Sniegui paskandinus Lietuvą, kelininkai susiginčijo dėl naudojamos druskos: afrikietiška ar baltarusiška – kuri veikia geriau?

Gatves prižiūrintiems kelininkams tenka aiškintis dėl įtemptos situacijos šalies keliuose. Kelininkų pusėn skrieja aštrūs žodžiai ne tik iš vairuotojų, bet ir iš pėsčiųjų. Pirštu bedama tiek į darbų operatyvumą, tiek į naudojamą druską keliams ir šaligatviams barstyti, mat pastaroji, uždraudus importą iš Baltarusijos, vežama iš Afrikos. Šiandien dėl afrikietiškos druskos naudojimo Klaipėdos savivaldybėje netgi surengtas posėdis. Ir nors uostamiesčio valdžia afrikietiškos druskos efektyvumu abejoja, sostinės kelininkai tikina kai kuriais atvejais matantys jos pranašumų.

Jau ketvirtą parą socialiniai tinklai mirga klaipėdiečių pranešimais apie itin prastas eismo sąlygas: apsnigtas ir apledėjusias miesto gatves, nuo kelio nuvažiavusius automobilius ar kitus eismo įvykius.

Šiomis dienomis automobiliai mieste juda gerokai mažesniu nei įprastai greičiu – gatvės atrodo paralyžiuotos: vairuotojams sunkiai sekasi pajudėti nuo šviesoforų, slystama posūkiuose, ties pėsčiųjų perėjomis, įkalnėse ir nuokalnėse, dėl apledėjusios kelio dangos slydinėjama ir įsukant į daugiabučių namų kiemus.

Nemažai gyventojų kritikuoja kelininkų darbą, prisiminta ir jau beveik folklorine tapusi frazė, kad kelininkus žiema užklupo netikėtai.

Dėl susiklosčiusios situacijos uostamiesčio gatves prižiūrinčių bendrovių atstovus į skubų pasitarimą sukvietęs Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas netrukus po susirinkimo LRT.lt teigė, kad į susidariusią situaciją ketinama reaguoti adekvačiai.

„Kas negerai, turbūt matė visi klaipėdiečiai arba buvę Klaipėdoje ir ne tik vakar, bet ir šeštadienio bei penktadienio pavakarę. Tų klausimų yra labai daug. Mano žinutė buvo tokia, kad situacija yra stebima ir vertinama. Vertinama, noriu tikėtis, adekvačiai“, – dėstė V. Grubliauskas.

Susitikime su Klaipėdos šiaurinėje, centrinėje ir pietinėje miesto dalyse gatves valančių bendrovių atstovais V. Grubliauskas aptarė priežastis, lėmusias prastas eismo sąlygas praėjusios savaitės antroje pusėje, ir kalbėjosi apie tai, kaip ketinama dirbti iškilus panašių situacijų ateityje.

„Vertinti turiu ne aš, o prižiūrintys, administruojantys situaciją savivaldybės padaliniai. Bus vertinama labai adekvačiai pagal skundus, įvertinus duomenis, kur kas buvo valoma ir kur kas buvo barstoma. Taip pat bus vertinama ir kokybė medžiagų, kurios buvo naudojamos, ar tikrai nebuvo galima rasti geresnių variantų. Galiu tik tiek pasakyti, kad bus vertinama labai griežtai, labai objektyviai ir, natūralu, labai operatyviai. Abejoju, kad čia bus atliekama Mendelejevo lentelės pagrindu, kas, kur, kiek, ko turi arba turi turėti, bet apie tai galbūt kalba tie, kurie iš tikrųjų tą dalyką išmano. Bet iš politinės, administracinės pusės galiu pasakyti tik tiek, kad miestas yra vienas, nesvarbu, kad valytojų yra daug“, – dėstė V. Grubliauskas.

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Andrius Dobranskis teigė, kad pokalbis su rangovais buvo rimtas.

„Klaipėdos miesto savivaldybės administracija gavo nemažai skundų iš gyventojų. Akivaizdu, kad nepasitenkinimo buvo“, – pripažino valdininkas.

Žadama, kad savivaldybės administracija įvertins kelininkų darbą, ar jis atitiko sutartinius įsipareigojimus ir ar gatvės atrodė taip, kaip to tikisi miesto valdžia.

„Tikrai matėme vietų, kurios buvo nenuvalytos, matėme vietų, kur tikrai darbas galėjo būti padarytas geriau. Tiek gatvių, tiek šaligatvių valytojai galimai buvo padarę nusižengimų. Tikrai vertinsime“, – sakė A. Dobranskis.

Situacija – neeilinė: iškrito itin daug sniego, ant gatvių susiformavusio ledo egiptietiška ir vokiška druska neištirpdo

Centrinę ir šiaurinę miesto dalis valančios įmonės Klaipėdos autobusų parkas generalinis direktorius Vaidas Ramanauskas po susitikimo su miesto valdžia aiškino, kad Klaipėdos problemos yra panašios, kaip ir likusioje Lietuvos dalyje, tačiau čia kelininkams daug darbo pridarė ne tik rekordinis sniego kiekis, bet ir tai, jog fiksuotas ir didžiausias oro temperatūros kritimas: nuo 0 iki 7 laipsnių šalčio per vieną dieną.

„Tai suformavo didžiulį ledą, jo dabar paprastai ištirpdyti nepavyksta, nors tikrai automobiliai dirba, darbuotojai dirba po 20 valandų, grįžta – sėda kiti, mašinos beveik nestovi. Išbėrėme rekordinį kiekį druskos ir žvyro. Vienu metu beriame visko: ir žvyro, ir druskos, ir druskos tirpalo, bet ledas, deja, neištirpsta, nes tam yra nepalankios oro sąlygos – šalčiausia oro temperatūra Lietuvoje“, – dėstė V. Ramanauskas.

Bendrovės vadovas pripažino, jog kelininkai jaučiasi įkalinti stichijos, nes vyraujant 7–12 laipsnių šalčiui druska gatves užklojusio ledo tiesiog neištirpdo, tad stengiamasi daryti viską, kas įmanoma.

Kelininkai akcentuoja, kad šiuo metu naudojama egiptietiškoji druska veikia kiek prasčiau nei ankstesniais metais naudota baltarusiškoji. Spaudžiant 7 laipsnių ar didesniam šalčiui egiptietiškoji druska kristalizuojasi ir netirpsta.

„Iki karo mūsų keliuose daugiausia naudota baltarusiška druska. Įvykus šiai geopolitinei situacijai, Lietuvoje yra uždrausta prekiauti baltarusiškais produktais. Tarp jų ir baltarusiška druska. Šiuo metu Lietuvoje yra du tiekėjai, kurie veža druską, tai vokiška ir egiptietiška druska. Mes turime tiek vokiškos, tiek egiptietiškos. Penktadienį naudojome egiptietišką, šeštadienį ir sekmadienį vokišką – neištirpdė nei ta, nei ta, nes oro sąlygos buvo tokios, kad druska labai minimaliai tirpdė“, – akcentavo V. Ramanauskas.

Aiškinama, kad tam, jog situacija miesto gatvėse pasikeistų, reikia dviejų sąlygų: turi nustoti snigti, o oro temperatūra turi siekti apie 0 laipsnių, tada pavyktų ištirpdyti ledą. Vis dėlto šiuo metu uostamiestyje gausiai sninga ir sinoptikai nežada, kad artimiausiomis dienomis sniego mažės arba pasitrauks šaltis, tad panašu, kad vairuotojams dar teks paslidinėti Klaipėdos gatvėse. Anot V. Ramanausko, jeigu šiomis dienomis spustelės dar didesnis šaltis – ant kelių gali susiformuoti dar storesnė ledo danga.

„Mums reikia pliusinės temperatūros ir kelių dienų be sniego, tada mes ištirpdytume ledą“, – sakė Klaipėdos autobusų parko vadovas.

Jis taip pat pridūrė, kad didžiajam snygiui buvo rengiamasi – stebėtos oro prognozės, ištisą savaitę iki pasirodant sniegui dukart per dieną buvo beriama druska ir pilamas druskos tirpalas, žvyras, tačiau tai užbėgti už akių sunkumams nepadėjo.

Klaipėdos autobusų parkas miesto gatves prižiūri pirmą sezoną, tačiau neigia, kad sprendžiant situaciją pristigo patirties. Akcentuojama, kad tokio gausaus sniego ir staigaus temperatūrų pokyčio nebuvo daugiau nei dešimtmetį.

Kelininkai: „Žmonės, nori, kad paskui kiekvieną mašiną barstytuvas važiuotų“

Pietinę miesto dalį prižiūrinti bendrovė penktadienį gatves dar barstė turėtu baltarusiškos druskos likučiu, tačiau netrukus šiai pasibaigus buvo pereita prie egiptietiškosios.

„Gal kiek geriau [buvo baltarusiškoji], o gal ir tas pats. Mes vertiname, kad susitvarkėme. Negavome jokių pretenzijų iš pagrindinių mūsų užsakovų – savivaldybės. Jeigu negavome pretenzijų, laikau, kad susitvarkėme. Gerai ar blogai, bet susitvarkėme“, – po pirmadienį surengto pasitarimo teigė bendrovės „Vakarų švara“ direktoriaus patarėjas Virgilijus Šidlauskas.

Jeigu mieste nenutrūkstamai sninga, gatves valanti ir barstanti technika į miestą išvažiuoja praėjus 4 valandoms nuo snygio pradžios.

Ilgametę gatvių valymo patirtį turinčios bendrovės vadovo patarėjas dabar naudojamą druską apibūdino kaip prastesnę už tą, kuri buvo naudota anksčiau.

„Ana kur kas geriau reaguodavo. Kodėl – nežinau. Mes esame privati kompanija, perkame iš to, iš ko gauname. Yra dvi kompanijos, banginiai, kurie įveža į Lietuvą druskos, ir mes iš jų perkame“, – aiškino V. Šidlauskas.

Jis patikino, kad į panašią situaciją dėl druskos, jos poveikio ir gatvių būklės yra patekę ir kiti Lietuvos miestai, tad žmonės turėtų būti supratingesni.

„Nieko nuostabaus. Paprasčiausiai priprato žmonės, nori, kad paskui kiekvieną mašiną barstytuvas važiuotų“, – sakė V. Šidlauskas.

Miesto valdžios atstovai teigia, jog kelininkų argumentai apie prasčiau veikiančią druską nebus lengvinanti aplinkybė, sprendžiant dėl galimų nuobaudų.

„Svarbiausia yra sutartiniai dalykai – keliai turi būti nuvalyti ir turi būti nuvalyti taip, kaip reikia“, – patikino Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas A. Dobranskis.

Kritiką priima ne visi

Nors Klaipėdos valdininkai iškėlė abejonę dėl afrikietiškos druskos efektyvumo, kritiką dėl to priima tikrai ne visi. Štai Vilniaus gatves prižiūrinti savivaldybės įmonė „Grinda“ taip pat jau kurį laiką naudoja iš Afrikos importuojamą druską keliams barstyti.

Tačiau įmonės Komunikacijos departamento vadovas Egidijus Steponavičius pabrėžia neturintis priekaištų afrikietiškai druskai.

„Iš Maroko tiekiamą techninę druską „Grinda“ pradėjo naudoti prasidėjus meteorologinei žiemai ir naudoja jau ilgiau nei mėnesį. Pastebėjome, kad ji veikia taip pat efektyviai kaip baltarusiška ar egiptietiška – juk jos veiklioji medžiaga, nesvarbu, iš kur ta druska atkeliavusi, yra tas pats natrio chloridas, o jame esančių priemaišų kiekiai yra tokie nežymūs, kad sunkiai tikėtina, kad jie galėtų paveikti visos techninės druskos veiksmingumą“, – tikino „Grindos“ atstovas.

Negana to, jis atkreipė dėmesį, kad tam tikrais atvejais minėta druska yra netgi efektyvesnė už anksčiau naudotą baltarusišką.

„Kita vertus, Vilniaus šaligatvius prižiūrinčios įmonės sako, kad Maroko druska dėl smulkesnės frakcijos veikia netgi efektyviau nei baltarusiškoji“, – pridūrė jis.

Paklaustas, ar sostinėje ir toliau ketinama naudoti druską iš Afrikos, nors jos efektyvumu vairuotojai abejoja, E. Steponavičius teigė, kad vykdydama druskos pirkimą bendrovė nekelia specifinių prekės kilmės reikalavimų (išskyrus draudimą tiekti prekes iš nedraugiškų šalių), o vadovaujasi geriausios kainos kriterijumi.