Specialistai įspėja: maudytis nešvariame vandenyje – rizikinga, galite sulaukti nemalonumų

Kokia vasara be maudynių, tad atsigaivinkime. Pasitaiko atvejų, kai atvykę prie vandens telkinio, pastebime, kad vanduo atrodo nešvarus arba pakeitęs spalvą. Ar saugu maudytis tokiame vandenyje?

Toksiškas žydėjimas

Šiltuoju metų laiku vandens telkiniai kartais pakeičia spalvą, tampa neskaidrūs. Tai pirmieji požymiai, kad vandens telkinyje prasidėjo žydėjimas. Šiuo metu Gineitiškių ežere stebima melsvabakterių vystymosi ciklo pradžia.

„Žydėjimas gali būti ir netoksiškas, gali būti ir toksiškas. Tai priklauso nuo to, kokie organizmai vystosi, – pasakoja Gamtos tyrimų centro mokslininkė Judita Koreivienė. – Žmogus, išsimaudęs ir prisigėręs tokio vandens, dažniausiai pajaučia nervų sistemos simptomus. Jeigu jiems pasidaro sunkiau kvėpuoti, pavyzdžiui, gali pradėti dilgčioti pirštų galiukai, kojų rankų pirštų galiukai. Tai tokie požymiai, nes neurotoksinai praktiškai iš karto pradeda veikti.“

„Kita grupė toksinų, kurie irgi yra vandens telkiniuose, tai hepatotoksinai, kurie veikia kepenis. Jie labai pavojingi, nes gali kauptis organizmuose“, – priduria mokslininkė.

Vanduo pradeda žydėti, kai telkinyje dėl taršos padidėja azoto ir fosforo kiekis. Sustabdyti vandens žydėjimą yra keli būdai. Visų pirma, svarbu rasti vandens telkinio tiesioginį taršos šaltinį ir jį stabdyti. Yra dar vienas būdas – mechaniniu būdu rinkti vandens telkinyje susidariusias nuosėdas.

„Mes turime pagaminę mašinas, kurios renka ir sugeba surinkti ir melsvabakteres, ir makrodumblius. Ir tokiu būdu, išeliminuodami azoto fosforą kartu su biomase, mes iš dalies padedame tai ekosistemai atsistatyti“, – sako J. Koreivienė.

Prasta vandens kokybė dėl taršos, ar suintensyvėjusio fitoplanktono dauginimosi, besimaudantiems gali sukelti įvairias alergines reakcijas, virškinamojo trakto sutrikimus. Tačiau pavojingiausias laikas prasideda po žydėjimo ciklo, kai dumblių biomasė pradeda irti, o jo irimui naudojamas deguonis, todėl mokslininkai perspėja ir žvejus. Vandenyje fitoplanktono išskirti toksinai gali kauptis ir žuvyse.

„Aš tai nelabai patarčiau tokią žuvį [valgyti], pagaukit – paleiskit“, – rekomenduoja mokslininkė J. Koreivienė.

Prieš maudantis reikėtų pasidomėti

Žydėjimas – nėra vienintelis pavojus sveikatai vandenyje. Prieš brendant į jį, vertėtų pasidomėti konkretaus vandens telkinio oficialiai skelbiamais tyrimų duomenimis. Gamtos tyrimų centras sukūrė žemėlapį, kuriame poilsiautojai gali pažymėti vandens telkinių žydėjimo vietas, kurias vėliau patikrina mokslininkai. Taip pat galima pasitikrinti, ar vandens telkinys nėra įtrauktas į žydinčių ar kitokios taršos paveiktų vandenų sąrašą. Jei nustatoma trumpalaikė tarša, savivaldybės pakartotinai ima mėginius ir viešina informaciją visuomenei.

„Norėčiau atkreipti dėmesį, kad pajūryje praktiškai iš 16 sąraše patvirtintų maudyklų, 14 yra puikios kokybės, o dvi yra geros. Patenkinamos ir prastos tikrai nėra. Bent jau šį sezoną iki dabar, atlikus keturis kartus, matavus vandens kokybės rezultatų duomenys, tikrai vanduo yra švarus“, – patikina Higienos instituto skyriaus atstovė Gražvydė Norkienė.

Nors investicijos į nuotekų valymo įrenginius leidžia sumažinti teršalų kiekį vandenyse, pavojingi toksinai gali sukelti ne tik odos bėrimus. Nuodingos medžiagos ypač pavojingos žmogaus nervų sistemai, kepenims.

„Jeigu aš maudausi prie savo ežero 20 metų ir žinau, kad išsimaudžius tarp šitų žolių mane išbers, pasitepsiu kremu nuo alergijos, išgersiu tabletę nuo alergijos ir nieko nebus, tai viskas gerai, nereikia bėgti kiekvieną kartą pas gydytoją, gal reikia kitą tvenkinį surasti, – komentuoja šeimos gydytoja Justė Latauskienė. – Na, bet jei atsitiko kažkas visiškai neįprasto, netikėto arba yra bloga nuojauta, jei išbėrė mažą vaiką ar senyvą žmogų, yra geriau ateiti.“

Jei nesate įsitikinę, kad vandens telkinys pakankamai švarus, gydytojai rekomenduoja jame nesimaudyti mažiems vaikams ir žmonėms su nusilpusia imunine sistema, kadangi jų sveikatos būklę mikroorganizmai gali paveikti stipriau ir greičiau.

„Jame įsiveisia mikroorganizmai, kurie gali gyventi mūsų gleivinėse – akyse, lytiniuose organuose, žarnyne, ir šis vanduo dažniausiai žmones susargdina dėl to, kad žmonės jo praryja, įkvepia“, – teigia šeimos gydytoja.

Lietuvoje maudyklų vandens kokybė išlieka gera. Tačiau specialistai sako, kad vandens kokybė priklauso ir nuo poilsiautojų. Vertėtų neužmiršti prie jų elgtis saugiai bei atsakingai, neteršti.