Socialinio verslo ir inovacijų forumo pamokos: „Telkiame socialinio verslo bendruomenę pozityvių pokyčių visuomenėje kūrimui“

Šių metų gegužės 5 d. Seime įvykęs Socialinio verslo ir inovacijų forumas „Paspartinkime socialinio verslo plėtrą krizės metu!“ subūrė gausų būrį socialinių verslininkų, tarptautinių organizacijų atstovų, politikų.

Pranešimus skaitė ir dalyvavo diskusijose 34 kalbėtojų, kurie susirinko net iš 10 pasaulio šalių: Lietuvos, Ukrainos, Norvegijos, Švedijos, Ispanijos, Kanados, Airijos, Lenkijos, Suomijos ir Portugalijos. Renginys sulaukė per 100 svečių, kurie dalyvavo gyvai Seimo Konstitucijos salėje, o nuotoliniu būdu socialinio verslo ir inovacijų forumą stebėjo per 600 žiūrovų transliaciją lietuvių kalba, o anglišką transliaciją per 200 žiūrovų.

Forumo pranešėjai apžvelgė daug socialinio verslo ekosistemai aktualių temų: šio verslo modelio teisinė bazė, galimas apibrėžimo integravimas į mūsų šalies įstatymus, buvo aptariami socialinio verslo kriterijai ir jo unikalumas. Renginyje dalyvavę politikai pasidalino ateities planais ir politiniais žingsniais, kurie garantuos socialinio verslo plėtrą. Socialiniai verslininkai iš Lietuvos ir užsienio šalių dalinosi vertinga patirtimi, kuri gali įkvėpti ir kitus imtis šio sudėtingo, bet visuomenei labai svarbaus verslo modelio.

Kviečiame susipažinti su pagrindinėmis forume kalbėjusių dalyvių mintimis, kurios atspindi gausų temų, problemų spektrą ir galimai pakvies dar kartą sugrįžti į forumą.

Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sveikindama forumo dalyvius akcentavo: „Kitų šalių praktika rodo, kad investicijos į šį sektorių atsiperka, nes socialinio verslo potencialas yra didžiulis tiek ekonomikos skatinimo prasme, tiek sprendžiant visuomenei aktualius klausimus“.

Aukšto lygio politikų sesijoje apie socialinio verslo plėtros viziją nuotoliu forumo dalyvius pasveikino Europos Komisijos narys atsakingas už užimtumą ir socialines teises Nicolas Schmitas, kuris teigė, kad „socialinė ekonomika yra kaip įrankis socialinės įtraukties ir aplinkosaugos tikslams pasiekti. Europos Sąjungos socialinių žmogaus teisių ir žaliojo kurso gairės negali būti įgyvendintos be socialinės ekonomikos“. O Ukrainos Aukščiausiosios Rados Ekonominės plėtros komiteto pirmininkas Dmytro Natalukha, forume taip pat dalyvavęs nuotoliniu būdu akcentavo, kad ukrainiečiai nori iš lietuvių mokytis socialinio verslo ir inovacijų - jie atviri idėjoms iš Lietuvos, orientuotoms į ateitį: „Esu įsitikinęs, kad ateitis parodys mums, kad galime būti partneriais, ne tik draugais. Kuo daugiau dalyvaujame įvairiuose dialoguose, tuo labiau tuo tikiu“. Ispanijos vyriausybės specialusis socialinės ekonomikos komisaras Víctor Meseguer Sanchez kalbėjo apie tai, kaip Ispanijos Karalystė siekia paspartinti socialinį verslumą pasitelkdama pasitelkdama „Next Generation EU funded Investmet Plan”, kuris socialinei ekonomikai vystyti numato net 800 milijonų eurų.

Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė dalinosi ateities perspektyvomis socialiniam verslui mūsų šalyje: „Planuojame šiais metais atnaujinti ir pritaikyti prie jau pasikeitusios situacijos Socialinio verslo koncepciją, kuri buvo patvirtinta dar 2015 metais. Tikiu, kad socialinio verslo srityje galime pasiekti didesnį proveržį ir taip sukurti dar daugiau galimybių Lietuvai“.

O Lietuvos Respublikos Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius atkreipė forumo dalyvių dėmesį, kad jau visai netrukus pasirodys Europos Tarybos rekomendacijos dėl socialinės ekonomikos pagrindinių sąlygų sukūrimo, kurios padės Europos Sąjungos šalių politikos formuotojams geriau pritaikyti politiką ir teisines sistemas prie socialinės ekonomikos subjektų poreikių: „Politika ir teisinės sistemos yra labai svarbios kuriant socialiniam verslui klestėti tinkamą aplinką. Tai apima mokesčius, viešuosius pirkimus ir valstybės pagalbos sistemas, kurios turi būti pritaikytos socialinės ekonomikos poreikiams“. Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus savo pranešime pabrėžė viešųjų pirkimų svarbą, nes būtent per juos valstybė netiesiogiai skatina labai didelę dalį verslo, o taip pat viceministras pasidalino ir ateities inovacija: „Dar vienas dalykas yra socialinio poveikio obligacijų išbandymas., kai verslas pasitelkiamas spręsti tam tikras socialines problemas. Tai yra visiškai nauja sritis, kurioje mes dar tik kuriame teisinę bazę, bet iš esmės tai yra labai didelė galimybė inovacijoms prisidėti tiesiogiai prie socialinių problemų, su kuriomis susiduria valstybė, sprendimo“.

Pagrindinį forume pranešimą skaičiusi Lietuvos socialinio verslo asociacijos direktorė Viktorija Bražiūnaitė akcentavo, kad šiandien ypač svarbu, kad visa socialinio verslo bendruomenė, aktyviausi jos nariai įsitrauktų į sprendimų priėmimą: „Tam esame inicijavę net du formatus: neformalią Socialinio verslo plėtros darbo grupę ir Nacionalinį socialinio verslo dialogą, kurį praeitas metais organizavome su europiniu „Diesis tinklu“. Todėl kviečiu visus suinteresuotus asmenis ir toliau aktyviai dalyvauti socialinio verslo aplinkos kūrime ir nelaukti, kad kažkas nuspręstų už mus“.

Nuotoliniu būdu forume dalyvavęs organizacijos „Social Economy Ukraine“ vadovas Petro Darmoris pastebėjo, kad karo, atsigavimo ir atsistatymo laikais socialinio verslumo vaidmuo yra svarbesnis nei bet kada anksčiau: „Turime susivienyti, kad palaikytume ir įgalintume socialinius verslininkus, kurie nenuilstamai dirba siekdami spręsti svarbias socialines ir ekonomines problemas, su kuriomis susiduria nuo karo nukentėjusios bendruomenės. Teikdami naujoviškus ir tvarius sprendimus galime padėti kurti stipresnes ir atsparesnes bendruomenes, geriau pasirengusias įveikti nedarbo, skurdo ir socialinių paslaugų trūkumo iššūkius“.

„DIESIS tinklo“ generalinė direktorė Alessia Sebillo nuotoliu kalbėdama forumo dalyviams akcentavo: „Remiame socialinio verslo solidarumą visame pasaulyje. Visi 55 tinklo nariai kartu siekia kurti tvaresnę ekonomiką, pasitelkdami tarptautinį bendradarbiavimą ir keitimąsi gerąja patirtimi. Tik bendradarbiaudami galime kovoti kartu ir įveikti pasaulyje esančias krizes“.

Pirmosios sesijos pranešėjai dalinosi įžvalgomis, kokių reikia sąlygų norint sukurti klestinčio socialinio verslo ekosistemą. „TEXTALE“ steigėja ir direktorė Viktorija Neusėdė dalinosi savo įkurto žiedinės mados socialinio verslo startuolio veiklos patirtimi: „Socialinis verslas šiandien atveria pačias įvairiausias galimybes. Tikiu, kad tai yra didžiulė niša ir mes judėsime jau ne žingsniais, o šviesmečiais“. iš Ukrainos net kelias paras į forumą keliavusi organizacijos „Future Development Agency“ socialinių inovacijų ir socialinio verslo patarėja Alina Bocharnikova dalinosi patirtimi, kaip jos šalyje pavyko įkurti socialinio verslo plėtros skatinimo koordinavimo tarybą: „Mes supratome, kad reikia pažvelgti giliau. Dokumentas yra dokumentas, bet už programos yra žmonės ir tik žmonės gali padaryt, kad programa būtų sėkminga. Užtrukome pusmetį, kad apjungtume organizacijas, kurios galėtų prisidėti prie socialinio verslo stiprinimo“.

Norvegijos socialinio verslo organizacijos „Friskus“ skaitmeninių sprendimų konsultantė Marie Strand Fugelsnes atstovauja norvegų socialinio verslo organizacijai, kuri sukūrė unikalų kultūros ir veiklų kalendorių bei socialinių tinklų platformą, leidžiančią gyventojams aktyviai prisidėti prie savo bendruomenių veiklų. Ji pasakojo, kad „Friskus“ glaudžiai bendradarbiauja su 40 Norvegijos savivaldybių, todėl reikalingi sprendimai gimsta labai operatyviai: „Kai sužinojome, kad į Norvegiją atvyks Ukrainos pabėgėliai, viena iš savivaldybių, Tonbergas, kuri jau turėjo patirties naudojant mūsų tinklaveikos platformą, paskelbė apie savanorių poreikį ir per 2 savaites gavo 160 savanorių užklausų, kurie norėjo padėti Ukrainos pabėgėliams."

Pirmoje sesijoje kalbėjusi organizacijos „Social Enterprise NL“ projektų vadovė ryšiams su vyriausybe Jorien van Lookeren Campagne pabrėžė tris pagrindinius veiksnius, reikalingus stipriai socialinio verslo ekosistemai: tai teisinis pripažinimas ir struktūra, bendradarbiavimas su vietos valdžios organais bei tarptautinis apsikeitimas žiniomis, tyrimų išvadomis. O Kanados Parlamento narys, Tarpparlamentinės socialinių inovacijų grupės pirmininkas Ryan Turbull, pats prisidėjęs prie 350 socialinių verslų įkūrimo, tikino, kad socialinės inovacijos ir socialiniai verslai yra būtini stipresnei, tvariai ekonomikai kurti. Jis pabrėžė, kad socialinės inovacijos sprendžia sistemines problemas ir padeda pažeidžiamiausioms gyventojų grupėms visapusiškai dalyvauti ekonomikoje.

Inovacijų agentūros direktorė Romualda Stragienė pasidalino informacija, kokiomis paslaugomis gali pasinaudoti socialiniai verslininkai, norėdami auginti savo kompetencijas ir kuriamą poveikį bei papasakojo, kaip inovacijos ir jų taikymas savo veikloje gali prisidėti prie socialinių verslų kuriamo poveikio stiprinimo: „Kai jau verslai supranta, kad jau yra verslai, daug drąsiau ateina pas mus ir gauna kompleksines paslaugas“.

Antrosios sesijos pranešėjai kalbėjo apie tai, kaip galime efektyviai panaudoti socialines inovacijas imdamiesi prioritetinių veiksmų, numatytų siekiant tolesnės sėkmingų iniciatyvų sklaidos? Kokia yra ESF+ Socialinių inovacijų+ iniciatyvos vizija ir kokie tikslai? Įžvalgomis dalinosi Europos komisijos Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties generalinio direktorato ESF+ skyriaus vadovas ir nacionaliniu lygmeniu veikiantys socialinių inovacijų srities ekspertai iš Airijos, Lenkijos, Lietuvos, Suomijos ir Portugalijos.

Europos Komisijos Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties generalinio direktorato Europos socialinio fondo+ skyriaus vadovas Jeroenas Jutte LR Seimo Konstitucijos salėje akcentavo, kad kalbant apie piliečių gerovę reikėtų kalbėti ne vien tik apie ekonominę gerovę, bet ir apie pamatinėmis žmogaus teisėmis grįstą socialinę gerovę. „Net ir esant tokiai situacijai, kai visi sektoriai kovoja dėl ribotų išteklių, net ir tokiame kontekste pirmiausia turime galvoti apie socialinę gerovę, kurti inovacijas ir jas naudoti žmonių labui. Europos socialinis fondas skirs tris milijardus eurų socialinių inovacijų projektams remti. Būtina identifikuoti geruosius socialinių inovacijų pavyzdžius ir juos taikyti kituose Europos regionuose įtraukiant pačius Europos gyventojus į socialinių inovacijų sklaidą, suteikiant jiems karjeros galimybių“, – akcentavo J. Jutte.

Būtent išaugęs socialinių inovacijų plėtros poreikis Europoje lėmė ESF+ Socialinių inovacijų+ iniciatyvos įsteigimą. Iniciatyvos tikslas – skleisti geruosius pavyzdžius, skatinti mokytis vienas šalis iš kitų, taip pat – mokytis iš savo klaidų, be to, padėti kurti ir inovuoti ES lygmeniu. „Ankstesniais metais Europoje sukaupta patirtis gali būti naudinga ne tik bendrijos lygmeniu, bet ir už ES ribų“, – savo kalboje pabrėžė J. Jutte.

Europos Komisijos aukštas pareigūnas minėjo, kad finansinė parama yra svarbi, tačiau ne mažiau yra svarbus bendradarbiavimas, tinklų kūrimas, išminties ir žinių telkimas. „Turėdami tokį stiprų pagrindą pasieksime milžiniškos pažangos socialinių inovacijų srityje“, – akcentavo Europos Komisijos Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties generalinio direktorato Europos socialinio fondo+ skyriaus vadovas.

Portugalijos socialinių inovacijų misijos atstovybės vadovas Filipe Almeida antrosios forumo sesijos metu pristatė savo šalies pavyzdį, kaip prieš dešimt metų pradėjusi veikti socialinių inovacijų skatinimu ir plėtra užsiimanti valstybinė iniciatyva tapo puikiu pavyzdžiu Europai.

„Sukūrėme įvairių finansinių sprendimų sistemą, panaudojančią ir viešuosius, ir privačius fondus. Mūsų taikomi finansiniai instrumentai padeda atliepti įvairių organizacijų poreikius: socialinio verslo startuolių, socialinių organizacijų skirtingais jų gyvavimo etapais ir kitų. Siekiame stiprinti socialinių inovacijų ekosistemą Portugalijoje, supaprastinti finansavimo modelius, matuoti socialinių verslų poveikį bei sukurti kiek įmanoma veiksmingesnių mechanizmų, kaip pritaikyti socialinio verslo praktiką politikoje“, – patirtimi dalijosi Portugalijos socialinių inovacijų misijos atstovybės vadovas.

Lenkijos plėtros fondų ir regioninės politikos ministerijos, Europos socialinio fondo departamento direktoriaus pavaduotoja Dominika Tadla savo pranešime akcentavo, jog, kaip rodo Lenkijos pavyzdys, socialinių inovacijų skatinimui ir sklaidai svarbios kelios kryptys: „Mikro inovacijos, susijusios su pavieniais asmenimis ar nedidelėmis NVO, su tam tikru socialiniu eksperimentavimu; socialiniai inkubatoriai, kuriuose ne tik kuriamos socialinės, bet ir skatinama inovacijų plėtra, gilesnė jų analizė; makro inovacijos, kurias rengia, testuoja ir planuoja valstybės institucijos. Taip pat labai svarbus socialinių inovacijų kokybės įvertinimas, jų plėtra ir pritaikymas kituose sektoriuose bei tam tikra aktyvi socialinių inovacijų veikėjų bazė, kuri yra esminė kuriant socialinių inovacijų ekosistemą.“ D. Tadla pabrėžė, kad Lenkijoje išvystytas socialinių inkubatorių tinklas yra pagrindinė priemonė itin veiksmingai prisidedanti prie socialinių inovacijų plėtros bei sklaidos mūsų kaimyninėje šalyje.

Suomijos ekonomikos reikalų ir užimtumo ministerijos vyriausiasis specialistas Valtteris Karhu forumo metu dalijosi, kaip socialinės inovacijos padeda spręsti vaikų ir paauglių institucinės globos iššūkius. „Socialinės inovacijos sprendžiant šią problemą Suomijoje dažniausiai yra įgyvendinamos regionų lygmeniu, tačiau siekiama analizuoti tokio sėkmingo veikimo rezultatus, vystyti pasiteisinusias inovacijas, kurti sistemas ir modelius bei diegti juos nacionaliniu lygmeniu.“

Madeleine Clarke, Airijoje įsikūrusios organizacijos „Genio“, skatinančios filantropinę veiklą vykdančių organizacijų ir politikų bendradarbiavimą, generalinė direktorė savo pranešime akcentavo valstybinio, viešojo ir verslo sektoriaus bendradarbiavimo svarbą socialinių inovacijų kūrimo, vystymo bei sklaidos procese.

Pasak M. Clarke, dažnai šių sektorių atstovai pradžioje sunkiai randa bendrą kalbą, yra linkę kritikuoti vienas kito veikimą. Tačiau, būtent susibūrus itin patyrusiems profesionalams iš šių skirtingų veiklos sektorių, išsigryninusiems ir siekiantiems bendro tikslo, gimsta daug puikių idėjų ir darbų socialinių inovacijų srityje. Airijos vyriausybei įsipareigojus plėtoti nacionalinę socialinių inovacijų vystymo politiką, bendradarbiaujant minėtųjų sektorių atstovams, tikimasi itin reikšmingų rezultatų socialinių inovacijų kūrimo bei sklaidos srityje.

LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Nevyriausybinių organizacijų plėtros skyriaus patarėja Justina Lukaševičiūtė forumo metu sakė, jog socialinių inovacijų vystymas yra Lietuvos prioritetas, tačiau vis dar susiduriame su kai kuriais iššūkiais. Ne visada atpažįstame socialines inovacijas, nesame apsibrėžę, kas tai yra; vis dar trūksta rodiklių, kuriais remiantis galėtume pamatuoti socialinių inovacijų situacija mūsų šalyje; susiduriame su socialinių inovacijų finansavimo lankstumu; vis dar trūksta susikalbėjimo, tarp valstybės institucijų, NVO ir verslo organizacijų. Tačiau, pasak Ministerijos atstovės, jau vyksta konkretūs veiksmai, be to, yra konkrečių ateities planų, kaip veiksime, kad socialinių inovacijų vystymas ir plėtra Lietuvoje didėtų.

Europos socialinio fondo agentūros Socialinių inovacijų ir tarptautinių iniciatyvų skyriaus vadovė, ESF+ iniciatyvos „Socialinės inovacijos+“ vadovė Neringa Poškutė supažindino su ESF+ Socialinių inovacijų+ iniciatyvos įgyvendinimo tikslais ir etapais. Ji paminėjo, kad Iniciatyva bus vykdoma skelbiant kvietimus teikti projektų paraiškas ES lygmeniu ir įsteigiant Europos socialinių inovacijų kompetencijos centrą. Savo kalboje N. Poškutė akcentavo pagrindinius Iniciatyvos veiklos tikslus, kurie yra skatinti socialinių eksperimentų, socialinių inovacijų ir bendruomenių inicijuotos vietinės plėtros naudojimą ir pritaikymą platesniu mastu visoje ES, sukurti Europos socialinių inovacijų ekspertų ir paramos organizacijų bendruomenę, skatinti įrodymais pagrįstas socialinių inovacijų ir politikos reformų strategijas, pasitelkiant socialinius eksperimentus ir inovacijas.

„Tikime, kad ESF+ Socialinių inovacijų+ iniciatyva atlieps Europos Sąjungos šalyse pastaruoju metu kylančius socialinius iššūkius ir paspartins patirties bei gerosios praktikos mainus tarp ES šalių“, – sakė N. Poškutė.

Iniciatyvos įgyvendinimo laikotarpis tęsis iki 2030 m. Jos įgyvendinimui numatytas 197 mln. EUR biudžetas.

Praktikos bendruomenės ir tinklai bus pagrindinė priemonė, skatinanti tarpvalstybinį ESF+ įstaigų ir paramos struktūrų bendradarbiavimą. Nacionaliniai socialinių inovacijų kompetencijų centrai, Užimtumo ir socialinių inovacijų krypties programos kontaktiniai punktai, kitos susijusios socialinių inovacijų taikymu ir plėtra suinteresuotos šalys bus svarbios struktūros, prisidedančios prie ESF+ Socialinių inovacijų+ iniciatyvos sėkmingo gyvavimo ir veikimo ES šalyse.

Forumo diskusijos dalyviai aptarė socialinio verslo ekosistemų vystymosi spartinimo būdus, dalinosi patirtimi, aptarė išmoktas pamokas. Eičių bendruomenės „Karšuva“ pirmininkas Simas Gaidelionis dalinosi savo patirtimi: „Mūsų bendruomenė ir kaimas nyko, gyventojų skaičius mažėjo. Dabar mes tai sustabdėme. Dabar bendruomenė iš uždirbtų lėšų pati investuoja ir prisideda prie įvairių kaimo gyventojų iniciatyvų, projektų. Tapome ne be prašytojais, o pokyčių iniciatoriais“. Savo patirtimi dalinosi ir Norvegijos socialinio verslo organizacijos „Fullt Focus“ dalyko vadovas Steinas Rune Eriksenas: „Atstovauju nedidelei organizacijai, kuri dirba prekybos žmonėmis ir nusikalstamumo prevencijos srityje. Praėjusiais metais pas mus buvo 70 vaikų, kurie yra institucinėje globoje. Mes pasirūpinome, kad jie išvengtų bausmių įkalinimo įstaigose. Mūsų organizacijos darbas yra gerai atpažįstamas ir bendruomenė mato mūsų darbo rezultatus“.

Švedijos socialinio verslo organizacijos „SwIdeas“ vyriausioji analitikė ir projektų vadovė Julia B. C. Moreira pristatė žaliojo kurso ir tvarumo veiklas, kurias „SwIdeas“ organizacija šiuo metu įgyvendina su Lietuvos socialinio verslo asociacija įgyvendindami projektą „Pamatuotas žaliasis poveikis“: „Poveikio matavimas svarbu, nes tai gali įkvėpti ir didesnes organizacijas įsivertinti savo kuriamą poveikį, pritraukti investicijas ir užmegzti naujas partnerystes. Tai tampa dar aktualiau, nes įvairios žaliosios inciatyvos taps privalomomis. Jei darai teigiamą poveikį aplinkai, darai teigiamą poveikį ir visuomenei“.

Kanados Senato narė Lucie Moncion kalbėjo apie tai, kas padėjo Kanadai sukurti klestinčią socialinio verslo ekosistemą: tai buvo tinklų sukūrimas, tikslinės finansinės priemonės ir tinkama įstatyminė bazė: „Kanadoje socialinio verslo skatinimui yra skiriama 750 mln. Kanados dolerių dešimčiai provincijų. Kvebekas yra pats versliausias ir inovatyviausias, kuriame socialiniai verslai generuoja milijardines pajamas bei padeda bendruomenei augti ir klestėti“. O Portugalijos socialinių inovacijų misijos atstovybės vadovas Filipe Almeida pasidalino patirtimi, kaip jų šalyje pavyko sukurti tvirtus pamatus socialiniam verslui: „Tai buvo bendra pilietinės visuomenės ir privataus sektoriaus kūrybinė veikla, o ne vyriausybės nuopelnas“. Organizacijos „Social Economy Europe“ viceprezidentė, Europos socialinės integracijos tinklo direktorė Patrizia Bussi kalbėjo apie tai, jog jų organizacija tikisi būti tarpininkais, kurie dirbs su europinėmis institucijomis, Europos Parlamentu: „Komisija yra paskelbusi veiksmų planą su 63 konkrečiais veiksmais, kurie turėtų būti įgyvendinti socialinio verslo sektoriaus naudai. Džiaugiuosi, kad Lietuvos parlamentarai palaiko šį sektorių“.

Diskusijoje dalyvavusi Seimo Europos reikalų komiteto narė Monika Ošimanskienė atkreipė dėmesį, Lietuvoje socialinis verslas dar labai dažnai painiojamas su liūdnai pagarsėjusiomis socialinėmis įmonėmis, kurios už žmonių su negalia įdarbinimą gaudavo paramą iš valstybės, ne kartą yra buvę piktnaudžiavimo, todėl politikė pabrėžė: „Turime būti labai atsargūs reglamentuodami socialinius verslus“.

Forumą apibendrino Europos Komisijos Vidaus rinkos, pramonės, verslumo ir MVĮ generalinio direktorato Socialinės ekonomikos ir socialinio verslo sektoriaus vadovas Patrick Klein, kuris pasidalino informacija, kad šiuo metu yra rengiamos Europos Tarybos rekomendacijos dėl viešųjų pirkimų, švietimo ir t.t.: „Labai svarbu, kad socialinis verslas galėtų dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, patekti į tą rinką, gauti pajamas ir tapti finansiškai nepriklausomas. Svarbu, kad socialinis verslas bendradarbiautų su tradiciniu verslu ir kad šiame pereinamajame laikotarpyje suktume link tvarios ir žalios ekonomikos“. „Džiaugiuosi, kad prie vieno stalo ir šiais metais susirinko gausus būrys socialinio verslo ekosistemos dalyvių. Dialogas tęsiasi, mūsų laukia bendras darbas ir bendra kūryba, kokio socialinio verslo norime Lietuvoje ir ką darysime artimiausioje ateityje“, – forumo rezultatus apibendrindama pasidžiaugė Lietuvos socialinio verslo asociacijos vadovė V. Bradžiūnaitė.