„Skyryboms turi būti užkirstas kelias“: Šiaurės Korėjoje prasidėjo prieš moteris nukreipta kampanija

Inicijavusi ištekėjusioms moterims skirtą švietimo kampaniją Šiaurės Korėjos valdžia bando mažinti skyrybų skaičių, tačiau „Radio Free Asia“ šaltinių šalyje teigimu, programa nepagrįstai nukreipta prieš moteris. 

Kampanija taip pat numato bausmes išsiskyrusių porų tėvams – jie viešai gėdinami – ir verčia įmones prisiimti atsakomybę, jei tarp jų darbuotojų yra daug išsiskyrusių.

Šiaurės Korėjoje skyrybų rodikliai nėra viešai skelbiami, tačiau bent vienas šaltinis teigia, kad jie auga ir kad pagrindinė to priežastis yra didžiulė įtampa, kurią šeimoms, ypač moterims, kelia po COVID-19 pandemijos užklupę ekonominiai sunkumai.

„Direktyvoje... pabrėžiama, kad skyryboms turėtų būti užkirstas kelias stiprinant skyrybas inicijuojančių asmenų ideologinį švietimą“, – sakė Šiaurės Hamgiongo provincijoje gyvenanti moteris, saugumo sumetimais prašiusi neviešinti pavardės.

„Šis reiškinys yra tiesiogiai susijęs su pragyvenimo problemomis, kurios nuo koronaviruso krizės pradžios kasdien vis gilėja“, – aiškino ji, turėdama omenyje didėjantį skyrybų skaičių.

Daugumoje Šiaurės Korėjos šeimų pagrindinės maitintojos yra moterys. Vyrai dienas leidžia dirbdami Vyriausybės paskirtus darbus ir gauna menkus atlyginimus, kurių toli gražu neužtenka pragyvenimui.

Todėl norint prisidurti, moterims paprastai tenka užsiimti papildomu verslu, pavyzdžiui, prekiauti maistu ar rankdarbiais turgaus kioske, rašo RFA.

„Meta šeimas“

Kaip RFA Korėjos tarnybai pasakojo šaltinis iš šalies šiaurėje esančios Jangango provincijos, Centrinio komiteto nurodymu Korėjos socialistinė moterų sąjunga surengė namų šeimininkėms paskaitas, kuriomis siekiama atgrasyti nuo skyrybų.

„Paskaitose buvo tvirtinama, kad skyrybos prieštarauja partijos linijai ir politikai, pagal kurią jos turi būti vienokiu ar kitokiu būdu uždraustos“, – teigė šaltinis.

Tačiau paskaitose dalyvavę gyventojai sakė, kad valdžios institucijos neatsakingai teigia, jog dėl šeimų iširimo kaltos moterys, ir nepripažįsta, kad valstybė yra atsakinga už gyvenimo sąlygų gerinimą.

„Jie klausia: „Ar manote, kad moterys savo noru ardytų šeimas, jei gyventi būtų lengviau?“ – pasakojo pašnekovė.

2016 m. moksliniame žurnale „Asian Population Studies“ paskelbtame straipsnyje teigiama, kad 96 proc. vyresnių nei 30 metų Šiaurės Korėjos suaugusiųjų yra susituokę, o pagal oficialius duomenis mažiau nei 1 proc. šalies gyventojų priskiriami prie gyvenančių skyrium arba išsiskyrusių.

„Namų šeimininkės tikėjosi, kad, atslūgus koronaviruso krizei, gyvenimas taps lengvesnis, – sakė šaltinis iš Šiaurės Hamgiongo. – Tačiau dabar jos vis dažniau meta šeimas, nes sunkumai darosi pakankamai rimti, netgi lygintini su „Kančių maršo“ laikais.“

„Kančių maršas“ – tai 1994–1998 m. Šiaurės Korėjoje siautęs badas, kurio metu žuvo šimtai tūkstančių, o kai kuriais skaičiavimais – daugiau nei 2 milijonai žmonių. Jei manytume, kad šiandieninė situacija yra panaši į „Kančių maršą“, tektų pripažinti, kad daugelio šeimų laukia labai niūri ateitis, rašo RFA.

Tėvai laikomi atsakingais

Šaltinis iš Šiaurės Hamgiongo teigė, kad Vyriausybė ne tik organizuoja paskaitas, bet ir grasina bausti išsiskyrusių žmonių tėvus.

„Centrinis komitetas nurodė, kad kolektyviniuose susirinkimuose turėtų pasiaiškinti ne tik skyrybų iniciatoriai, bet ir netinkamai savo atžalas išauklėję jų tėvai“, – teigė pašnekovė.

Pasak jos, tai ne pirmas kartas, kai Vyriausybė bando spręsti skyrybų problemą.

„Praėjusių metų rugsėjį Korėjos socialistinė moterų sąjunga išleido įsakymą stiprinti moterų ideologinį švietimą, kad būtų užkirstas kelias skyryboms, – sakė šaltinis. – Tačiau skyrybų skaičiui nesumažėjus, Centrinis komitetas vėl nurodė imtis skyrybų prevencijos priemonių.“

Šaltinių teigimu, pagrindinis kampanijos tikslas – įtikinti nepatenkintas namų šeimininkes likti šeimose.

„Todėl kiekviename regioniniame partijos biure bus vykdomas Socialistinės moterų sąjungos narių ideologinio švietimo projektas tema „Su šaknimis išraukime skyrybų reiškinį ir kurkime darnią šeimą – visuomenės ląstelę“, – teigė šaltinis Šiaurės Hamgionge. – Partijos ir darbo organizacijoms buvo nurodyta stiprinti individualų kolektyvinį ugdymą, kad kiekviena moteris galėtų atlikti savo kaip motinos, namų šeimininkės ir žmonos pareigą.“

Jangange, kaip teigė šiame regione gyvenantis šaltinis, rengiamasi patikrinti visas valstybines institucijas, gamyklas ir įmones ir tokiu būdu įvertinti išsiskyrusių namų ūkių skaičių.

„Įmonės vadovai nerimauja, nes vadovaujantis Centrinio komiteto politika, jie yra atsakingi už prastą šeimos valdymą organizacijoje, jei darbuotojų šeimose dažnai pasitaiko skyrybų ir šeimyninių nesutarimų“, – aiškino pašnekovė.