Smunka užsienio investuotojų pasitikėjimas šalies ekonomika: į planus plėstis Lietuvoje įmonės žiūri jau atsargiau

Apklausus beveik 60 Lietuvoje veikiančių užsienio kapitalo įmonių, daugiau nei pusės jų vadovai pasakė manantys, kad šalies ekonomika artimiausiu metu taps vis mažiau stabili. Toks prastas vertinimas fiksuojamas tik antrą kartą nuo 2014 m. LRT RADIJO kalbinti ekspertai sako – užsienio investuotojai į tolesnę plėtrą Lietuvoje atsargiau žiūri dėl karo Ukrainoje. Vis dėlto jau pradėtų vystyti planų nutraukti jie tikrai neketina.

Rodiklis smuko prasidėjus karui Ukrainoje

Truputį niūresnės nei dabar užsienio investuotojų Lietuvoje nuotaikos buvo tik 2020 m. antrąjį ketvirtį, pačiame pandemijos įkarštyje. Dabar, anot asociacijos „Investors' Forum“, pesimizmą lėmė karo Ukrainoje sukeltas nestabilumas, brangūs energijos ištekliai, žaliavų kainos ir apskritai bendra infliacija.

Kaip LRT RADIJUI aiškina asociacijos vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė, toks pasitikėjimo indeksas skaičiuojamas kas ketvirtį, o jo rezultatai „atspindi Lietuvoje esančių investuotojų nuotaikas, požiūrį į investicinį klimatą ir taip pat jų lūkesčius dėl netolimos ateities“, pavyzdžiui, planus dėl įmonių plėtros, investicijų.

„Mes [jį] rengiame jau nuo 2014 m. ir šis įrankis puikiai siunčia signalus, nes būtent didžiausių įmonių vadovų nuomonės gerai atsiliepia tą bendrą ekonomikos būklę ir gali užčiuopti svarbiausius skaudulius, įžvelgti didžiausius laimėjimus verslo aplinkoje.

Tie signalai reikalingi mums, kaip asociacijai – mes pajuntame bendrą nuotaiką ir matome, link kur reikia kreipti Vyriausybės ir valdžios dėmesį. Bet jis taip pat signalus siunčia ir valdžiai – labai dažnai skambina iš Ekonomikos ministerijos, klausia, kada bus indeksas“, – dėsto R. Skyrienė.

Pašnekovė pasakoja, jog skaičiuojant indeksą, vertinama ne tik ekonominė, bet ir politinė aplinka. Dėl to, nors po 2020 m. rodiklis „labai gražiai kilo“, šiemet, prasidėjus Rusijos karui prieš Ukrainą, jis vėl smuko žemyn.

„Daugiau nei pusė apklaustų vadovų mano, kad ekonominis stabilumas Lietuvoje mažės. Taip pat ne taip optimistiškai, kaip anksčiau, (...) įmonės žiūri į plėtros galimybes, jau laikosi tokios nuosaikesnės nuomonės. Didžioji dalis tiki, kad situacija investuojant, samdant naujus darbuotojus, keliant atlyginimus gali kisti. (...) Tiesiog augimo matoma mažiau nei praėjusiais ketvirčiais“, – sako asociacijos „Investors' Forum“ vykdomoji direktorė.

Kaip aiškina ekspertė, 40 proc. apklausoje dalyvavusių užsienio kapitalo įmonių tiki, jog politinės aplinkos stabilumas ateityje gali dar sumažėti, o 22 proc. jį jau dabar vertina kaip žemą.

Vis dėlto, pasak R. Skyrienės, rezultatuose galima įžvelgti ir pozityvių dalykų.

„Investuotojai itin palankiai vertina šalies telekomunikacijas, logistiką, transporto infrastruktūrą, darbuotojus, ypač [jų] užsienio kalbų mokėjimą. Palankiai žvelgia ir į tai, kad Lietuva vis tik yra atvira naujoms investicijoms. Tas truputį pakelia nuotaiką“, – tvirtina LRT RADIJO pašnekovė.

Moteris priduria, jog užsienio investuotojai Lietuvoje planuoja ir toliau didinti darbuotojų atlyginimus. Tai jie žada daryti, nors ir prognozuoja, jog įmonių pelnai mažės ir bus priimta mažiau naujų darbuotojų. Apskritai pastarųjų metų duomenys rodo, jog užsienio kapitalo kompanijos moka didžiausius vidutinius atlyginimus Lietuvoje.

Kaip LRT RADIJUI pasakoja R. Skyrienė, užsienio investuotojai gana palankiai ne vienerius metus vertina ir Lietuvos mokestinę aplinką. Jiems labiausiai užkliūna nebent tai, kad aukštos kvalifikacijos darbuotojams šalyje taikomas aukštas progresinis tarifas – 32 proc., nors Lietuvoje apskritai nėra progresinių mokesčių.

„O šiaip dėl mokesčių sistemos turime mes tų pasiūlymų, pateikiame, įsiklauso. Lauksime, ką pasakys dabar Finansų ministerija, nes žada pavasarį kažkokius pakeitimus daryti. Mes palaikome turto mokesčio įvedimą ir manome, kad jis – privalomas, neturi didelės įtakos ekonomikos augimui, o vis tik savivaldybių biudžetus papildytų“, – sako R. Skyrienė.

Asociacijos „Investors' Forum“ vykdomoji direktorė R. Skyrienė tikisi, jog šiuo metu fiksuojamas suprastėjęs užsienio investuotojų vertinimas yra laikinas ir „stabilizavusis situacijai energetikoje ir pačioje ekonomikoje, vėl matysime augantį pasitikėjimą Lietuvos ekonomika ir pozityvų nusiteikimą plėtrai“.

Žiūri atsargiau, bet pradėtų planų nestabdo

LRT RADIJO kalbintas Raimondas Tamošauskas, Maistininkų profesinės sąjungos pirmininkas, savo ruožtu tikina – užsienio kapitalo įmonių požiūris į investicijas Lietuvoje nėra toks niūrus, kaip gali iš pirmo žvilgsnio pasirodyti.

Ekspertas pasakoja, jog jam tenka nuolat bendrauti su įvairiomis tarptautinėmis kompanijomis, galimybes Lietuvoje vystyti verslą jos vertina palankiai. Politinis nestabilumas šiek tiek stabdo nebent didesnę plėtrą, naujų darbuotojų priėmimą.

„Yra toks sustojimas ir stebėjimas, kas vyksta. Taip, plėtros planai, jeigu jie buvo pradėti prieš kelerius metus, nestabdomi, galbūt dėl naujų šiek tiek galvojama. Bet darbo vietų mažinimo nėra, taip pat su apyvartomis irgi nėra jokių didesnių nukritimų ar prognozių, kad galėtų būti blogiau. Atlyginimai kyla. (...) Įmonės žiūri, kaip išlaikyti savo stabilumą, žino, kad atlyginimų kėlimas turi būti dėl to, kad mūsų perkamoji galia mažėja. Bet kad užsakymų mažėtų, diskusijose su įmonėmis tokių dalykų nėra“, – aiškina R. Tamošauskas.

Pašnekovas priduria, jog pasitaiko laikinų logistikos sutrikimų, nulemtų tam tikrų išorinių veiksnių, pavyzdžiui, padidėjusios infliacijos. Vis dėlto tokios krizės, kokią įmonės patyrė 2014–2015 m., kuomet staiga užsidarė Rusijos rinka ir reikėjo greitai persiorientuoti, šiuo metu tikrai nėra.

„Šiandien tai, galima pasakyti, yra daugiau tokia normali darbinė būsena ir visi mes žiūrime su viltimi, kad dirbsime toliau ir viskas bus gerai. Net ir prognozės sako, kad ekonomika augs“, – teigia R. Tamošauskas.

Maistininkų profesinės sąjungos pirmininkas sako nematantis didelių skirtumų tarp to, kaip ateitį planuoja užsienio investuotojai ir lietuviškų įmonių savininkai.

„Galbūt užsienio kapitalo įmonės priima sprendimus, orientuotus į kelias šalis, o Lietuvoje įmonės žiūri pagal Lietuvos plėtrą. Kiek mes diskutavome, iš tikrųjų nepastebėjome, kad kažkas kardinaliai keistųsi. Viskas vyksta panašiai, ta pačia linkme, kaip ir vyko, tiktai, kaip sakau, atsirado didesnis atsargumas“, – tvirtina pašnekovas.

Kaip anksčiau rašė BNS, investuotojų asociacijos „Investors' Forum“ pasitikėjimo indekso vertė 2022 m. trečiąjį ketvirtį siekė 0,96 balo iš dviejų galimų – tai rodo, kad vertindami šalies verslo aplinką investuotojai turi daugiau neigiamų negu teigiamų lūkesčių.

Daugiau negu pusė (55 proc.) investuotojų trečiąjį ketvirtį prognozavo, kad artimiausioje ateityje šalies ekonominė aplinka taps vis mažiau stabili (antrąjį ketvirtį – 35 proc.). Tuo metu daugiau negu penktadalis (22 proc.) vadovų manė, kad Lietuvoje trūksta politinio stabilumo.

Beveik pusė (47 proc.) respondentų mano, kad įmonių pelnas mažės, o 38 proc. prognozuoja mažesnes investicijas. Panaši jų dalis teigia, jog įmonės priims mažiau naujų darbuotojų. Vis dėlto atlyginimo mažėjimo nesitikima – 6 iš 10 apklaustųjų sakė, kad algos artimiausiu metu toliau augs.

62 proc. įmonių vadovų mano, kad Lietuva yra atvira naujoms investicijoms, o svarbiausiu šalies privalumu laikoma kvalifikuota darbo jėga. Vis dėlto 64 proc. apklaustųjų nurodė, kad kvalifikuotų darbuotojų nepakanka visai ar iš dalies.

Rugsėjį–spalį atlikto tyrimo metu apklausti 58 Lietuvoje veikiančių užsienio kapitalo įmonių atstovai.

Viso pokalbio klausykitės LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įraše.

Parengė Aistė Turčinavičiūtė.