Skaistė: žvelgiant į ekonomikos prognozes, yra atsargaus optimizmo

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad tikėtina, jog tiek Europos, tiek Lietuvos ekonomika šiais metais išliks augimo kelyje. Ministrės teigimu, žvelgiant į ekonomikos prognozes, yra atsargaus optimizmo. 

„Žvelgiant į paskutinius duomenis, kuriuos pateikė tarptautinės institucijos, turime paskutines Tarptautinio valiutos fondo prognozes, jų keletą kartų iš eilės buvo prognozės bloginamos, o pastaroji vienintelė pirmoji pagaliau, kai apsivertė šiek tiek trajektorija ir buvo pagerintos prognozės nuo paskutinių duomenų“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministrė.

„Matome, kad atsargaus optimizmo yra tiek Tarptautiniame valiutos fonde, tiek su Europos Komisijos atstovais kalbant. Yra pozityvių ženklų, kad JAV ekonomika atsigauna, Kinijos ekonomika matyt irgi yra šiek tiek atsigavimo kelyje ir Europa turbūt susitvarkė su energijos krize geriau nei buvo tikėtasi“, – sakė G. Skaistė.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2022 metais siekė 67,1 mlrd. eurų (to meto kainomis) – palyginti su 2021 metais, realusis BVP, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, augo 2,2 procento.

Finansų ministerija prognozuoja, kad 2023 metais Lietuvos BVP augs 0,7 procento.

Tarptautinis valiutos fondas sausį 0,2 proc. punkto pagerino pasaulio ekonomikos augimo prognozę šiemet iki 2,9 proc.

Mokesčių reforma Seime turėtų atsirasti pavasario sesijos pirmoje pusėje

Finansų ministrė tvirtina, kad pasiūlymai mokesčių reformai jau yra pristatyti koalicijos partnerių frakcijose ir pasibaigus savivaldos rinkimams turėtų būti užbaigtos diskusijos dėl jos formos. Pasak jos, mokesčių reforma Seime tikrai turėtų atsirasti parlamento pavasario sesijos pirmoje pusėje.

„Mokesčių krepšelio pasiūlymai buvo pristatyti koalicijos partnerių frakcijose. Manau pasibaigus savivaldos rinkimams, visos partijos tam prioritetinį dėmesį dabar skiria, po jų prie tų klausimų galėsime grįžti“, – teigė G. Skaistė.

„Seimo sesija prasideda kovo 10 d., tai matyt po sesijos pradžios, užsibaigus diskusijoms su koalicijos partneriais, nes reikia sufiksuoti, kokia apimtimi dėl to krepšelio pavyko susitarti, nes yra diskusinių kampų. Jeigu vienoje vietoje galime daugiau lengvatų turėti ar neturėti, tai reikėtų turėti atstvarą ir kitoje pusėje. Kokia apimti susitarsime, manau, kad pavasario sesijos pirmoje pusėje tikrai Seime turėtų atsirasti (mokesčių reforma – ELTA)“, – pridūrė ji.

Politikė aiškino, kad mokesčių reforma yra suskirstyta į šešias temines grupes, iš kurių dvi – aplinkosauginiai mokesčiai ir turto mokesčių plėtra jau yra paviešintos.

„Mes juos esame suskirstę į šešias temines grupes, dvi iš jų paviešintos, labiau žmonėms žinomos, tai aplinkosauginiai mokesčiai, akcizų mokestis, aplinkos taršos mokestis, kurie jau yra Seime, aplinkos taršos mokestis jau yra priimtas. Taip pat yra turto mokesčių plėtra, kas buvo tarptautinių institucijų rekomendacijos, buvo pateiktas Nekilnojamo turto mokesčio modelis“, – sakė konservatorė.

Ji taip įvardijo likusias keturias temines grupes, kuriuose planuojami pakeitimai, t. y. žmogaus taupymo, investavimo instrumentas, verslo investicijų skatinimas, sektorinių pelno mokesčių lengvatos ir gyventojų pajamų mokesčio (GPM) peržiūra.

„Dar lieka keturios teminės grupės, viena iš jų yra taupymo, investavimo žmogaus instrumentas, kalbame apie investicinę sąskaitą, suvienodinant galimybes investuoti per skirtingus investavimo instrumentus. Antroji grupe yra verslo investicijų skatinimas, t.y. šiuo metu galiojanti iki 2023-ųjų metų pabaigos investicinio projekto lengvata, planuojame ją pratęsti. Taip pat yra galiojanti moksliniams tyrimams lengvata. Na ir tam tikrų papildomų galimybių taip pat galėtų atsirasti, jeigu pavyks susitarti dėl viso krepšelio. Jame yra daugiau dalykų“, – tvirtino ministrė.

„Yra dar dvi teminės grupės, t.y. sektorinių pelno mokesčio lengvatų peržiūra, tam tikri sektoriai turi išskirtines sąlygas, kaip yra reguliuojamas ir skaičiuojamas jų pelnas, norėtume pasižiūrėti giliau. Ir paskutinioji grupė yra gyventojų pajamų mokesčio pasižiūrėjimas, įvertinant ir tarptautinių institucijų rekomendacijas, kurios sako, kad apmokestinimas turėtų labiau priklausyti nuo pajamų dydžio, ne nuo veiklos formos, kaip tu ją registruoji“, – pridėjo ji.

Galiausiai, kalbėdama apie koalicijos partnerių požiūrį į pristatytus mokestinius pakeitimus, G. Skaistė tikino, kad pirminės įžvalgos yra gana pozityvios, tačiau lieka atskirų diskusinių klausimų, ypatingai dėl Nekilnojamo turto (NT) mokesčio. Anot jos, NT mokestis yra ganėtinai nepopuliarus, bet prie jo kažkuriai Vyriausybei anksčiau ar vėliau teks grįžti.

„Pirminės įžvalgos buvo gana pozityvios, bet buvo smulkesnių pastabų iš atskirų žmonių. Manau, kad susėsime turėdami pilną krepšelį dar prieš nešant jį visą. Turbūt klausimas, kuris kelia daugiausiai diskusijų, t.y. Nekilnojamo turto mokestis. Jis yra ganėtinai nepopuliarus, bet tai buvo nuolatinė tarptautinių institucijų rekomendacija, jau daugelį metų iš eilės ir prie to klausimo viena ar kita Vyriausybė, vienu ar kitu metu vis tiek turės grįžti“, – aiškino Vyriausybės narė.