Specialistė apie sezoninius darbus: ką reikia žinoti sudarant tokio darbo sutartis?

Artėjant vasarai, artėja ir sezoninių darbų metas. Ką privalu žinoti sudarant sezoninio darbo sutartis? Apie tai LRT TELEVIZIJOS laidoje „Labas rytas, Lietuva“ eteryje – pokalbis su Valstybinės darbo inspekcijos Darbo teisės skyriaus vedėja Ieva Piličiauskaite ir Užimtumo tarnybos Klaipėdos skyriaus atstove Jurgita Petraitiene.

Darbo inspekcijos atstovė I. Piličiauskaitė pažymi, kad yra atskira sezoninio darbo sutartis ir toli gražu ne bet koks darbas gali būti laikomas sezoniniu – yra konkretus patvirtintas tokių darbų sąrašas. „Pavyzdžiui, žemės ūkio darbai, miškininkystės ūkio darbai, statybų darbai, kai tai susiję su darbu lauke arba nešildomose patalpose, taip pat aptarnavimo sektorius, susijęs su viešbučiais, sanatorijomis, stovyklomis (jei tai veikia ne ištisus metus)“, – vardija specialistė.

Kalbant apie aptarnavimo sritį, pasak pašnekovės, įprastai virėjo profesija nėra patenkanti į sezoninių darbuotojų sąrašą, taip pat ir labai populiari padavėjo profesija nepatenka į šį sąrašą.

Valstybinės darbo inspekcijos atstovė pabrėžia, kad sezoninio darbo sutartys, kaip ir įprastos darbo sutartys, garantuoja įprastas socialines garantijas – tai darbo užmokestis, išmokos ligos atveju, pensijos kaupimas ir pan. Taip pat yra tam tikri ypatumai dėl sutarties nutraukimo.

„Darbuotojas sutartį gali paprasčiau nutraukti, įspėjęs prieš penkias kalendorines dienas, taip pat paprasčiau nutraukti gali ir darbdavys, jei ta funkcija tampa pertekline“, – teigia pašnekovė, pridurdama, kad yra išimčių dėl atostogų, bet iš esmės tai įprasta darbo sutartis, tik su nedideliais ypatumais.

Kalbėdama apie atostogų sukaupimo klausimą, specialistė pažymi, kad tokiu atveju, kai sudaroma sezoninė sutartis vienam sezonui, atostogos darbuotojui nėra suteikiamos. „Darbuotojas kaupia atostogas, bet už jas gauna kompensaciją nutraukdamas darbo sutartį. Nes sezoninio darbo toks ir ypatumas – darbdaviui tam sezonui reikia, kad darbuotojas dirbtų. Jei sudaroma tarpsezonio sutartis, tada darbuotojas gali atostogauti tarpsezonio metu“, – aiškina I. Piličiauskaitė.

Darbo inspekcijos atstovė taip pat pabrėžia, kad, sudarius sezoninio darbo sutartį, darbo stažas yra kaupiamas (aktualu tiek dėl pensijų kaupimo, tiek dėl išmokų nelaimingų atsitikimų atveju ir pan.).

Užimtumo tarnybos Klaipėdos skyriaus atstovė Jurgita Petraitienė teigia, kad šiuo metu, pavasariui įsibėgėjant, jau vyksta darbdavių žvalgymasis – jie pažindinasi su sezoniniais darbuotojais, šie įdarbinami keletui dienų ar daliai dienos. Pasak Užimtumo tarnybos atstovės, šiuo metu ieškoma darbuotojų aptarnavimo sektoriuje, daugiausiai trūksta kvalifikuotų virėjų, padavėjų, barmenų, aplinkos tvarkytojų, viešbučiai ieško apgyvendinimo administratorių, taip pat kambarinių.

J. Petraitienė pabrėžia, kad pajūryje, pavyzdžiui, Palangoje ir Neringoje, vietos gyventojai to poreikio, kokį jaučia vietos verslas, nepatenkina, tad darbuotojai čia atvyksta ir iš Kretingos, Gargždų ar dar toliau – Plungės, Tauragės, Šilutės.

Kalbėdama apie Klaipėdos miestą, J. Petraitienė teigia, kad išaugusio poreikio dėl sezoninio aptarnavimo darbo nepastebėta, paprastai čia orientuojamasi labiau į vasaros mėnesius.

Daugiau – pokalbio įraše.