Skuodis pateikė draugystės su Rytų rinkomis nutraukimo kainą: geležinkeliai ir uostas neteks 295 mln. eurų pajamų

Uždarius Rytų kryptį Lietuvos vežėjams šalies biudžeto praradimai siektų apie 72 mln. eurų per metus, sako susisiekimo ministras Marius Skuodis. Vis dėlto, skaičiuojama, kad dėl Rusijai ir Baltarusijai įvestų sankcijų bei nutrūkusių krovinių iš šių šalių daugiausiai nuostolių patirs Klaipėdos uostas ir „Lietuvos geležinkeliai“ – jie 2022 m. neteks 295 mln. eurų.

„Tačiau, kaip ministrė pasakė – šioje vietoje nėra pragmatizmo. Mes už maksimalias sankcijas. Suprantame, kad tai kainuoja, tačiau lygiai taip pat suprantame dėl ko tai darome“, – trečiadienį Seimo biudžeto ir finansų komitete kalbėdamas apie Rytų rinkų uždarymą susisiekimo sektoriui kalbėjo M. Skuodis.

Anot jo, 2021 m. Lietuvos vežėjų generuojamos pajamos į biudžetą vykdant vežimus Rytų kryptimis sudarė apie 162 mln. eurų. Iš jų Rusijos kryptimi – 67,5 mln. eurų, Baltarusijos kryptimi – 87,8 mln. eurų, o Vidurio Azijos kryptimi – 6,5 mln. eurų.

Nors į biudžetą surenkami 162 mln. eurų, netekus minėtų krypčių tikimasi, kad praradimai biudžetui būtų šiek tiek mažesni ir siektų 72 mln. eurų (tikimasi, kad vežėjai diversifikuos savo kryptis arba verslus įsteigs kitose šalyse).

M. Skuodis sako, kad daugiausiai nuostolių dėl to patirtų Lietuvos logistikos terminalai atliekantys krovos ir muitinės procedūras, kurių pagrindiniai naudotojai yra Rusijos vežėjai.

Ministras taip pat pažymėjo, kad iš Lietuvos Rytų kryptimi 2021 m. važiavo apie 20 proc. Lietuvos vežėjų.

„Šios krypties išskirtinumas yra tas, kad 72 proc. Rytų kryptimi dirbančių vežėjų yra mažos įmonės, kurios turi iki 5 vilkikų. Joms, tikėtina, bus šiek tiek sunkiau persiorientuoti negu didelėms bendrovėms, kur didžioji jų pajamų dalis ateina iš Vakarų“, – sakė jis.

Per metus Lietuvos sieną kerta 824 tūkst. transporto priemonių, o per dieną – 2,2 tūkst. Daugiausiai Lietuvos teritoriją kertančių vilkikų yra iš Rusijos – 52 proc., antrojoje vietoje Baltarusija – 22 proc.

Didžiausias smūgis Klaipėdos uostui ir „Lietuvos geležinkeliams“

Susisiekimo ministras M. Skuodis taip pat pažymi, kad dėl ES ir JAV įvestų sankcijų baltarusiškoms trąšoms, sumažėjusių tranzitinių srautų į Kaliningradą ir kitų priežasčių „Lietuvos geležinkelių“ grupė 2022 m. praras apie 48 proc. krovinių (nuo 51,1 mln. tonų iki 16,5 mln. tonų).

Skaičiuojama, kad dėl to įmonių grupė neteks apie 150 mln. eurų pajamų, o Lietuvai 2022 m. „LTG Infra“ veiklos sąnaudoms subalansuoti iš valstybės biudžeto 2022 m. iš viso geli reikėti skirti apie 100 mln. eurų.

Pastebima, kad „Lietuvos geležinkelių“ priklausomybė nuo Rytų rinkų yra labai didelė. 2021 m. 75 proc. visų įmonių grupės krovinių sudarė susisiekimas su Baltarusija, Rusija, Ukraina, Kazachstanu, ir Kinija.

Taip pat skaičiuojama, kad Klaipėdos uostas dėl įvestų sankcijų, nutrūkusių baltarusiškų trąšų, naftos produktų krovimo ir kitų priežasių, susijusių su Rytų rinkų praradimu, 2022 m. neteks apie 145 mln. eurų pajamų.

Aviacijos sektoriuje patirs mažiausius nuostolius

Lietuvos oro uostų praradimai dėl Baltarusijos oro erdvės uždarymo sieks apie 1 mln. eurų pajamų arba 75 tūkst. keleivių per metus.

Antžeminio aptarnavimo ir mažmeninės prekybos įmonės, dirbančios oro uostuose, mokymo įstaigos, orlaivių remonto ir nuomos įmonės, galimus praradimus vertina 3–8 proc. smukimo nuo metinės apyvartos.

„Su aviacija kaip ir viskas gerai, išskyrus tranzitinius skrydžius, iš kurių gyvena mūsų (Oro navigacija – LRT). Lietuva dėl oro erdvės uždarymo iš visų pusių nukentėjo labiausiai, nes buvome tas regionas per kurį visi skrisdavo. Tranzitinių skrydžių kritimas yra didelis, tačiau bendrai šiame sektoriuje viskas yra gerai“, – dėsto M. Skuodis.

Šiuo metu Lietuvos oro erdvėje fiksuojamas 49 proc. skrydžių kritimas lyginant 15 dienų laikotarpį iki karo su baziniai 2019 m.