Skubios pagalbos specialistai pabrėžia – trūksta defibriliatorių, bet ministerija sprendimų kol kas nepateikia

Šalyje vis dar per mažai defibriliatorių – gyvybiškai svarbių gaivinant žmogų sustojus širdžiai. Skubios pagalbos specialistai sako, kad aparatų trūksta ne tik masinių susibūrimų vietose, bet ir įmonėse. Šiuo metu jie nėra privalomi, todėl įstaigos ir savivaldybės juos nusipirkti ir įsirengti turi pačios.

Panevėžyje įrengta 15 defibriliatorių. Tačiau šio miesto skubios pagalbos specialistai neabejoja – jų, kaip ir visoje šalyje, yra per mažai. Aparatų trūkumą liudija ir rudenį įvykusi nelaimė.

„Mes turėjome atvejį Anykščiuose, kur krepšinio varžybose staiga mirė žaidėjas, kuomet ten nebuvo defibriliatoriaus. Sporto salėse pas mus irgi nėra tų defibriliatorių“, – pasakoja Panevėžio greitosios pagalbos stoties vadovė Rūta Ramoškienė.

Toks aparatas padėtų išgelbėti gyvybę per 10 minučių, kol atvyks greitoji medicinos pagalba. Specialistai sako, kad defibriliatoriai turėtų būti įrengti visose masinių susibūrimų ir prekybos vietose bei įmonėse.

„Nereikia toli eiti, paprasčiausiai man atrodo Lenkija. Jei įėjus į Krokuvos aikštę, kas dvi minutes yra išdėliotas išorinis, automatinis defibriliatorius, tai yra saugu. Jau nekalbant apie tai, kad statosi daugiabučiai, laiptinėse integruojami defibriliatoriai“, – aiškina Paramedikų asociacijos vadovas Rytis Malašauskas.

„Užsienyje, kas žino, kas ieško akimis šitų dalykų, tai mato kiekvienoje kavinėje, kiekvienoje parduotuvėje kabo“, – sako paramedikų mokytojas Mindaugas Kliukas.

Šiuo metu defibriliatoriai nėra privalomi, todėl įstaigos ir savivaldybės juos įsirengti turi pačios. Skaičiuojama, kad aparatas gali kainuoti nuo kelių šimtų iki pusantro tūkstančio eurų. Nors Europos Sąjungos lėšomis jau įrengta 120 defibriliatorių, 37 savivaldybėse, skubios pagalbos specialistai vis dar laukia pokyčių.

„Turniketus ar būtume mes pirkę? O turniketas irgi gelbėja – stabdant kraujavimą, irgi gelbėja gyvybę. Tai lygiai tą patį nepopuliarų sprendimą padarytų Vyriausybė ir mes turėtume defibriliatorius“, – įsitikinęs R. Malašauskas.

Tačiau specialistai akcentuoja, kad įrengti defibriliatorių nepakanka – būtina ir apmokyti gyventojus, o švietimo šia tema ypač trūksta.

„Sako: „Mes bijome“. Bet kai tu pradedi rodyti, kad čia nieko ypatingo tas defibriliatorius, jis sako ką daryti, tada jie (žmonės – LRT.lt) sako: „Jo, visai paprasta“. Tai reikėtų to visuomenės švietimo“, – tvirtina R. Ramoškienė.

„Reikia apmokyti pačius žmones, kad jie žinotų ir informuoti gyventojus kur tie defibriliatoriai yra. Ne visada žmonės žino, kur jie yra, kur pakabinti“, – pastebi Higienos instituto sveikatos stiprinimo centro vadovas Romualdas Sabaliauskas.

Tuo metu Sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, planuojamos diskusijos dėl defibriliatorių tinklo plėtimo, tačiau pateikti konkrečių pasiūlymų įstaiga kol kas negali.