„Šnipinėjimo sostinė“ – atskleistas Putino šnipų tinklas ES ir NATO širdyje

Kuklus „prekybos atstovas“, turintis aukščiausio lygio prieigą prie Kremliaus, „generalinis konsulas“, susijęs su didžiausia Rusijos šnipinėjimo tarnyba, ir „technikas“, turintis patirties telefoninių pokalbių pasiklausymo srityje – 21 Rusijos diplomato, kuriuos Belgija balandžio mėn. išsiuntė iš šalies, tapatybės padeda suvokti, kaip Maskva pavertė Briuselį Europos „šnipinėjimo sostine“.

Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „EUobserver“ originalus kūrinys.

Išsiuntimai iš Rusijos ambasadų ir konsulatų Belgijos Karalystėje (oficialus konstitucinės monarchijos pavadinimas) buvo tik dalis platesnio masto reakcijos į žiaurumus Ukrainoje, į kuriuos reaguodamos ES valstybės dėl šnipinėjimo išsiuntė šimtus Rusijos diplomatų.

Aukščiausio rango iš Belgijos išsiųstas šnipas buvo 46 metų Aleksejus Kuksovas, „prekybos atstovo pavaduotojas“, iškilęs iš elitinio Rusijos karinės žvalgybos tarnybos GRU padalinio.

2001 m. baigęs karo akademiją, A. Kuksovas išvyko tarnauti į GRU 5476 dalinį, nurodoma dokumentuose, kuriuos aptiko „Dosje centras“ – Londone įsikūrusi nevyriausybinė organizacija, užsiimanti Rusijos šnipų paieška Europoje ir finansuojama iš Rusijos oligarcho disidentu tapusio Michailo Chodorkovskio.

Po ketverių metų GRU dalinį 5476 pertvarkė į Užsienio karinių pajėgumų tyrimų centrą, kurio darbuotojai renka žvalgybinę informaciją apie užsienio kariuomenes ir kurio ataskaitos tiesiogiai perduodamos GRU vadovui Igoriui Kostiukovui ir artimiausiam Rusijos prezidento Vladimiro Putino patarėjui nacionalinio saugumo klausimais Nikolajui Patruševui.

Rusijos generalinis konsulas Antverpene, 44 metų Georgijus Kuznecovas (taip pat išsiųstas) yra buvęs „United Aircraft Consortium“ Sankt Peterburge darbuotojas, 2001 m. pradėjęs dirbti Rusijos užsienio reikalų ministerijoje.

Tačiau panašu, kad kažkuriuo metu jis taip pat prisijungė prie Rusijos vidaus žvalgybos tarnybos FSB (bene didžiausios Rusijos žvalgybos tarnybos), kurios 5-asis skyrius taip pat užsiima užsienio šnipinėjimu.

G. Kuznecovo adresas Maskvoje buvo nurodytas kaip penktasis namas (5-ojo skyriaus kodas) Varsonofjevsko gatvėje, kur yra FSB centrinė būstinė ir kur Rusija jau kelis dešimtmečius fiktyviai apgyvendina šimtus FSB šnipų, kad nuslėptų jų tikruosius adresus.

Tuo pat metu, 46 metų Vadimas Artiušovas (išsiųstas iš šalies) dirbo Rusijos ambasadoje Belgijoje „techniku“.

Anksčiau jis tarnavo netoli Maskvos esančiame Klimovske įsikūrusiame GRU dalinyje 47747, kuris kadaise buvo įsikūręs Kuboje, kad perimtų JAV perduodamus pranešimus, bet 2001 m. persikėlė į Rusiją ir dabar apmoko žmones klausytis vietinių telekomunikacijų tinklų užsienyje.

V. Artiušovas buvo ne vienintelis, kurio nereikšmingos pareigos Belgijoje slėpė didesnius įgaliojimus Rusijoje, tai leidžia suprasti Rusijos veikimo būdą.

Pavyzdžiui, 40-metis Ivanas Kvaša, taip pat išsiųstas iš šalies, buvo atsakingas už ambasados Belgijoje „tvarkymą“, o savo šalyje nešiojo GRU pulkininko antpečius.

51 metų ambasados „elektrikas“ Igoris Tautas (išsiųstas iš šalies) iš tikrųjų buvo baigęs su FSB susijusį Maskvos Komunikacijos ir informatikos technikos universitetą.

Jei V. Artiušovas tikrai užsiėmė telefoninių pokalbių pasiklausymu, tai du iš jo pašalintų kolegų taip pat buvo komunikacijų specialistai.

43 metų Dmitrijus Chulajevas, ambasados „atašė“ ir Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos SVR pareigūnas, tikriausiai buvo atsakingas už saugų ambasados ryšį su Maskva, teigia Rusijos šaltinis, prašęs neatskleisti jo tapatybės.

D. Chulajevas baigė Maskvos Aviacijos instituto Orlaivių radioelektronikos fakultetą, o paskui pradėjo dirbti Rusijos internetinių lošimų įmonėje ‚Jackpot Ltd.“, kuri vėliau investavo į palydovinį ryšį, įskaitant pažangias Izraelio technologijas, kurias ryšiui palaikyti dabar naudoja Rusijos žvalgybos tarnybos, teigė „Dosje centras“.

Kitas „atašė“, 36 metų Aleksejus Koževnikovas, buvo GRU pareigūnas, turintis panašią darbo patirtį.

Rusijos policijos duomenų bazių duomenimis, A. Koževnikovas savo automobilius registruodavo Maskvoje, Volokolamskoje gatvėje 56, kur įsikūręs GRU 162-asis karinės techninės informacijos centras, dar žinomas kaip objektas T-500, kuris specializuojasi Europos ir JAV palydovinių signalų perėmimo srityje.

Tačiau ne visi Belgijos išsiųstieji atliko ryškius vaidmenis.

Pavyzdžiui, 46 metų Aleksejus Strelkovas, „atašė“ ir SVR pareigūnas, dirbo agroinžinerinių tyrimų centre VIM Maskvoje.

„Mūsų užsienio žvalgybos tarnybą domina ne tik karinės paslaptys, bet ir naujausi technikos pasiekimai civilinėje srityje, įskaitant žemės ūkį“, – „Dosje centrui“ pasakojo vienas Rusijos žvalgybos atstovas, prašęs neskelbti jo tapatybės.

„Išmokyti likti nepastebimi“

Apžvelgiant Belgijos šnipų išsiuntimą plačiau, visi įtariami 21 šnipai buvo vyrai, daugiausia įžengę į ketvirtą dešimtį. Vyriausias buvo 62-ejų Sergejus Ignatovas, „atašė“ ir SVR pareigūnas, o jauniausias – 28 metų Sergejus Spirinas, Rusijos konsulo Antverpene pavaduotojas ir GRU darbuotojas.

Iš viso 10 rusų priklausė GRU, devyni – SVR, du – FSB.

GRU laikoma pavojingiausia Rusijos tarnyba. Ji rengia žmones ginkluotai ir neginkluotai kovai, nuodų ir sprogmenų naudojimui ir organizuoja mirtinas operacijas Europoje.

Tarp jų – buvusių Rusijos šnipų apnuodijimai Jungtinėje Karalystėje 2018 m. ir 2006 m., čečėnų pabėgėlio nužudymas Vokietijoje 2019 m., ir sprogimai Čekijos ginklų sandėliuose 2014 m.

Tarnyba niekada nenaudojo smurto Belgijoje. Tačiau „dėl karo Ukrainoje mes gyvename naujoje Rusijos beatodairiškumo eroje, kurioje viskas įmanoma“, – „Euobserver“ pasakojo anonimiškumo pageidavęs Vakarų žvalgybos šaltinis.

SVR pareigūnai yra rafinuotesni ir geriau išsilavinę tiek akademinėse srityse, tiek šnipinėjime.

„Niekada nerastumėte SVR pareigūno, kuris lanko šaudyklas ar užsiima kovos menais“, – teigė kitas Vakarų saugumo šaltinis, prašęs neįvardyti jo tapatybės. Pasak jo, „jie yra mokomi įsilieti į visuomenę ir būti kuo mažiau pastebimi“.

Minėtų vyrų tapatybės leidžia suprasti, ką Rusija slapta veikė Antverpene ir Briuselyje, kuris yra NATO ir ES sostinė.

Atrodo, kad Rusija ieškojo karinių ir prekybos paslapčių, gynė šalies verslo interesus Belgijoje ir stebėjo ten gyvenančius rusų emigrantus.

Kiekvienam Rusijos šnipui paprastai pavedama parengti ir prižiūrėti bent tris užsienio agentus, teigė neskelbtinas Belgijos saugumo šaltinis. „Tai leidžia suprasti, koks didelis buvo jų tinklas“, – sakė jis.

Belgijos vidaus saugumo tarnyba VSSE yra atsakinga už Rusijos kontržvalgybą.

Iš buvusių VSSE tyrimų taip pat matyti, į kokius asmenis Rusija taikėsi.

Pasak „Euobserver“ šaltinių, per pastaruosius metus VSSE pradėjo tirti Belgijos Vyriausybės ministro brolį, Belgijos pulkininką, turintį aukščiausio lygio NATO saugumo leidimą, Belgijos baroną, kuris dalyvavo karališkuose renginiuose, buvusį Belgijos ambasadorių Venesueloje, Belgijos karinės žvalgybos tarnybos ADIV rezervistą ir įtariamą rusų agentą Belgijos finansų ministerijoje.

Vienas iš pavyzdžių – buvęs Antverpeno konsulas G. Kuznecovas palaikė draugiškus ryšius su kraštutinių dešiniųjų pažiūrų Belgijos politiku Philipu de Winteriu, kuris neigė bet kokius kaltinimus, kai apie tai paskelbė Belgijos žiniasklaida.

G. Kuznecovo pavaduotojas S. Spirinas taip pat aktyviai dalyvavo Antverpeno visuomeniniame gyvenime – rengė ekskursijas į Generalinį konsulatą, vedė atviras rusų kalbos pamokas, seminaruose pasakojo apie šiuolaikinės Rusijos kultūrą ir gyvenimą, prižiūrėjo rusakalbių savanorių grupes Flandrijoje.

Rusijos konsulato „Instagram“ paskyrose matyti, kad G. Kuznecovas ir S. Spirinas dalyvauja viešuose renginiuose, o G. Kuznecovo „LinkedIn“ paskyroje yra bendras kontaktas su Vladimiru Kara-Murza, šiuo metu įkalintu Rusijos disidentu, kuris atvykdavo į Briuselį skaityti prieš Vladimiroą Putiną nukreiptų pranešimų.

Kartą per iškilmingą vakarienę Antverpene A. Kuksovas, esantis iš iš elitinio GRU padalinio, įteikė prizą Rusijos įmonės „Antverpeno ateities jūrų uostas“ projekto vadovei Svetlanai Samsonovai.

47 metų Sergejus Karpuškinas, dar vienas išsiųstas atašė ir GRU pulkininkas, susirado draugų Belgijos rusų emigrantų bendruomenėje, nes padėjo rūpintis garsiu Rusijos karo veteranu Ivanu Baškatovu, kuris gyveno Belgijoje ir pernai mirė sulaukęs 100 metų.

Dėmesys Antverpenui greičiausiai skiriamas dėl Rusijos verslo interesų, susijusių su didžiuliu miesto uostu ir jo deimantų prekybos centru – didžiausiu pasaulyje, į kurį patenka iki trečdalio Rusijos deimantų eksporto.

Be to, vienas iš buvusių VSSE tyrimų buvo susijęs su Belgijos įmone, kurios vienas iš savininkų buvo SVR pareigūnas ir kuri specializavosi deimantų ir benzino kontrabandos iš Rusijos į JAV per Belgiją srityje.

Kiek jų dar liko?

Belgija kartu su ES institucijomis balandžio mėn. taip pat išsiuntė dar 19 vadinamųjų diplomatų, akredituotų Rusijos ambasadoje ES.

Taip pat praėjusiais metais Belgija išsiuntė aštuonis kitus asmenis iš Rusijos ambasados prie NATO ir kyla klausimas: kiek Rusijos šnipų liko šalyje?

Belgijoje vis dar akredituota daugiau nei 100 Rusijos diplomatų, iš kurių „maždaug pusė“ yra šnipai, vertino šaltiniai Belgijos saugumo agentūrose.

Taip pat manoma, kad šalyje dirba kelios dešimtys „nelegalų“ – šnipų su nediplomatine priedanga, pavyzdžiui, verslininkų, žurnalistų ar lobistų, teigė „Euobserver“ šaltiniai.

Belgijos užsienio reikalų ministerija, remdamasi duomenų apsaugos taisyklėmis, atsisakė tiksliai nurodyti, kiek Rusijos diplomatų visa dar yra akredituoti.

VSSE atsisakė komentuoti, tačiau buvęs jos vadovas Alanas Winantsas jau prieš 10 metų „Euobserver“ sakė, kad Briuselis tapo Europos „šnipinėjimo sostine“ dėl Rusijos ir Kinijos veiklos.

Pastarieji rusų išsiuntimai padarė poveikį, „Dosje centrui“ sakė į pensiją išėjęs GRU pareigūnas, prašęs neatskleisti jo tapatybės.

„Manau, kad dabar mūsų karinės žvalgybos darbas Belgijoje yra praktiškai paralyžiuotas daugeliui metų. Nežinau, kaip sekasi mūsų kaimynams SVR ir FSB, bet mes likome be „pasiklausytojų“ ir palydovinės žvalgybos specialistų“, – sakė buvęs GRU pareigūnas.

Tačiau kiti ne taip optimistiškai vertino likusią Rusijos grėsmę.

„Rusai labai aktyviai veikia Belgijoje. Jie daro, ką nori“, – teigė vienas iš Belgijos saugumo šaltinių.

„Pavyzdžiui, jiems nesunku organizuoti sekimo operacijas, tarkime, surinkti komandą, kuri sektų jus namo po apsilankymo Rusijos ambasadoje“, – sakė jis.

„Rusai vis dar turi didelę įtaką Briuselyje, – sakė Vakarų žvalgybos šaltinis. – Reikia dar daug ką nuveikti“.

Be to, kyla klausimas, ką darė Belgijos kaimynai.

Šveicarijos žvalgybos tarnyba neseniai pateiktoje ataskaitoje įspėjo, kad Ženeva, kuri neišsiuntė nė vieno Rusijos „diplomato“, dabar rizikuoja tapti nauju šnipinėjimo centru Europoje, iš kurio Rusijos agentai vykdytų operacijas ir užsienyje.

Belgijos kaimynės Prancūzija, Vokietija ir Nyderlandai balandžio mėn. išsiuntė atitinkamai 41, 40 ir 17 rusų.

Tačiau kita kaimynė, Liuksemburgas, kuriame dirba dešimtys Rusijos diplomatų, išsiuntė tik vieną, todėl gali kilti panašus pavojus kaip Ženevoje.

„Sprendimas išsiųsti Rusijos diplomatą pagal 1961 m. Vienos konvencijos dėl diplomatinių santykių 9 straipsnį buvo priimtas remiantis konfidencialia informacija iš atitinkamų tarnybų“, – pareiškė Liuksemburgo užsienio reikalų ministerija.

Ministerija atsisakė nurodyti, kodėl buvo išsiųstas tik vienas iš Rusijos diplomatų.

Atsakomieji veiksmai

Nuo balandžio mėn. Rusija taip pat, atsakydama į Europos veiksmus, išsiuntė Vakarų šalių diplomatų.

Daug metų prieš karą Ukrainoje Rusija žarstė grandiozinius kaltinimus dėl Vakarų kišimosi į jos vidaus politiką.

Pasak Vakarų žvalgybos šaltinio, išsiunčiant šnipus iš šalies, paprastai viešai nėra įvardijami su tuo susiję asmenys, o tai prilygsta „džentelmeniškam susitarimui“ tarp žvalgybos tarnybų.

Tai reiškia, kad „išsiųsti asmenys gali ramiai grįžti namo ir būti paskirti kur nors kitur“, – sakė jis.

Tačiau tai, kad „EUobserver“ buvo nutekinta 21 Rusijos piliečio tapatybė, yra dar vienas ženklas, rodantis, kaip Rusijos agresija pakeitė saugumo situaciją.

Anksčiau šiais metais taip pat buvo paviešintos aštuonių šnipų, akredituotų Rusijos ambasadoje prie NATO, pavardės.

„Jei jie [Rusijos šnipai] bus viešai įvardyti, tai reiškia, kad jų karjeros baigsis. Jie gali bandyti susikurti naujas tapatybes, tačiau tai lengviau pasakyti nei padaryti“, – sakė Vakarų žvalgybos šaltinis.