Skuodis norėtų daugiau pinigų keliams, bet kartu įspėja: dabar padvigubintas finansavimas neduotų lauktų rezultatų

Susisiekimo ministras Marius Skuodis žada, kad per 3 metus Lietuvoje turėtų nelikti prastos būklės tiltų ir viadukų. Po per šalį nuvilnijusių istorijų apie griūvančius ar itin prastos būklės tiltus pripažįstama, kad darbų turėjo būti imtasi anksčiau. Kalbėdamas apie kelių būklę ir eismo įvykius M. Skuodis akcentuoja, jog kiekvienu atveju reikia įvertinti konkrečias priežastis, anot jo, pastarosios nelaimės, pareikalavusios aukų, yra susijusios su automobilius vairavusiais asmenimis.

Pastarosiomis savaitėmis Lietuvą sukrėtė ne vienas skaudus eismo įvykis, per kuriuos nukentėjo ar žuvo žmonės. Keliuose įvykusiose tragedijose neišvengta ir vaikų žūčių: praėjusią savaitę per avariją Vilniaus rajone žuvo du suaugusieji ir trys vaikai.

Jau kurį laiką vis sulaukiama žinių apie prastos būklės kelių ruožus, griūvančius tiltus, kurie gyventojams pridaro daug nepatogumų.

Panašus atvejis užfiksuotas ir praėjusią savaitę: automagistralėje Klaipėda–Vilnius ties Butkiškės kaimu lūžo tilto pereinamoji plokštė.

Dėl kelio gedimo teko apriboti eismą iki vienos juostos. Susiformavus pavojingai įgriuvai, policijos duomenimis, apgadinti 8 automobiliai, keturiems dėl važiuoklės pažeidimų teko kviesti techninę pagalbą.

Tokie incidentai tarp gyventojų pakursto kalbas apie būtinybę gerinti kelių būklę, mat tai galbūt padėtų sumažinti ir eismo įvykių grėsmę.

Vis dėlto susisiekimo ministras Marius Skuodis LRT.lt akcentuoja, kad kiekvienu atveju reikia įvertinti nelaimių priežastis.

„Labai reikia žiūrėti į avarijų priežastis. Paskutiniai, ypač nuskambėję rezonansiniai įvykiai yra susiję su pačiais vairavusiais asmenimis. Kalbėdamas apie kelių būklę, galiu pakartoti, kad investicijos į tiltų, viadukų, kelio, kelio dangos būklę yra kardinaliai padidintos. Ir čia yra labai svarbu, kad tas didesnis dėmesys būtų išlaikytas ne vienus metus“, – aiškino M. Skuodis.

Aiškinama, kad jeigu šiuo metu biudžetas kelių priežiūrai būtų padidintas dvigubai, tai neatneštų taip laukiamo rezultato, nes rangovai tiesiog nespėtų įgyvendinti projektų laiku.

Ministro teigimu, praėjusiais metais pavyko stabilizuoti Lietuvos kelių būklę, kuri daugybę metų prastėjo, tad viliamasi, kad po metų ar poros jau ims matytis būklės gerėjimo ženklų, nes Kelių direkcija šiuo metu skiria itin didelį dėmesį prasčiausiems kelių ruožams.

Anot pašnekovo, šiuo metu svarbiausia yra sutvarkyti jau pradėtus tvarkyti viadukus ir tiltus.

„Tie tiltai, viadukai yra statyti sovietmečiu, seniai. Jeigu dešimtis metų nelabai ką darai, tai ateina laikas tą daryti. Man visą laiką norėtųsi, kad pradžia tų darbų būtų anksčiau padaryta, o ne dabar. Galbūt dėl to ir rezonanso susilaukia. Bet tikrai finansavimas ne tik šiais, bet ir praėjusiais metais yra padidintas“, – sakė M. Skuodis.

Dabar keliamas tikslas suremontuoti 72 Lietuvoje esančius tiltus, iš jų 10 jau yra sutvarkyta, o dar 17 bus baigti atnaujinti šiemet.

„Aš tikiuosi, kad per 3 metus prastos būklės tiltus ir viadukus mes galėsime sutvarkyti. Tai tikrai tas dėmesys yra skiriamas pagal tai, kokie resursai keliams yra skiriami. Man visada norėtųsi didesnio finansavimo keliams. Tikrai šito negaliu paneigti. Galėtume padaryti daug daugiau. Bet net ir su tokiu biudžetu, kuris yra, mes būtent būklei skiriame prioritetą, nes visi matome, kad poreikis yra didžiausias“, – patikino M. Skuodis.

Ministras užsimena ir apie galimybę tvarkyti prastos būklės kelią į Nidą.

„Aš labai tikiuosi, kad visos institucijos galės susėsti prie bendro stalo ir rasti sprendimų, nes kelias nėra standartinis. Jis nebus platus, neatitiks parametrų. Tai čia yra labai svarbus sutarimas su Parko direkcija (Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija – LRT.lt). Faktas, kad tą kelią reikia tvarkyti“, – sakė M. Skuodis.

Anot ministro, planuojama, kad jau birželį nuo Smiltynės iki Juodkrantės dviratininkai galės važiuoti atnaujintu dviračių taku, o kada bus atnaujintas kelias automobiliams – tiksliai neįvardijama, tačiau aiškinama, kad darbai tam tikruose ruožuose jau yra suplanuoti.

Rangovai nemano, kad finansavimas keliams yra pakankamas

Į ministro poziciją sureagavo ir šalies kelių sektoriaus verslo ir mokslo organizacijas vienijanti asociacija „Lietuvos keliai“.

Rangovai nesutinka su teiginiu, esą finansavimas keliams yra pakankamas, o jo didinimas nepagerintų situacijos šalies keliuose, nes rangovai tiesiog nespėtų įgyvendinti projektų laiku.

„Finansavimo keliams santykis su pajamomis, gaunamomis iš degalų akcizo, kuris yra svarbiausias kelių finansavimo lėšų šaltinis, nuo 2008 iki 2023 m. sumažėjo nuo 95 iki 45 proc. šįmet. Taip pat kelio ruožas, kurį galima nutiesti už 1 mln. eurų, nuo 2015 iki 2022 m. dėl infliacijos sutrumpėjo apie trečdalį.

Ši nepalanki dinamika yra svarbiausia priežastis, kodėl šiandien jau apie 40 proc. kelių nebeatitinka nustatytų normų, yra dešimtys blogos ir labai blogos būklės tiltų.

Didesnis finansavimas yra būtina sąlyga, norint sustabdyti kelių degradaciją, nes kitu atveju investicijų poreikis augs dar sparčiau – kur dabar reikia paprastojo, vėliau reikės kapitalinio remonto“, – teigiama LRT.lt perduotame komentare.

Asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovo Šarūno Frolenko tvirtinimu, rangovai yra pasiruošę dirbti daugiau jau šiandien, o matydami valstybės politinę valią daugiau investuoti į kelių infrastruktūrą, savo pajėgumus dar labiau išplėstų.

Taip pat pastebima, kad be finansavimo didinimo, būtina spręsti ir kelių tiesimo, remonto projektų valdymo problemas. Rinkos dalyviai teigiamai vertina pokyčius Lietuvos automobilių kelių direkcijoje ir tikisi, kad pagrindinis užsakovas išspręs įsisenėjusias viešųjų pirkimų bei projektų įgyvendinimo valdymo problemas.

„Kai svarbiausias užsakovas pirkimus skelbs ir sutartis pasirašys ne pavasarį ar vasarą, o dar prieš darbų sezono pradžią, taip pat kai užsakovas bus ne mažiau nei rangovai suinteresuotas darbų įvykdymu laiku, situacija iš tiesų pradės gerėti ir tai pajus visuomenė“, – akcentuoja „Lietuvos keliai“.