„Sodindami mažą medį, nukirtome didelį“: verslininkams besiskundžiant sutraukytais ryšiais su Kinija, ekspertai vertinti nuostolių neskuba

Daliai verslininkų ir politikų vis dar garsiai kalbant apie tai, kokios žalos padarė Lietuvos prisiimta pozicija dėl Taivano, valdžios atstovai ir kai kurie ekspertai tokius nuogąstavimus vis dar vertina skeptiškai. Kaip LRT TELEVIZIJOS laidoje „LRT forumas“ sakė „Verslo žinių“ vyriausiasis redaktorius, šioje temoje yra per daug visiškai nereikalingo dramatizmo. Tarptautinių santykių ekspertas Konstantinas Andrijauskas įsitikinęs, kad vertinti situaciją apskritai dar per anksti.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, paklausta, ar Lietuvos verslui šiandien iš tiesų yra dėl ko skųstis, teigė, kad pirmiausia reikėtų prisiminti, koks Lietuvai keliamas tikslas.

Anot jos, svarbiausia užduotis – padaryti viską, kad Lietuvoje būtų sukuriama kuo daugiau vertės, o tam Lietuvai esą reikia bendradarbiauti su pažangiausiomis pasaulio ekonomikomis, tarp kurių, A. Armonaitės teigimu, patenka ir Taivanas.

„Lietuvai reikia gilinti santykius su tokiomis valstybėmis. Lietuvai reikia gilinti santykius su Pietų Korėja, su Japonija, su visu Pietryčių Azijos regionu, tai mes ir darome. Jeigu jūs manęs paklaustumėte, ar vertėjo, aš be jokios abejonės atsakyčiau, kad taip“, – tvirtino A. Armonaitė.

S. Besagirskas: sodindami mažą medį, nukirtome didelį

Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas vis dėlto tvirtino, kad situaciją vertinti kol kas sunku, tačiau negailėjo kritikos susidariusiai situacijai. Pasak jo, žadėtų investicijų iki šiol nėra.

„Kaip Taivano ambasadorius teigė – 3,5 mln. jie investavo į kažkokį startuolį, dar 10 mln. planuoja [investuoti] į „Teltoniką“, tai, duok, Dieve, sulauksime per šiuos metus iki 30 mln. eurų investicijų. O jau nekalbu apie antrinius efektus: sutraukytos prekybos grandinės, sugadintas Lietuvos įvaizdis investuotojų akyse. Mes dar to nematome, nes investicijos yra inertiškas procesas. Bet, tarkime 2023–2024 m. jau matysime, kad tiesioginės užsienio investicijos į Lietuvą mažėja“, – prognozavo S. Besagirskas.

Jo skaičiavimu, dėl priimtos pozicijos Taivano atžvilgiu, Lietuva kasmet patirs 0,5 mlrd. eurų nuostolį, o nauda tesieks kelias dešimtis eurų per kelerius metus.

S. Besagirskas pabrėžė nemanantis, kad su Taivanu nereikėtų bendradarbiauti, tačiau teigė, kad derėtų ieškoti kitų priemonių.

„Manau, kad su Taivanu santykius stiprinti reiktų ir toliau, bet kam reikia susipykti su Kinija lygioje vietoje? Visiškai nematau prasmės patraukti dalį Lietuvos verslo iš Lietuvos, leisti sklisti kalboms apie Lietuvą kaip politiškai rizikingą šalį ir sukelti daug labai panašių pasekmių. Manau, kad darant vieną, nebūtina sugriauti kito. Sodindami mažą medį, mes nukirtome didelį. Kam to reikėjo, nežinau“, – kalbėjo S. Besagirskas.

Manau, kad darant vieną, nebūtina sugriauti kito. Sodindami mažą medį, mes nukirtome didelį. Kam to reikėjo, nežinau.

S. Besagirskas

M. Maldeikis ragina nepamiršti vertybių: turime aiškiai suprasti statymus, kuriuos turime šiame žaidime

Reaguodamas į išsakytą poziciją Parlamentinių ryšių su Taivanu grupės pirmininkas Matas Maldeikis ragino atkreipti dėmesį į politinį kontekstą ir vertybes. Kaip bus atsakyta į klausimą, ar buvo verta imtis tokių žingsnių, kokių ėmėsi Lietuva, tvirtino M. Maldeikis, priklauso nuo toliaregiškumo ir vertybių.

„Vakarų pasaulio tvarka, kuri buvo sukurta po Antrojo pasaulinio karo, yra vertybinė. Europos Sąjunga yra vertybinė sąjunga. Įrodyti belgui, kad jis turi mokėti didelius mokesčius ES, kad ES galėtų remti lietuvius, – tai yra apie vertybes. Įrodyti JAV piliečiui, kad jis turi ginti Lietuvą ar kad jis turi remti Ukrainą, tai yra apie vertybes“, – kalbėjo M. Maldeikis.

Jo tvirtinimu, jau dabar stebimi pasauliniai pokyčiai, todėl svarbu tam pasiruošti: „Jeigu mes žiūrėsime vien į, sakykime, kažkokias eilutes, kur nupirkti pigiau dujų, kur nuvežti savo prekes, žaisime tokią „realpolitik“ politiką, reikia suprasti, kad tada žaidimo taisykles nustatinės stipriausieji, kokios yra Rusija ar Kinija, mokančios tą žaidimą labai gerai žaisti. Tai reiškia vieną labai paprastą dalyką – tokių šalių, kaip Lietuva, pasaulyje, kur taisykles nustatinėja Rusija ir Kinija, tiesiog nėra žemėlapyje. Turime aiškiai suprasti statymus, kuriuos turime šiame žaidime.“

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis teigė pritariantis S. Besagirskui, kad Lietuva turi ieškoti kuo daugiau draugų ir tai darydama privalo nesusikurti daugiau priešų. Taip pat jis oponavo M. Maldeikiui, keldamas klausimą dėl kitų ES valstybių narių vertybių.

„Gerbiamas mano kolega [M. Maldeikis] teigia, kad 26 ES valstybės narės, išskyrus Lietuvą, nėra vertybiškos arba vertybinės, nes jos turi atstovybes, bet tokiu pavadinimu, kuris nesukėlė tarptautinio skandalo. Lietuva išsišoko iš visos Europos Bendrijos kaip drąsi šalis, kuri negalvoja apie pasekmes“, – tvirtino S. Skvernelis.

Tokių šalių, kaip Lietuva, pasaulyje, kur taisykles nustatinėja Rusija ir Kinija, tiesiog nėra žemėlapyje. Turime aiškiai suprasti statymus, kuriuos turime šiame žaidime.

M. Maldeikis

S. Skvernelis: laimėjo dvi valstybės – Taivanas ir Kinija

Sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas taip pat pabrėžė, kad Kinijos investicijos Lietuvoje niekada nebuvo laukiamos, todėl nevertėtų vertinti investicijų. Vietoj to, siūlė S. Skvernelis, reikėtų žiūrėti į prekybos balansą, kuris, anot politikos, rodo, kad šioje situacijoje išlošė visai ne Lietuva.

„Laimėjo dvi valstybės. Laimėjo Kinija ir laimėjo Taivanas. Jeigu pasižiūrėtume eksporto ir importo balansą su Kinija ir Lietuva, tai taip, importas iš Kinijos išaugo galbūt apie 43 proc. Mūsų eksportas krito žymiai. Vadinasi, šioje istorijoje laimėjo Kinija, komunistinė Kinija, kuriai mes padarėme tokią paslaugą. Kalbant apie Taivaną, balansas kol kas yra ne Lietuvos naudai – ir Taivanas turi didesnę ekonominę naudą iš tų santykių nei Lietuva“, – sakė S. Skvernelis.

Reaguodamas į M. Maldeikio išsakytus argumentus, politikas teigė manantis, kad šie sprendimai nėra tvarūs, nes „jie galios ketverius metus.“

Pasitikslinus, ar jis turi omenyje, kad perrinkus parlamentą ir, pavyzdžiui, jo vadovaujamai partijai formuojant koaliciją, priimti sprendimai būtų keičiami, S. Skvernelis tikino neabejojantis, kad kita koalicija privalės ieškoti išeities.

Politikas taip pat atkreipė dėmesį, kad prognozės dėl Kinijos požiūrio į Rusijos Ukrainoje pradėtą karą nepasitvirtino, su Kinijos vadovu susitiko ir JAV prezidentas.

„Iš aukščiausios geopolitikos lygos Kinijos niekada nebus įmanoma eliminuoti“, – tvirtino S. Skvernelis.

Vadinasi, šioje istorijoje laimėjo Kinija, komunistinė Kinija, kuriai mes padarėme tokią paslaugą. Kalbant apie Taivaną, balansas kol kas yra ne Lietuvos naudai – ir Taivanas turi didesnę ekonominę naudą iš tų santykių nei Lietuva.

S. Skvernelis

A. Armonaitė pateiktus argumentus lygina su aukos kaltinimu

A. Armonaitė S. Skvernelio pateiktus argumentus lygino su situacijomis, kai dėl įvykdyto nusikaltimo yra kaltinama auka: „Atrodo, kad auka yra kalta, Lietuva yra kalta. Bet Lietuvos tikslas niekada nebuvo susigadinti santykių su Kinija. Tai yra Kinijos pritaikytos, neoficialios, nedeklaruotos sankcijos ir tarptautinės prekybos susitarimų sulaužymas.“

Ji atkreipė dėmesį, kad Lietuva padarė ir kitų žingsnių, kurie netenkino Kinijos. Kaip vieną iš pavyzdžių ji paminėjo Lietuvos pasitraukimo iš 16+1 formato, kurį inicijavo pati Kinija, siekdama prekybinių santykių su Rytų Europos valstybėmis.

„Kas čia per formatas? Visada siekėme vieningos Europos. (...) Ir staiga kažkas įvyko, kai [Kinija] nutarė tą vieningą Europą suskaldyti ir pradėjo atskirą dialogą (...). Lietuva iš ten išėjo. Matyt, tie veiksmai kurį laiką erzino Pekiną, bet (...) Lietuva nepasirinko nutraukti prekybos ryšių su Kinija. Aš norėčiau, kad prekyba būtų atkurta“, – tvirtino A. Armonaitė.

Ji taip pat akcentavo, kad buvo dedamos pastangos, kad Lietuvos eksportas augtų į kitas šalis, todėl galiausiai pasiekta diversifikacijos. Kaip įvardijo ministrė, lietuviškų prekių eksportas į kitas pietryčių Azijos šalis išaugo 40 proc.

Matyt, tie veiksmai kurį laiką erzino Pekiną, bet (...) Lietuva nepasirinko nutraukti prekybos ryšių su Kinija. Aš norėčiau, kad prekyba būtų atkurta.

A. Armonaitė

R. Barysas: su Kinija prekiavę verslininkai ir toliau tai daro

„Verslo žinių“ vyriausiasis redaktorius Rolandas Barysas teigė manantis, kad, kalbant apie Kiniją ir Taivaną, vyrauja per daug dramatizmo.

„Mes turime truputį per daug dramatizmo šioje temoje. Man atrodo, tas dramatizmas visiškai nereikalingas. Nei Kinija matė tą Lietuvą, nei Lietuva pateko į tą Kiniją. Skaičiai, kurie buvo paminėti, yra toks menkniekis, kad, man atrodo, apie tai neverta net svarstyti“, – kalbėjo R. Barysas.

Jis atkreipė dėmesį, kad viešojoje erdvėje dažnai pasigirsta kalbų, kad verslininkai dėl šios situacijos nelaimingi.

„Nieko panašaus. Tų verslininkų, kurie prekiavo su Kinija, buvo ne tiek jau daug. Tie, su kuriais aš kalbėjau, kurie prekiavo, kaip prekiavo, taip ir prekiauja“, – patikino R. Barysas.

Jo vertinimu, geroji susiklosčiusios situacijos pusė, kad Lietuvai pavyko atsikratyti Kinijos patronažo: „Kinija (buvo paminėtas formatas 16+1) labai gudriai bandė skaldyti Lietuvą. Atsimenu, kiek diskusijų buvo dėl uosto, kur jie labai norėjo būti. Kas liktų iš Lietuvos, yra labai didelis klaustukas. Man atrodo, kad tų nuostolių nėra tiek, kiek mes suteikiame dramos pačiai istorijai.“

Mes turime truputį per daug dramatizmo šioje temoje. Man atrodo, tas dramatizmas visiškai nereikalingas. Nei Kinija matė tą Lietuvą, nei Lietuva pateko į tą Kiniją.

R. Barysas

Nesutinka su raginimu vertinti prekybos balansą: deficitas būtų netgi naudingesnis

Reaguodamas į S. Skvernelio mintį, kad Kinijos neįmanoma eliminuoti iš tarptautinės geopolitikos bei tai, kad derėtų vertinti prekybos balansą, R. Barysas ragino neperdėti ir Lietuvos vaidmens šioje situacijoje.

„Be abejo, yra gerai turėti dar vieną rinką, kurioje kažką būtų galima daryti. Man atrodo, dar viena didžioji klaida, kuri yra daroma, lyginant Taivano ir Kinijos įtaką Lietuvai, – bandymas žiūrėti į prekybos balansą. Patikėkite manimi, čia galima netgi sakyti – kuo didesnis deficitas bus Lietuvos prekyboje su Taivanu, tai tuo bus geriau“, – tvirtino R. Barysas.

Jis argumentavo, kad Taivanas – pigios darbo jėgos ir gamybos šalis, svarbi prekybos grandinių dalyvė. Todėl, anot R. Baryso, Lietuvai reikėtų įsiterpti į šias grandines: importuoti iš Taivano komponentus ir, pridėjus pridėtinės vertės, galutinį produktą eksportuoti į kitas rinkas.

„Ten ir skaičiuokime uždirbtą pelną. Nebūtinai turi uždirbti tiesiogiai, prekiaudamas su Taivanu“, – sakė R. Barysas.

Kinai nenori pirkti prekės, pagamintos Lietuvoje. Ir tai nėra pirmas kartas, kai Kinijos rinka taip veikia.

K. Andrijauskas

K. Andrijauskas: skaičiuoti viščiukus dar anksti

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto Azijos studijų ir tarptautinės politikos docentas Konstantinas Andrijauskas nesutiko su R. Baryso išsakyta mintimi, kad Lietuva Kinijoje nė nebuvo matoma. Jo tvirtinimu, Lietuvos vardas Kinijoje dėl pastarojo meto įvykių tapo gerokai labiau žinomas ir tai parodė ir Kinijos pirkėjai.

„Kinai nenori pirkti prekės, pagamintos Lietuvoje. Ir tai nėra pirmas kartas, kai Kinijos rinka taip veikia. Tai jau buvo taikyta Pietų Korėjai, Australijai, Kanadai – daugeliui kitų skirtingų valstybių skirtinguose sektoriuose. Aš manau, kad tam tikra prasme Kinija mums užsidarė kuriam laikui, bet didelė rizika taip pat susijusi su Taivanu. Taivanas yra liberali demokratija ir tai automatiškai reiškia, kad ten, tikėtina, įvyksianti valdžios kaita gali paveikti tam tikrus jų sprendimus“, – tvirtino K. Andrijauskas.

Apibendrindamas jis teigė, kad į klausimą, ar tokių veiksmų, kurie lėmė santykių su Kinija prastėjimą, Lietuvai reikėjo imtis, galima atsakyti pasitelkiant metaforą apie viščiukų skaičiavimą. Anot K. Andrijausko, tiesiogiai vertinti situaciją šiuo metu dar gerokai per anksti.

Su tuo sutinkantis teigė ir R. Barysas. Anot jo, situacija dar gali ir gerėti, ir blogėti.

„Buvo teisingai pastebėta – mes per anksti svarstome šį klausimą. Bandome trumpoje distancijoje dėti pliusus ir minusus. Taip niekas nedaro. (...) Būkime truputėlį, kaip čia pasakyti, kuklesni, žiūrėkime į save realistiškiau ir vertinkime ilgalaikėje perspektyvoje, ką mes gausime ir ko mes negausime. Nevertinkime tik Taivano ir Kinijos, nes aplink juos dar yra visas pasaulis, o mes tame pasaulyje esame tik aguonos grūdas. Man atrodo, kad tie rezultatai gali būti ir dar geresni, ir dar blogesni“, – sakė R. Barysas.

Visą diskusiją žiūrėkite LRT TELEVIZIJOS laidos „LRT forumas“ įraše.