Specialistas apie triukšmo žalą žmogui: visi žino, kad dėl to prastėja klausa, tačiau pasekmių sveikatai būna ir daugiau

Net ir nedidelis, bet nuolatinis triukšmas gali turėti neigiamų pasekmių žmogaus sveikatai, sako „Vilnius Tech“ Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros docentas dr. Tomas Januševičius. Ekspertas teigia, kad galimų triukšmo šaltinių Lietuvoje netrūksta, ir beda pirštu į prastą patalpų akustiką bei triukšmo barjerus, statomus net nepasitarus su šios srities specialistais. 

LRT TELEVIZIJOS laidoje „Laba diena, Lietuva“ „Vilnius Tech“ docentas T. Januševičius aiškina, kad triukšmu laikomi „nepageidaujami garsai, kurie trikdo, dirgina ir erzina“. Pasak eksperto, ar tam tikri garsai žmogui yra triukšmas, ar ne, priklauso nuo situacijos. Pavyzdžiui, muzikos klausantis pačiam, tai malonu, ramina, na, o jei už sienos tą daro kaimynas, mus tai jau blaško ir piktina.

Anot T. Januševičiaus, kad triukšmo problema pasaulyje yra itin aktuali, rodo vis dažnėjantys gyvenviečių triukšmingumo tyrimai, sudarinėjami triukšmingumo zonų mieste žemėlapiai. Atsiranda ir vis daugiau kelių inžinerijos, statybos sprendimų, padedančių sumažinti garso lygį.

„Kuriami įvairūs asfaltai, kurie iš dalies absorbuoja garsą, padeda sumažinti aplinkos triukšmą. Ypač naudinga juos kloti ten, kur nėra galimybės panaudoti kitų priemonių, kaip triukšmo barjero. Taip pat miestuose yra triukšmo žemėlapiai, kurie aiškiai nurodo, kuriose zonose ir koks yra triukšmo lygis. Pagal tai projektuojami pastatai, galima matyti problemas ir palaipsniui jas spręsti“, – sako pašnekovas.

Štai Lietuvoje triukšmo valdymas persikėlęs ir į politinį lygmenį. Siekdami spręsti keliamo triukšmo problemą senamiesčiuose ir kurortuose, parlamentarai siūlo skirti pinigines baudas ne tik patiems triukšmaujantiems asmenims, bet ir įstaigų, kurių patalpose triukšmaujama, vadovams.

Nors Seimo nariai didžiausią dėmesį skiria kurortams ir senamiesčiams, pasak dr. T. Januševičiaus, probleminių vietų šalyje yra gerokai daugiau. Dėl to apsiriboti vien tyliųjų miesto zonų kūrimu nereikėtų.

„Tas problemas, tikriausiai, būtų galima suskirstyti į daug grupių. Problemas matyčiau tiek ugdymo įstaigose, kur nėra pakankamos vidaus akustikos ir vaikams sunkiau suprasti informaciją, kurią pateikia mokytojas, (...) tiek gyvenamosiose patalpose, kur nepageidaujamus garsus kelia kaimynai, nes galbūt garsiau žiūri rungtynes.

(...) Didžiausia problema gyvenamoje aplinkoje būtų, kur pastatai stovi prie triukšmingo aplinkkelio, kur didelis transporto greitis. Ne paslaptis, kad prekybos centrai keliasi vis arčiau gyvenamosios aplinkos, ant jų stogų stovi vėdinimo įranga, kuri kelia triukšmą netoli esantiems gyventojams. Tai problema būtų įvairiapusė“, – dėsto „Vilnius Tech“ docentas.

Anot eksperto, siekiant sumažinti triukšmą, mokyklose reikėtų tinkamai suprojektuoti klases, panaudojant papildomas akustines medžiagas, gyvenamosiose patalpose pagerinti atitvarų garso izoliaciją. Be to, kaip pažymi T. Januševičius, tikslingiau reikėtų šalia gatvių statyti triukšmo barjerus.

„Tikriausiai daugelis pastebėjom, kad užsienyje prie visų plačių gatvių, kur greitas eismas, yra triukšmo barjerai. Dabar Lietuvoje, kada projektuojamos gatvės, jie dažnai irgi naudojami. Aš pats matau labai daug projektavimo klaidų, kada tie barjerai stovi, bet jie iš tikrųjų nepakankamai atlieka savo funkcijas. Reikėtų diegti funkcinius barjerus, pasitariant su tos srities specialistais, kad jie patartų, kaip gauti geriausią naudą“, – teigia LRT TELEVIZIJOS pašnekovas.

Įprastai, kalbant apie neigiamą triukšmo poveikį sveikatai, pirmiausia kalbama apie jo daromą žalą klausai. Visgi, pasak T. Januševičiaus, netrūksta ir kitų padarinių, kuriuos sukelia nebūtinai itin didelis, o ir tylesnis, bet nuolatinis triukšmas.

„Visi žino pagrindinį triukšmo poveikį klausai, kada sumažėja girdimumas, bet triukšmas turi didelį poveikio spektrą. Yra įrodyta, kad didesnis garsas sukelia hipertenziją, ypač stipriai veikia neuroninę sistemą, t.y. veikia labai dirginančiai, erzinančiai. Kada žmogus dirginamas, jam trukdoma išsimiegoti, prasideda nuovargis, netgi prarandamas darbingumas, nebegali žmogus pakankamai gerai įsigilinti į savo užduotis, vaikams trikdomas susikaupimas. (...) Aišku, didelis garsas turi daug didesnį poveikį, bet pastoviai veikiantis mažas (...) garsas irgi labai veikia psichologiškai, trukdo žmonėms pailsėti, trikdo miegą, susikaupimą“, – įžvalgomis dalinasi ekspertas.

Viso pokalbio su „Vilnius Tech“ docentu Tomu Januševičiumi klausykitės LRT TELEVIZIJOS laidos „Laba diena, Lietuva“ įraše.

Parengė Aistė Turčinavičiūtė.