo vienintelis iš Lietuvos europarlamentarų – Waldemaras Tomaszewskis.

„Visi pasisakome prieš smurtą, bet ten daug dalykų, kurie netinkami mums, Lietuvai, Konstitucijai, tradicijai. <...> Per konvenciją brukama ideologija gender“, – sako europarlamentaras, konservatorių ir reformuotojų frakcijos narys W. Tomaszewskis.

Konvenciją palaikiusius parlamentarus pasakymai, kad dokumente esantis socialinės lyties apibrėžimas neva įteisins trečiąją lytį, stebina.

„Pasižiūrėkite, net tokios katalikiškos valstybės kaip Malta, Portugalija, Lenkija, Ispanija ratifikavo šią konvenciją, todėl iš tikrųjų nežinau, kas sukūrė tuos baubus, kažkam tai reikalinga“, – komentuoja europarlamentarė, socialistų ir demokratų frakcijos narė Vilija Blinkevičiūtė.

„Ji apipinta mitais, žmonės net neskaitę aiškina apie daugybę lyčių... Tiesiog labai juokingi tie argumentai“, – mano europarlamentarė, Europos liaudies partijos frakcijos narė Rasa Juknevičienė.

Konvenciją palaikantieji sako, kad ji turi būti kuo greičiau ratifikuota Lietuvoje, vis dėlto R. Juknevičienė pripažįsta, kad tai nebus lengva, kai jai nepritaria dalis pačių valdančiųjų.

„Čia ypač svarbu socdemų palaikymas, kad jie galėtų atsverti tą dalį, kuri valdančioje daugumoje yra. Mūsų partija jungtinė, yra prisijungę krikščionys demokratai, kurie iškart pasakė, kad turi abejonių“, – mini R. Juknevičienė.

Tačiau socialdemokratų pirmininkė V. Blinkevičiūtė gręžiasi valdančiųjų pusėn.

„Mes tikrai palaikome ir palaikysime ratifikavimą, tik aš kaip suprantu, kad ji neteikiama Seimui, darbotvarkėje šio klausimo kaip ir nebuvo niekada, tą delsia pateikti Seimo pirmininkė ir tada nėra apie ką kalbėti“, – svarsto V. Blinkevičiūtė.

Lietuva konvenciją pasirašė prieš 10 metų, bet Seimas iki šiol jos nėra ratifikavęs.