Spaudžiant augančioms kainoms, kaupiantieji pensijai gali trumpam stabtelėti: patarė, kada verta stabdyti įmokas

Nors kaupiantieji antrojoje pensijų pakopoje gali pasinaudoti iki 12 mėnesių trunkančiomis vadinamosiomis įmokų atostogomis, dauguma LRT.lt kalbintų ekspertų ragina itin gerai apmąstyti, kada tokia galimybe pasinaudoti. Kaip ant mielių augančios paskolų įmokos ar didėjančios kainos, jų teigimu, ne visiems yra gera priežastis stabdyti įmokų mokėjimą.

Rekomenduoja įvertinti asmeninį biudžetą

SEB banko asmeninių finansų ekspertė Sigita Strockytė-Varnė LRT.lt teigia nerekomenduojanti rinktis stabdyti įmokų, jei yra galimybių sutaupyti kitose srityse.

Kaip akcentuoja ekspertė, antroji pensijų pakopa paremta ilgalaikio investavimo principu, todėl rezultatas pasiekiamas tik periodiškai ilgą laiką investuojant.

„Stabdyti įmokų nerekomenduočiau jokiam laikotarpiui, nes pirma, stabdoma trumpam laikui, tad padidėjusių pajamų įtaka bus juntama vos kelis mėnesius, kadangi žmonės greitai pripranta prie padidėjusių pajamų, tačiau grįžti į kaupimo sistemą, kai vėl reikės atsisakyti kaupti skirtos sumos, gali tapti sudėtinga ir paveikti gyvenimo kokybę, emocinę būseną.

Kai gyventojai susiduria su pajamų trūkumu, dažnai atrodo lengviausia atsigręžti į ateities vartojimui kaupiamą kapitalą ir pinigus pasiimti. Tačiau tokiu atveju turėtų pagelbėti finansinės pagalvės rezervas, juo būtų galima pasinaudoti sudėtingu laikotarpiu“, – sako S. Strockytė-Varnė.

Jos vertinimu, net jeigu tokio rezervo nėra, ilgalaikių investavimo produktų stabdymas nėra išeitis, nes tai – trumpalaikė priemonė.

„Tokiu atveju reikia itin atidžiai persižiūrėti išlaidas ir priimti ne visada patogių ir kartais sunkių sprendimų: ko galite atsisakyti per finansiškai sudėtingą metą. Kartais tai gali būti, pavyzdžiui, automobilio atsisakymas, jei atrodys per brangu jį išlaikyti, o kartais užteks tik peržiūrėti nebūtinojo vartojimo eilutes, gal rečiau valgyti kavinėse, atsisakyti mokamų pramogų, atidžiau peržiūrėti įvairių prenumeratų išlaidas ir to pakaks, kad nereikėtų stabdyti ateičiai kaupiamų investicijų.

Gresiant skoloms – stabdymas naudingas

Finansų ir kreditų valdymo asociacijos prezidentas Marius Jansonas teigia rekomenduojantis stabdyti įmokų mokėjimą, ypač tada, kai dėl patiriamų finansinių sunkumų žmonės gali įsiskolinti ar turi imti kitų kreditų, kuriais padengtų finansinius įsipareigojimus.

„Jeigu situacija tokia, kad žmonės galbūt privalo imti kokių nors papildomų kreditų, skolintis pinigų arba tikrai vėluoja, pavyzdžiui, susimokėti už šildymą ar kitas komunalines paslaugas ar netgi bankui mokėti įmokas. Už tai jie gauna nuo 7 proc. palūkanas, delspinigius. Pensiniai fondai tiek neuždirba“, – komentuoja M. Jansonas.

Jis teikia pavyzdį – jeigu žmogus turi būsto kreditą ir vėluos mokėti įmokas, jam paskola gali dar labiau pabrangti. Kaip pavyzdį jis pateikia skaičiavimą, kad 100 tūkst. eurų paskolą pasiėmusiam gyventojui, kuriam palūkanų marža dėl vėlavimo būtų padidinta bent vienu proc., atsižvelgiant į pasirinkto laikotarpio paskolą, gali pabrangti 10–15 tūkst.

M. Jansonas atkreipia dėmesį ir į kitą skaičiavimą – jeigu sutuoktinų pora uždirba po vidutinį darbo užmokestį, vadinasi, jie kartu oficialiai uždirba kiek daugiau nei 3 000 eurų. Tai reiškia, kad abu sutuoktiniai kartu į pensinius fondus perveda daugiau nei 90 eurų.

Jeigu tokia suma per mėnesį, M. Jansono vertinimu, padėtų išvengti įsiskolinti, stabdyti įmokas tikrai verta. Be to, šiuos pinigus taip pat galima panaudoti ir kvalifikacijai kelti, išsilavinimui, vėliau užtikrinsiančiam didesnes pajamas, priduria M. Jansonas.

„Kartais žmonės prisidaro tų skolų... Su tomis skolomis antstoliai lupikauja Lietuvoje kaip tik gali. Žinoma, dėl to kartais geriau, kad žmonės tuos pinigus skirtų išsilavinimui, karjerai kelti, pasitobulinti, o ne dabar kam nors į pensinius fondus. Investavimas yra turtingiems žmonėms, investavimas yra žmonėms, kurie skaito knygas, eina į seminarus ir mokosi investuoti“, – tvirtina M. Jansonas.

Svarstydamas apie tai, kokiam laikui stabdyti kaupimą, M. Jansonas siūlo vertinti situaciją ir nebūtinai iškart išnaudoti visus 12 mėnesių.

Stabdyti siūlytų, jeigu tai padėtų kelti kvalifikaciją

Lietuvos pensinių fondų dalyvių asociacijos vadovas Jonas Dirginčius laikosi pozicijos, kad šiuo metu kaip tik yra puiki proga investuoti – už tą pačią sumą galima nusipirkti daugiau finansinio turto.

„Man nekorektiška vertinti, ar konkrečiam žmogui verta atsisakyti įmokas mokėti dėl to, kad atsirado kitų poreikių. Sakyčiau, kitų poreikių visą laiką yra. <...> Aš gal geriau į kiną nenueisiu vieną kartą. Momentas investuoti dabar yra puikus. Jeigu kalbame apie investicijas, tai dabar reikia dėti“, – sako J. Dirginčius.

Vis dėlto, jis priduria, stabdyti įmokas galėtų būti verta, pavyzdžiui, susiduriant su sveikatos problemomis ar turint galimybę investuoti kitur, kad ir į kvalifikacijos kėlimą, kuris leistų pasididinti pajamas ateityje. Kvalifikacijos kėlimas, anot J. Dirginčiaus, ypač gali būti aktualus jauniems žmonėms, kurie iki pensijos dar turi daug laiko.

Taip pat, pašnekovo vertinimu, jauni žmonės gali pasirinkti stabdyti įmokas į pensijų fondą tada, kai rūpinasi būsto paskolos gavimu.

„Tokį [įmokų stabdymą] suprasčiau. Kažkada mes esame diskutavę asociacijoje ir siūlėme sudaryti galimybę sustabdyti tam tikrais atvejais, kai žmonės sako „man dabar ši perspektyva nesvarbi, man svarbesnės kitos išlaidos“. Dabar ta galimybė įteisinta, žmogus tai gali daryti, bet svarbu, kad jis pamatuotai tą dalyką darytų. Ne dėl to, kad jam norisi pravalgyti ar papildomai kur nors nuvažiuoti paatostogauti. Dėl to, kad yra objektyvūs poreikiai“, – sako J. Dirginčius.

Ragina įvertinti, ar įmokų stabdymas turės didelės įtakos

Pensijų fondų asociacijos vadovas, bendrovės „Swedbank“ investicijų valdymas vadovas Tadas Gudaitis kaupiančiuosius ragina įvertinti, ar įmoka, mokama į pensijų fondą kiekvieną mėnesį, iš tiesų yra tokia reikšminga, kad pakeistų asmens ar šeimos finansinę situaciją.

„Jeigu pasižiūrėsime į tokią realią situaciją, vidutinio atlyginimo gavėją, tai jis sau skirdamas 3 proc. nuo bruto atlyginimo, iš esmės skiria 50 eurų, gal 52–54 eurus, tad iš valstybės dar gauna beveik 24 eurus. Paprastai šnekant, jeigu aš šiandieną neišleidžiu 50 eurų, už tai dar gaunu 25 eurus. Manau, kad tikrai reikia nesiblaškyti ir nuosekliai atsidėti prie pensijos, nes tai galbūt nėra tokia suma, kuri šiandien spręstų vidutinio atlyginimo gavėjo ekonominę situaciją ir finansinį biudžetą“, – kalba T. Gudaitis.

Vis dėlto, su daug didesniais sunkumais gali susidurti mažų pinigų gavėjai, kurie į savo pensijų fondą atideda beveik tiek pat, kiek jiems prideda ir valstybė. Atkreipus dėmesį į tai, T. Gudaitis sutinka, kad šie gyventojai iš tiesų gali sunkiau pakelti, pavyzdžiui, kylančias kainas. Vis dėlto, jis vėlgi siūlo vertinti konkrečią situaciją.

„Tai taip pat gali reikšti, kad atsidedu 24 eurus ir gaunu 24 eurus [kuriuos į pensijų fondą įmoka valstybė – LRT.lt] <...> Gaunančiam mažesnį nei vidutinį atlyginimą, tuos pinigus sutaupyti, neišleisti, atidėti sau ilguoju laikotarpiu dar naudingiau, nes valstybės skatinamoji įmoka su paties žmogaus skiriamais pinigais yra dar didesnė“, – tvirtina T. Gudaitis.

Pensijų fondų asociacijos vadovas atkreipia dėmesį, kad ekonominiai sunkumai, kai fiksuojamas ekonomikos smukimas, yra puiki proga kaip tik pigiau įsigyti finansinio turto. Taigi, jeigu žmogus finansinių sunkumų nepatiria, anot T. Gudaičio, dabar yra puikus metas ne stabdyti įmokas, o kaip tik investuoti.

„Dabar, kai finansinio turto vertė, akcijų, obligacijų vertė yra šiek tiek pasmukusi, dabar kaip tik gal net reikėtų daugiau pinigų investuoti sau ir ateičiai, nes dabar skirdami net ir tą pačią pinigų sumą, kaip ir kiekvieną mėnesį, tokio turto įsigyjame daugiau. Ilguoju laikotarpiu jo vertei kylant, tikrai kaupiantysis tik laimės. Kai yra tam tikri nuosmukiai, mažų mažiausia, ką reikia daryti, tai dėti tuos pačius pinigus arba netgi įmokas didinti“, – sako T. Gudaitis.

Jis dar kartą pabrėžia – gali būti atvejų, kai įmokas gyventojui sustabdyti tikrai yra reikalinga ir naudinga, tačiau visuomet svarbu įvertinti, kokią naudą tai atneš.

„Sakyčiau, kad tikrai reikėtų nesiblaškyti ir siekti to savo tikslo – didesnės pensijos sulaukti senatvėje“, – ragina T. Gudaitis.

„Sodros“ duomenimis, šiuo metu apie 143,5 tūkst. gyventojų yra sustabdę įmokų mokėjimą į antrosios pakopos pensijų fondus. Iš jų – 157,8 tūkst. gyventojų įmokų mokėjimą sustabdė per 2019 m. be pabaigos datos, ne pasinaudoję 12 mėnesių įmokų stabdymo galimybe.