Skubi vaikų neurologo konsultacija – tik per pažintis: pacientai ir medikai baksnoja į skirtingas priežastis

Marija (tikrasis vardas ir pavardė portalui žinomi – LRT.lt) augina paauglį sūnų, jis neseniai sukarščiavo. Temperatūrai nekrintant keletą dienų, vaiką apžiūrėjo šeimos gydytoja, padarė kraujo tyrimus. „Įtarė gripą arba herpeso virusą, nes apatinėje lūpos pusėje buvo matyti pūslė. Kraujo tyrimai tai ir rodė: yra virusas, kraujas nėra toks blogas, kad reikėtų skirti antibiotikų“, – pasakojo mama.

Praėjus dar parai karščiavimas baigėsi, tačiau, nukritus temperatūrai, paauglys pradėjo skųstis, kad jam traukia kojas mėšlungis.

„Nesu linkusi panikuoti, suprantu, kad vaikas – paauglys, sparčiai auga. Daviau „Diasporal“ – preparato, kuriame yra didelė magnio, B grupės vitaminų koncentracija. Tačiau savijauta nepagerėjo. Kai vitaminų kiekis pasiekė arklišką dozę, pasakiau, kad nebegertų, nes vis tiek poveikio nėra, o taip vartojant galima ir perdozuoti. Situacija negerėjo: nepaisant išgerto magnio, vaikas vos paeina, po namus šliaužioja keliais“, – apie per kelias dienas pasikeitusią vaiko sveikatos būklę pasakojo Marija.

Pasikonsultavusi su pažįstama pediatre, ji sužinojo, kad čia tikrai ne augimo šuolio nulemtas mėšlungis.

„Ji patarė nedelsiant daryti tyrimus – magnetinio rezonanso tomografiją (MRT), angiogramą. Aš iš karto pabandžiau užsiregistruoti į polikliniką – apskambinau tiek privačias, tiek valstybines. Deja, visur vaikų neurologai kažkur dingę. Privačiose jie dirba kartą per savaitę, diktuoja sąlygas dėl grafikų – ten registracija mėnesiui į priekį. Greičiausiai, ką gavau, buvo kovo 15 d. vizitas privačioje klinikoje. Jokios nuolaidos net su oficialiu siuntimu netaikomos – konsultacijos kaina maždaug 90 eurų. Papildomai kainuos ir tyrimai, kuriuos skirs. Šią sumą irgi mokėsiu iš savo kišenės“, – pasakojo vilnietė. Dar vienas keblumas, kad ši konsultacija vyks ne Vilniuje, bet Kaune – tik čia esančioje privačioje poliklinikoje dirba vaikų neurologas. Sostinėje esančiame tos pačios klinikos padalinyje tokio specialisto nėra.

Moteris atkreipė dėmesį, kad net ir tokiais atvejais, kai konsultacijos ir tyrimų reikia greitai, vaikų ir paauglių negalima registruoti pas suaugusiuosius konsultuojantį neurologą.

„Į klausimus, gal būtų galima pas suaugusiųjų neurologą registruotis, gavau vienodą „ne“, – pasakojo Marija, per gydytojo paieškas sužinojusi, kad Vilniuje vaikų neurologai nebudi net ir ligoninių skubios pagalbos-priėmimo skyriuose.

„Kadangi turiu pažįstamų medikų, jie bando per savo pažįstamus vaikui surasti skubią pagalbą pas neurologą greičiau nei kovo 15-oji. Bet man atrodo, kad tai jokiais būdais nėra normalu. Gerai, kad mano teta medikė ir ji pažįsta gydytojų, kurie galėtų priimti, kurie telefonu pakonsultuoja, kad čia rimta problema ir nereikia numoti į tai ranka. Bet ką daryti tiems, kurie neturi tokios prabangos? Aš, pavyzdžiui, neįsivaizduoju, ką daryčiau, jei nežinočiau, į ką kreiptis“, – nusivylimo sistema neslėpė vilnietė.

Marija pabrėžė šeimos gydytojai neturinti priekaištų: „Aš kreipiausi į ją, gavau siuntimą pas neurologą, nes ji nežino, kas su vaiku vyksta.“

Vis dėlto moterį stebina galiojanti tvarka, kuri pacientą palieka vieną ieškoti išeities.

„Labai pikta, kai neurologė telefonu sako kuo skubiau darytis tyrimus, nes gali būti negrįžtamų pakitimų, bet negaliu nei pas ją patekti, nei vaikui tuos tyrimus be siuntimo padaryti net už savo pinigus, nes niekas nedaro nei MRT, nei angiogramos vaikams vien dėl to, kad mamytė sugalvojo ir turi pinigų susimokėti“, – sakė Marija.

Priėmimo skyriuje gali tekti susimokėti

Kaip vieną iš galimybių gauti skubią konsultaciją vilnietė svarstė variantą važiuoti į kurios nors Vilniuje esančios ligoninės vaikų skubios pagalbos-priėmimo skyrių. Tiesa, teigė suprantanti, kad jos sūnaus būklė greičiausiai nėra tokia, kuri būtų traktuojama kaip pavojinga gyvybei.

Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santaros klinikų vyriausioji specialistė ryšiams su visuomene Gitana Letukienė sakė, jog vaikų neurologo konsultacija paaugliui greičiausiai būtų suteikta, tačiau už ją gali tekti susimokėti.

„Jeigu tu važiuoji į skubios pagalbos-priėmimo skyrių nebūtinosios pagalbos atveju, nusiteik, kad gali tekti susimokėti. Mums patiems visada atrodo, kad reikia čia ir dabar tos pagalbos, bet medikai priima sprendimą, ar pagalba, kurios pacientui reikia, yra būtinoji, ar ne. Jie nusprendžia ir tai, kokie tyrimai reikalingi. Visokių būna situacijų, bet, jei nusprendžiama, kad paciento būklė neatitinka būtinosios pagalbos kriterijų, teks susimokėti. Kita vertus, nelabai sąžininga važiuoti į priėmimą ir ten ieškoti pagalbos tik dėl to, kad kitur eilės“, – teigė Santaros klinikų atstovė.

Pacientams trūksta aiškumo, medikams – noro bendradarbiauti

Kauno klinikų gydytoja vaikų neurologė Milda Dambrauskienė pažymi, kad pagal skaičius Lietuvoje dirbančių vaikų neurologų turėtų užtekti – šiuo metu jų yra virš 100.

„Pagal skaičių vaikų neurologų tikrai yra pakankamai. Problemų galbūt gali kilti, jei norima patekti pas konkretų gydytoją specialistą. Gali būti, kad jis nekonsultuoja poliklinikoje arba tų konsultacijų skaičius nedidelis, dėl to pacientui vizito gali tekti luktelėti“, – sako medikė. Vis dėlto problemą ji mato.

„Mano nuomone, sunkiausia dalis Lietuvoje – komunikacija. Visada skatiname poliklinikose dirbančius vaikų neurologus ir net šeimos gydytojus, jeigu jie mato, kad reikalinga skubi konsultacija, yra kokia nors įtartina situacija, skambintis su universitetinėse ligoninėse dirbančiais specialistais. Manau, čia labai daug kas priklauso ir nuo gydytojų, kurie rašo siuntimą, aktyvumo, įsitraukimo. Tikrai skatinčiau šeimos nepalikti su pasakymu „susiraskite ir kur nors užsiregistruokite“. Norėtųsi, kad medikai patarpininkautų, padėtų“, – kalba Kauno klinikose dirbanti vaikų neurologė.

Anot jos, pasitaiko situacijų, kai dėl skubios konsultacijos vaikai atvežami į skubios pagalbos-priėmimo skyrių.

„Čia vaikų neurologai pacientus taip pat konsultuoja. Jeigu reikia, vaikas paliekamas visą parą stebėti. Manau, kad tikrai nėra taip, kad visiškai neįmanoma pakliūti pas gydytoją“, – sako M. Dambrauskienė.

Anot jos, kiekviena situacija skirtinga: yra būklių, kai pacientas pas konsultuojantį gydytoją turėtų patekti jau tą pačią dieną, bet yra ir tokių būklių, kai neurologo konsultacijos galima laukti ir keletą mėnesių.

Universitetinėje ligoninėje dirbanti vaikų neurologė pabrėžė, kad šiuo metu tikrai ne visiems pas ją ir kitus kolegas, dirbančius tretinio lygio gydymo įstaigose, patenkantiems pacientams reikia tokio lygio konsultacijos.

„Lietuvoje nėra galimybės atmesti tų siuntimų, kuriuose matoma, jog pacientui užtektų ir antrinio lygio specialisto konsultacijos. Būna, kad gydytojas nekokybiškai surašo siuntimą. Dėl tokių ir panašių priežasčių taip ir atsitinka, kad poliklinika pilna tokių pacientų, kurie galėjo ir ilgiau laukti, o tie skubūs atvejai nepatenka“, – dar vieną sistemos ydą paminėjo gydytoja.

Pokyčių laukia šimtai pacientų

Sulaukti skubios gydytojų specialistų konsultacijos sudėtinga, pripažįsta ir asociacijos „Gyvastis“, vienijančios šimtus įvairaus amžiaus žmonių, sergančių inkstų (nefrologinėmis) ligomis, inkstų vėžiu, gyvenančių dėl persodintų organų (inkstų, širdies, plaučių, kepenų ar kt.) ar laukiančių transplantacijos, vadovė Aušra Degutytė.

Kaip teigia asociacijos „Gyvastis“ vadovė, tai sisteminė problema, tačiau Sveikatos apsaugos ministerija kol kas jos nesprendžia.

„Problema yra patekti ne tik pas vaikų neurologą, bet ir pas kitus specialistus: nefrologus, kardiologus, endokrinologus. Apskritai sudėtinga patekti pas medikus. Priežastis kaip ir aiški: gydymo įstaiga pasirašo sutartį su Ligonių kasa, kiek ji apmokės už X paslaugų skaičių, įstaiga tą apmokamų vizitų skaičių pasidalina per mėnesį, per metus, tačiau tų apmokamų paslaugų yra per mažai, todėl darosi eilės. Specialistų tikrai netrūksta.

Apie tai kalbame ir gyvuose susitikimuose, ir raštais. Taip, jie pratęsė siuntimų galiojimo laiką. Dabar ne du mėnesius, bet pusmetį galioja. Tačiau dėl to skubios pagalbos suteikimas nepagerėjo. Yra tokių ligonių, kurie negali laukti mėnesio ir ilgiau, kol juos pakonsultuos gydytojas specialistas. Kol ateis vizitas, pagalbos jie gali nebesulaukti“, – kalbėjo A. Degutytė.

Prasčiausia padėtis pediatrijoje

Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė portalui sakė, jog Lietuvoje yra susiklosčiusi paradoksali situacija: gydytojų specialistų lyg ir netrūksta, bet patekti pas juos sudėtinga.

„Pirmiausia tai lemia netolygus pasiskirstymas tarp specialybių. Tarkim, gydytojų radiologų santykinai netrūksta, bet tikrai trūksta kardiologų, neurologų – ne tik vaikų, bet ir suaugusiųjų. Vis dėlto pediatrijoje situacija sudėtingiausia: ten įvairių sričių specialistų ir pasiskirstymas netolygus, ir jų nėra pakankamai, nes kažkodėl jauniems mediciną studijuojantiems žmonėms jos nepatrauklios arba net baigę pediatriją jie vėliau pasirenka išvažiuoti [dirbti į užsienį]. Todėl mums trūksta ir vaikų kardiologų, ir vaikų onkologų, o ypač – vaikų psichiatrų. Tai tikrai yra problema“, – neslėpė Seimo narė.

Kalbėdama apie skubią pagalbą, ji pabrėžė, kad reikėtų teisingai suprasti, kas yra skubi pagalba.

„Kas yra skubu? Kai yra grėsmė gyvybei. Tai čia yra tikrai skubu ir tokią pagalbą skubios pagalbos skyriai turi suteikti. Jeigu to negali padaryti rajono įstaiga, vaikas turi būti pervežamas į tokį centrą, kur yra konsultuojantys gydytojai ir įvairiausia pagalba teikiama 24 val. per parą.

O kai, tarkim, mes kalbame apie autizmo spektro sutrikimus, žinoma, labai svarbu kuo anksčiau turėti diagnozę, gauti atitinkamą įvairių specialistų pagalbą, bet tai nėra valandų ar dienų klausimas.

Vis dėlto užduotis valstybei tikrai yra suformuoti savo užsakymą taip, kad rezidentūrų programos būtų rengiamos ne pagal tai, kas palanku universitetams ir universitetinėms klinikoms, kad visi profesoriai, docentai turėtų darbo, bet atsižvelgiant į tai, ko iš tiesų reikia Lietuvai. Šeimos gydytojų, kardiologų, mano išvardytų pediatrijos specialybių gydytojų tikrai reikia, nors Lietuva senėja, mes vis tiek turim vaikų ir vis daugiau jų turi įvairių raidos sutrikimų, o tas problemas reikia spręsti kuo anksčiau“, – kalbėjo J. Sejonienė.