Smurto atvejai kelia nerimą gydytojų bendruomenėje, ministerija pripažįsta – teisės aktai ne medikų pusėje

Į viešumą iškilę pacientų smurto prieš medikus atvejai, pasak medikų bendruomenės, neatspindi realios situacijos, kuri esą yra gerokai blogesnė. Anot medikų atstovų, reikia ne tik mokymų, bet ir apsaugos priemonių bei vaizdo kamerų su garso įrašymu, kurios padėtų įrodyti pacientų kaltę, ypač, kai grasinama, smurtaujama psichologiškai. Sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, šiuo metu sprendžiama, kokios priemonės būtų veiksmingiausios. 

Išpuolis prieš medikę Kėdainiuose – ne vienintelis. Ir prieš jį, ir po jo fiksuoti įvairūs smurto atvejai, neretai pasirodydavo žinios apie pacientų užgauliotus, fiziškai sužalotus medikus.

Higienos instituto duomenimis, kasmet smurto prieš medikus atvejų fiksuojamos kelios dešimtys, tačiau patys medikai mano, kad skaičiai realybės neatspindi, nes įvykiai dažnai nutylimi.

„Dažniausiu atveju tai neblaivūs pacientai, kurie nesileidžia apžiūrėti, nenori važiuoti į ligoninę arba nori kaip tik važiuoti. Net porą kartų buvę, kad kėdę į mane bandė paleisti ar elektrošokais grasina, ar lazdom, bet jau stengiesi laikytis atstumo prie tokių pacientų“, – LRT TELEVIZIJOS naujienų tarnybai sako Panevėžio skubiosios medicinos pagalbos specialistas Giedrius Gricius.

Šeimos gydytojai sako, kad dažniau patiria psichologinį smurtą – grasinimus, spaudimą, pavyzdžiui, išrašyti siuntimus konsultacijoms.

„Yra kažkokie žodžiai, veiksmai, grasinimai, tačiau dalis jų ir perauga į fizinį smurtą. Nereikia suprasti, kad kažkoks sveikatos sutrikdymas, bet, pavyzdžiui, gydytojas buvo apspjautas, apipiltas skysčiais, pastumtas, sugadintas jo inventorius“, – pasakoja Šeimos gydytojų profesinės sąjungos atstovas Aurimas Rapalavičius.

Pasak medikų, reikia kompleksinių pagalbos priemonių – nuo mokymų, kaip atpažinti ir reaguoti į agresyvius pacientus iki apsaugos priemonių. Šeimos gydytojai norėtų, kad įstaigose atsirastų panikos mygtukai ir priemonės, padėsiančios atskleisti kaltininką.

„Kad atsirastų vaizdo registravimo priemonės. Žinoma, tai turėtų būti reglamentuota, kas prie jų prieina, kokiu atveju peržiūrima, kiek laiko saugoma“, – kalba A. Rapalavičius.

Tokios kameros, pasak šeimos gydytojo, turėtų įrašyti ir garsą. Greitosios pagalbos darbuotojų profesinė sąjunga norėtų kamerų ant darbuotojų uniformų. Patys darbuotojai turi ir daugiau pasiūlymų.

„Ir trečias narys gal padėtų, nes ir tuo metu gal padėtų apsiginti ar pasitraukti saugiau. Ir gal tų kvietimų apmokestinimas, kad nereikėtų važiuoti visur iš eilės, nes kartais tie girti tai viešosios tvarkos pažeidimas, kur greitosios net nereikia“, – mano G. Gricius.

Nors politikai sako, kad daugiau dėl medikų saugumo turėtų pasistengti patys darbdaviai, sveikatos apsaugos ministerija pripažįsta, kad šiuo metu teisės aktai ne medikų pusėje.

„Įstatyme yra apibrėžta situacija, kai pacientas savo arba kitų pacientų atžvilgiu gali sukelti grėsmę. Ir tokiu atveju gali būti nutrauktas sveikatos priežiūros paslaugų teikimas. Kai keliama grėsmė sveikatos priežiūros specialisto sveikatai ar gyvybei, tai toks įstatyminės nuostatos nėra pakankamos“, – aiškina sveikatos apsaugos ministro patarėja Simona Bieliūnė.

Kitaip tariant, nutraukti gydymo medikas negali net prieš jį smurtaujančiam pacientui. Ministerija teigia, inicijuos įstatymo pakeitimus.