Prieš 1 metus
85
Šiemet jau kelis šimtus žmonių į ligos patalą paguldė po pandemijos sugrįžusi skarlatina. Aukštu karščiavimu ir kitais anginą primenančiais simptomais prasidedanti liga gali būti klastinga ir, laiku nepradėjus gydymo, gresia komplikacijos. Epidemiologė Daiva Razmuvienė atkreipia dėmesį, kad po pandemijos daugumos ligų eiga tapo netipiška, tad ragina nenumoti ranka į negalavimus.
Praėjusiais metais Lietuvoje fiksuota iki 700 skarlatinos atvejų, o šiemet iki vasario jau fiksuota daugiau nei 300 atvejų.
Nors ir akivaizdu, kad šiemet liga vien per pirmąjį metų mėnesį plito gana sparčiai, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė D. Razmuvienė situacijos nedramatizuoja.
„Pandemijos laikotarpiu truputėlį išsikreipė ne tik skarlatinos, bet ir kitų infekcinių ligų sergamumo skaičiai. Suprantama, kodėl – dėl pandeminio laikotarpio, dėl naujai atsiradusio viruso, kuris išstūmė visus kitus sukėlėjus pailsėti. Kalbant apie ikipandeminį laikotarpį – 2019 m. – susirgimų skarlatina skaičius kiekvienais metais pasiekdavo apie 2 tūkst. ir daugiau“, – aiškino D. Razmuvienė.
Epidemiologės teigimu, nors sergančiųjų skaičiai šiuo metu ir nekelia nerimo, dėmesį į juos atkreipti reikia. Tą dar 2022 m. gruodį padarė Europos ligų prevencijos kontrolės centras, kuris pranešė, kad įvairiose Europos šalyse padidėjo sergančiųjų skarlatina skaičius.
Į šią žinią sureagavo ir kitos tarptautinės institucijos, tačiau ligos plitimas buvo įvertintas kaip mažos rizikos, nes, paprastai tariant, ligos atsparumas antibiotikams nepadidėjo.
„Patys skaičiai fiksuojami ir skarlatinai būdingas pasireiškimas didesniais skaičiais yra būtent šaltuoju laikotarpiu. Ši liga niekuo neišsiskiria iš kitų oro lašeliniu būdu plintančių ligų, nes tai yra šaltuoju metų periodu plintanti liga, mes patys sudarome jai palankią terpę“, – pastebėjo D. Razmuvienė.
Ragina būti atidiems: atsiradus simptomams, ilgai delsti kreiptis į medikus nereikėtų
Anot pašnekovės, Lietuvoje ir kitose šalyse daugiausia susirgimų fiksuojama tarp 5–10 metų amžiaus vaikų. Kol kas pagal užsikrėtimų gausą dominuoja didmiesčiai, tačiau, anot D. Razmuvienės, tai nereiškia, kad tokia tendencija išliks ir toliau.
Ligai plisti naudingi vaikų bendravimo ypatumai – dalijamasi žaislais, palaikomas glaudus fizinis kontaktas.
„Bėda, kad tas streptokokas, kuris vadinasi hemolizinis streptokokas A grupės, turi toksiną – nuodą. Tas sukėlėjas, patekęs į organizmą, išplatina tą nuodą, jis kraujo keliu paplinta ir gali sukelti ne tik pačią ligą, kuri turi savo simptomus, bet liga gali baigtis įvairiomis komplikacijomis. Tai gali būti ir širdies raumens pažeidimas, ir inkstų veiklos sutrikimas, galvos smegenų uždegimas, vidurinės ausies uždegimas, sinusitai. Gali baigtis labai rimtomis ligomis“, – aiškino D. Razmuvienė.
Vadinamasis inkubacinis ligos periodas trunka apie savaitę, tačiau pirmuosius ligos požymius, kaip gerklės skausmą, pacientas gali pajusti jau po kelių dienų nuo užsikrėtimo, netrukus prisideda aukšta temperatūra, dar vėliau pasireiškia bėrimas ir kiti simptomai.
D. Razmuvienė sunegalavusių vaikų, kuriems skauda gerklę ir vargina aukšta temperatūra, tėvus ragina ilgai nedelsti ir kreiptis į medikus.
„Jeigu tai yra pirminės sveikatos priežiūros nedarbo laikas, visada yra priėmimas, skubi pagalba ir tikrai geriau grįžti su nepatvirtinta diagnoze, nuramintais tėvais, paskirtu gydymu gydytis namie, bet tokio kreipimosi, manau, praleisti nereikėtų“, – akcentavo epidemiologė.
Pašnekovė pastebėjo, kad įprastai skarlatinos eiga nebūna žaibinė, tačiau taip pat pabrėžiama, kad po pandemijos ligos yra pastebimai pakitę, tad reikia būti itin atidiems.
„Viskas vyksta kitaip – ne pagal vadovėlį: ir sergamumas prasideda anksčiau, ir sergamumai išskirtinai kitokie“, – akcentavo D. Razmuvienė.
Skiepų nuo skarlatinos nėra, tad užkirsti kelią ligai gali padėti tik teisinga asmens higiena, kosėjimo ir čiaudėjimo etiketas, patalpų vedinimas ir valymas, o vaikui pajutus bet kokius negalavimus, jis nebeturėtų vykti į ugdymo įstaigą.
Šeimos gydytoja: skarlatinos atvejų pasitaiko beveik kiekvieną dieną
Šeimos gydytoja Greta Rimkienė sako, jog pastaruoju metu kone kasdien sulaukia streptokokine infekcija sergančių pacientų.
„Tokių atvejų šiuo metu pasitaiko vos ne kasdien. Šiandien turėjau vieną skarlatinos atvejį, kuris buvo patvirtintas greituoju testu. Ne kiekviena streptokokinė infekcija yra skarlatina, todėl reikėtų nesumaišyti“, – sakė G. Rimkienė.
Pasak gydytojos, paprastai skarlatina susirgęs vaikas ūmiai karščiuoja, atsiranda odos bėrimas – ligonio skruostai atrodo tarsi nudegę saulėje, ima skaudėti gerklę, tampa sudėtinga gerti ir valgyti, padidėja limfmazgiai, apie ligą įprastai išduoda ir paciento liežuvis, kuris tampa panašus į braškę – labai raudonas ir su nedideliais spuogeliais.
Nors liga gali prasidėti lyg įprastas faringitas, G. Rimkienė taip pat ragina į negalavimą nenumoti ranka ir akcentuoja, kad į medikus būtina kreiptis, jeigu paciento karščiavimas dvi tris paras siekia 38,5 laipsnius ar daugiau, stebimi kiti simptomai.
„Bet nereikėtų iš karto panikuoti, nes panašius simptomus gali sukelti ir kiti virusiniai susirgimai. Skruostų paraudimas gali būti ir dėl to, kad vaikas tiesiog karščiuoja. Jeigu numušus temperatūrą mes matome, kad niekas nesikeičia ir viskas išlieka, tai, aišku, kad reikėtų sunerimti, kreiptis į gydymo įstaigą ir atlikti greitąjį testą, CRB kraujo tyrimą, kitų uždegiminių rodiklių, vertinti bendrą vaiko būklę, klinikinius požymius“, – dėstė G. Rimkienė.
Laiku nepradėjus gydyti skarlatinos, liga gali komplikuotis ir pažeisti širdį, inkstus ir kitus organus, gali prasidėti postreptokokiniai artritai, otitai, pūlinės infekcijos, gali atsirasti psichologinių negalavimų, galimas ir toksinio šoko sindromas.
„Jeigu matome, kad vaikas sunkiai kvėpuoja, įsijungia pagalbiniai raumenys į kvėpavimo darbą, skundžiasi, kad krūtinę skauda, visiškai neturi energijos, neturi jėgų nei gerti, nei valgyti, tokiais atvejais tikrai kreipiamasi į medikus. Sunerimti reikėtų, jeigu vaikas dūsta, sunkiai kvėpuoja, nevalgo, negeria, tampa vangus, gausiai vemia ar viduriuoja daugiau nei 6–7 kartus per parą“, – ženklus, kurie signalizuoja, jog būtina kuo skubiau kreiptis į medikus, vardijo šeimos gydytoja.
Skarlatina gydoma skiriant antibiotikus ir jeigu neišsivysto komplikacijų, laikoma, kad maždaug per 10 dienų vaikas turėtų įveikti ligą. Taigi, susirgus skarlatina, šeimos gydytoja rekomenduoja namuose sveikstant ir stiprėjant praleisti iki dviejų savaičių.
English (US) ·