Skrandžio ligas gali išduoti net kosėjimas ar gerklės perštėjimas: ką vertėtų žinoti apie tinkamą mitybą ir gydymą?

Stresas šiais laikais yra beveik neišvengiamas dalykas, o kai skubame ir neturime laiko, neretai aukojame sveiką ir kokybiška mitybą. Visa tai gali nuvesti prie skrandžio problemų. Kai kurias jų išduoti gali visai netikėti simptomai, pavyzdžiui, kosėjimas ar gerklės perštėjimas. Ką pastebėjus reikėtų kreiptis į gydytojus ir kokios problemos dėl to gali iškilti?  

Gydytojas gastroenterologas Eimantas Mockus sako, kad dažniausiai pacientai skundžiasi ankstyvo sotumo jausmu, skrandžio skausmais, gerklės graužimu, kosuliu, kartais pykinimu. Pasitaiko net vėmimas su krauju, taip pat kai kuriems pacientams ima kristi svoris.

Pasak specialisto, kiekvienu atveju pajautus rimtesnius simptomus, kaip kad stiprus skrandžio skausmas, ar skausmas iškart po valgio, vėmimas, pykinimas, reikėtų kreiptis į gastroenterologą dėl detalesnio ištyrimo.

Nenumoti ranka reikėtų ir į lengvesnius simptomus: viduriavimą, maudimą skrandžio srityje.

Kokios problemos randamos dažniausiai?

„Kartais randame tik lengvus gleivinės uždegimus, kartais žaizdeles, o kartais ir opas, arba niekam nenorimą rasti skrandžio arba dvylikapirštės žarnos vėžį“, – laidai „Labas rytas, Lietuva“ sako E. Mockus.

Tiriant virškinamojo trakto ligas dažniausiai, pasak jo, gydytojai paskiria vadinamąją viršutinio aukšto endoskopiją („žarnos ryjimą“) – atliekamas skrandžio tyrimas, įvertinami pakitimai.

Šiais laikais nemažai girdime apie gastroezofaginį refliuksą. Kas jį gali sukelti?

Pasak E. Mockaus, refliuksą gali sukelti įvairiausios priežastys – nevisavertė mityba, greitojo maisto valgymas, tai pat įtakos gali turėti ir stresas, galintis sukelti gastritą, taip pat yra ir skrandžio bakterija Helicobacter pylori, skrandžio veikimui nepadeda ir žalingi įpročiai.

Minėta Helicobacter pylori, pasak specialisto, remiantis statistika, aptinkama 50-60 proc. viso pasaulio žmonių skrandžių. Didžioji dalis pacientų, anot E. Mockaus, nieko nejaučia, ši bakterija kartais randama ir profilaktinio tyrimo metu. Šią bakterija kartais pasigauname jaunystėje, per maistą, vandenį, per rankas.

„Bakterija įsiskverbia į skrandį ir gali tūnoti daug metų, nieko nesukėlusi, miegančioje fazėje, o vėliau, keičiantis organizmui, mitybai, keičiantis stresui, įsivyraujant harmonams, bakterija gali aktyvuotis ir sukelti skrandžio uždegimus, pakitimus ir pacientas tai pradeda jausti savo skrandyje“, – teigia gydytojas gastroenterologas.

Kokie gydymo būdai? Anot pašnekovo, standartiškai gastroenterologai, radę opas, skiria skrandžio rūgštingumą mažinančių vaistų, gydymas trunka apie vieną ar, jei reikia, ir kelis mėnesius.

Kalbėdamas apie rekomenduotiną mitybą, kad skrandis būtų sveikas, gydytojas gastroenterologas akcentuoja, jog reikėtų, pavyzdžiui, „ant tuščio skrandžio“ negerti kavos, vengti daug valgyti tokių daržovių kaip pomidorai, agurkus geriau valgyti nuluptus, taip pat ir obuolius (žievelėje yra skrandžio rūgštingumą keliančių veiksnių). Taip pat patariama atsisakyti labai riebaus, kepto, aštraus maisto, vengti gazuotų gėrimų.

E. Mockus pabrėžia, kad patariama vadovautis taisykle – geriau valgyti po mažiau keliskart per dieną, 2-3 valandų intervalais, nei du kartus per dieną sočiai ir taip stipriai apkraunant skrandį.

„Aišku, reikėtų pavalgius ne atsigulti ant sofos, o pajudėti truputėlį. Ne sportuoti, bet pasivaikščioti, truputį pastovėti, pajudėti“, – priduria gydytojas.

Daugiau informacijos – laidos įraše.