Specialistai sveikina medikamentinio aborto įteisinimą: procedūra saugesnė ir paprastesnė

Nuo sausio Lietuvoje taps legalus medikamentinis abortas. Nepageidaujamą nėštumą norinčios nutraukti moterys jį galės atlikti iki 9-os nėštumo savaitės. Dalis medikų tai vadina žingsniu į priekį - toks nėštumo nutraukimo būdas daugelyje Europos šalių prieinamas jau seniai. Kiti medikai pasigenda dėmesio gimdyvių psichinei sveikatai, nuogąstauja dėl medikų sąžinės laisvės užtikrinimo.

Krizinio nėštumo centre dirbanti psichologė sako, kad moterys čia kreipiasi dėl neplanuotų, ankstyvų ar vėlyvų nėštumų, todėl neišvengiama ir aborto temų.

„Atėjusios čia moterys ateina su dvejone. Tai mano, kaip psichologės, tikslas pabūti kartu su moterimis ir pamatyti platesnį vaizdą, iš visų pusių apsvarstyti variantus. Kas moteriai būtų priimtina, ar ji suvokia, jeigu tai bus medikamentinis abortas, ar suvokia to vaisto veikimo principą“, – pasakoja psichologė Rūta Mickevičienė.

Nuo sausio medikamentinis abortas Lietuvoje taps legalus. Iki šiol moterys galėjo rintis tik chirurginį nėštumo nutraukimą. Norėdama rinktis kitą būdą, kai nėštumo nutraukimas primena persileidimą, moteris pirmiausia turės kreiptis į gydytoją akušerį-ginekologą. Tai bus galima daryti iki devintos nėštumo savaitės.

„Pirmiausia, gydytojas turi suteikti visą informaciją, susijusią su šios procedūros atlikimu ir toliau, jei pacientė priima sprendimą nutraukti nėštumą vaistiniu būdu, gydytojas išrašo receptinį vaistinį preparatą“, – paaiškina Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovė Inga Cechanovičienė.

Abu vaistiniai preparatai medikamentiniam abortui atlikti Lietuvoje jau užregistruoti, jų su gydytojo receptu bus galima įsigyti vaistinėse. Pasak SAM ir specialistų, Pasaulio sveikatos organizacija šiuos vaistus yra įtraukusi į svarbiausių medikamentų sąrašą.

„Šitas metodas yra paprastesnis ir saugesnis, palyginus su chirurginiu nėštumo nutraukimu, kadangi nereikia chirurginės intervencijos, nereikia narkozės, mažesnė komplikacijų rizika“, – tikina gydytojas akušeris-ginekologas

Pasak gydytojų, iki šiol moterys teiraudavosi dėl galimybės atlikti medikamentinį abortą, nes žinojo, kad daugelyje Europos šalių tai prieinama.

„Galbūt moterys ir gaudavo tuos vaistus nelegaliai, niekas to nežino, bet nelegaliai, tai nereiškia gerai – tai yra pavojinga. O dabar, jeigu tai yra legalus metodas, tai jis yra ir saugus“, – akcentuoja gydytoja ginekologė Esmeralda Kuliešytė.

Pasaulio gydytojų federacijos „Už žmogaus gyvybę“ valdybos narys Virgilijus Rudzinskas medikamentinio aborto įteisinimą kritikuoja.

„Moteris liks su akušeriu ginekologu akis akin, su specialistu, bet kad būtų jai padėta, kad būtų išvenga tos krizės, išgelbėta žmogaus gyvybė, reikalinga didesnė komanda, o čia nenumatyta ir iki šiol nebuvo numatyta specialistų konsultacija“, – aiškina jis.

Ministerija teigia, moterys turės būti supažindinamos ne tik su pačia procedūra ir galimomis jos komplikacijomis, bet informuotos ir apie socialinio darbuotojo ar psichologo pagalbą.

Tačiau medikamentiniam abortui nepritariantys sako, jog nerimą kelia ir medikų sąžinės laisvės užtikrinimas, nes iki šiol Medicinos praktikos įstatymas suteikė galimybę gydytojams nedalyvauti chirurginio aborto atlikime.

„Mano kolegos kelia tą klausimą, ar mes toliau galėsim ta nuostata vadovautis, kad nebūtumėme priversti daryt dalykų, kurie ne pagal mūsų sąžinę“, – sako V. Rudzinskas.

„Vadovaujantis Medicinos praktikos įstatymu, gydytojui suteikta teisė, jeigu paslaugos teikimas prieštarauja gydytojo moralinėms nuostatoms, neteikti tam tikros paslaugos“, – patikina I. Cechanovičienė.

Vis dėlto, pasak ministerijos atstovės, gydytojui išrašius vaistinį preparatą, vaistininkas jį turės parduoti. Higienos instituto duomenimis, 2021 metais buvo atlikta daugiau nei 2700 dirbtinių abortų.