„Skarbonkėmis“ vadinamų automobilių išorė gali apgauti: ekspertai pabrėžia – didesnį dėmesį reikėtų kreipti ne į skardos storį

Daugelis žino liaudišką posakį „čia tai „skarbonkę“ nusipirkai“. Kažkas pasidžiaugia, kad kaimynas tą „skarbonkę“ nusipirko, nes turi apie ką pašnekėti. Ne vienas ir pastuksena per automobilio kapotą ir tik dar kartą pasako – „skarbonkė“. Suprask, kad skarda nieko verta, o mašina dar ir barška. LRT TELEVIZIJOS laida „Keliai. Mašinos. Žmonės“ nusprendė išsiaiškinti, kodėl vienų automobilių kėbulai vadinami plieniniais ir nepažeidžiamais, o kiti įlinksta vos prisilietus.

Kėbulas – kokybės ženklas?

Yra sakoma, kad automobilio kėbulo tvirtumas – kokybės ženklas. Juk kėbulo misija yra laikyti visus mechanizmus, keleivius, o nelaimės atveju ir sugerti smūgį.

Kalbant apie kėbulo stiprumą atsirado ir pasakymas, kad kai kurių automobilių skarda plona it skardinė. Plona skarda, kuri įlinksta vos prisilietus, iškart signalizuoja apie prastą transporto priemonės kokybę. Tačiau ar tikrai vos pabeldus ir palietus skardą galima suprasti, kad automobilio konstrukcija – nekokybiška ir prasta?

„Žodis „skarbonkė“ reiškia kažką mažo. Kaip įsivaizduojame „skarbonkę“ – maža patalpa, plonas metalas ir skambesys. Aš sakyčiau, kad ta „skarbonkė“ yra mūsų kasdieninis automobilis, transporto priemonė [nuvažiuoti] nuo taško A iki taško B, neturinti daug komforto elementų, gaminama pigiai ir reikalinga tik susisiekti“, – mintimis dalijasi Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos dėstytojas Audrius Matulis.

Skardos – plonesnės

Šiuolaikiniuose automobiliuose kėbulo skardų storiai svyruoja nuo 0,5 iki 1,5 mm. Todėl skarda, lyginant su automobiliais, pagamintais prieš dvidešimt metų, plonesnė net du kartus.

„Galima sakyti, kad praktiškai visi automobiliai iki 1990-ųjų buvo gaminami naudojant nuo 0,9 mm iki 3 mm storio skardą. Tai, vadinasi, automobilis yra sunkesnis, standesnis, bet tai nesuteikia saugumo. <...> Automobiliai yra skirstomi į kelias klases: komforto, ekonominė ir limuzino klasės.

„Skarbonkė“ – tai automobilio skambesys, skardos plonumas ir visi kiti pašaliniai garsai įeinantys į komforto klasę. Pigiuose kasdieniuose mūsų automobiliuose mes turbūt nerasime daug garso izoliacijos ar papildomos vibracinės medžiagos, tarp durų gal nebus gumų ir visa tai suteikia didelį diskomfortą. Dėl to mes sakome, kad nusipirkome kažkokį prastą „kibiriuką“, – tęsia A. Matulis.

„Ne, čia nieko blogo nėra, tiesiog skirtingi gamintojai naudoja skirtingas medžiagas. Vieni naudoja plieno lydinius, kai kurie naudoja aliuminio lydinius, bet principas yra tas pats – formavimo metu suteikiamos atitinkamos savybės“, – antrina dr. Vitalijus Rudzinskas, VGTU Mechanikos fakulteto docentas.

Išorė gali būti apgaulinga

Išorė dažnai apgauna, juokauja automobilių žinovas Merkys Saukevičius. Anot jo, šiuolaikiniai gamintojai automobilių pramonėje labiausiai konkuruoja dėl to, kaip pagaminti kuo lengvesnę transporto priemonę. Atsakymas paprastas – naudoti kuo plonesnius metalų lakštus.

Pašnekovo teigimu, skarda arba automobilio kėbulas išorėje gali būti silpnesnis ir plonesnis, tačiau vidinės, tvirtinamosios kėbulo dalys – labai stiprios. Todėl plona ar, kitaip tariant, plastiška automobilio kėbulo skarda dar nėra faktorius automobilį vertinti kaip pigią „skarbonkę“.

„Pikti liežuviai sako, kad mes garsėjame automobilių brandumu. Aišku, mes dar garsėjam ir auksarankiais, kurie bet ką atgaivina. Tačiau skarda turi savo įpročių. Ne veltui kalbam apie skardą senuose automobiliuose. Tačiau ne viskas taip paprasta. Automobilyje yra begalė visokių kitų elementų, o dažniausiai matom išorinę rūdijančią dalį.

Jeigu paimsite bet kurio šiuolaikinio automobilio bet kurį statramstį, laikančias konstrukcijas, rasite bent trijų ar keturių lygių skardas, liaudiškai vadinamą išorinį vaizdą, tačiau viduje rasite standumo briaunas, skardas, kurios atlaiko smūgius. Jos gaminamos iš kitos kokybės plieno“, – aiškina M. Saukevičius.

Kitokia metodika

Ekspertų teigimu, praktiškai dauguma praeito dešimtmečio automobilių gamintojų kėbulo elementus gamindavo iš plastiškų plieno lakštų. Štampavimo metu išgaudavo įvairius konstrukcinius kėbulo elementus. O tarpusavio sujungimui naudodavo kniedijimą ir suvirinimą.

Šiuolaikinių automobilių kėbulų gamyboje naudojami įvairūs metalai ir nemetalinės medžiagos. Daugelis konstrukcijų gaminamos iš aliuminio, o štai tarpusavio sujungimui naudojamas ir klijavimas.

Gamintojai šiandien taip pat derina keletą metalų rūšių. Todėl, pavyzdžiui, automobilio sparnams ir šonams naudoja tvirtesnių cheminių sudėčių metalus, o štai kėbulo priekinėms dalims – kitokius, ne tokius standžius ir kietus.

Autoserviso direktorius Egidijus Miškeliūnas pasakoja, jog didesnį dėmesį reiktų kreipti ne į skardos storį, o į jos standumą.

Plačiau – laidos reportaže.