Skaistė kritikos mokesčių reformai nesureikšmina: „Kai kas bus nepatenkintas, bet, manau, pati sistema bus teisingesnė“

Finansų ministerija antradienį pristatė mokesčių reformą, dėl kurios Seimas spręs gegužę. Reformos kritikai sako, kad ekonomikos lėtėjimo metas nėra tinkamas laikas pristatyti tokius ministerijos siūlomus pokyčius. Finansų ministrė Gintarė Skaistė laikosi priešingos nuomonės. Politikės teigimu, šiuo metu išgyvename gerokai ramesnius laikus, nei anksčiau, todėl dabar ir reikėtų diskutuoti dėl Vyriausybės programoje numatytų pakeitimų.  

„Šiaip jau vertinant ekonominę situaciją tuomet, kuomet ši Vyriausybė perėmė vairą, buvo pandemijos ribojimai, tikrai buvo labai daug neapibrėžtumo, kas vyks ekonomikoje. Tuo metu, tikėtina, diskusija būtų buvusi gerokai sudėtingesnė negu dabar.

Vėliau prasidėjo karas, infliacijos procesai, energetikos krizė, tuo metu, manau, verslas turėjo taip pat labai daug neapibrėžtumų, (...) tuo metu reikėjo tiesiog daugiau ramybės, kad būtų galima prognozuoti ekonomikoje, kas laukia už kito kampo.

Dabar jau situacija yra kiek nusistovėjusi, energijos kainos taip pat stabilizavosi, infliacija pamažu važiuoja žemyn. Man atrodo, dabar yra tas laikas, kuomet ši Vyriausybė dar gali pasiūlyti mokesčių pakeitimus, kurie yra įrašyti į Vyriausybės programą. Man atrodo, dabar laikas toms diskusijoms yra ramesnis ir tiesiog teisingiau parinktas“, – LRT RADIJUI sako G. Skaistė.

„Visą laiką galima nieko nedaryti, bet jeigu matome kryptį, kodėl tam tikri sprendimai yra reikalingi, visgi turime apie juos diskutuoti“, – priduria politikė.

Ministrės teigimu, siūloma mokesčių reforma labiausiai liečia žmonės, dirbančius pagal individualios veiklos sutartį ir gaunančius dideles pajamas. Jie, G. Skaistės nuomone, šiuo metu moka santykinai mažiau mokesčių, nei dirbantieji pagal darbo sutartį. Pastarieji, pašnekovės įsitikinimu, dabar neša didžiąją dalį visos mokestinės naštos.

„Taip, kai kas bus nepatenkintas, bet, manau, pati sistema bus teisingesnė. (...) Norint, kad ta nelygybė Lietuvoje mažėtų, kas jau daugelį metų yra deklaruojama kaip mūsų esminė problema, man atrodo, pirmiausia tie žmonės, kurie gali susimokėti pagal savo turimą pajamų lygį, ir turėtų tą padaryti“, – sako G. Skaistė.

Pašnekovė sako, kad mokesčių pakeitimai dirbančiųjų pagal darbo sutartį iš esmės nepalies. Be to, priduria ministrė, ateityje planuojami pakeitimai, kurie dar pagerintų tokių asmenų finansinę padėtį.

„Drauge su biudžetu, jei turėsime papildomos erdvės po šios reformos, tikrai planuojame didinti ir neapmokestinamą pajamų dydį, kad darbo santykių apmokestinimas pamažu mažėtų ir pajamų nelygybė tokiu būdu mažėtų“, – teigia G. Skaistė.

Ministrė neslepia beruošdama mokesčių reformą sulaukusi nemažo verslų spaudimo, kad šiems nebūtų didinami mokesčiai, todėl ir dabar viešojoje erdvėje pasirodžiusi kritika jos nestebina.

„Tą spaudimą jaučiau nuolat, lobistų bandymas įtakoti tą procesą buvo jaučiamas nuolat, bandyta kalbėti, kad čia vienaip ar kitaip į juos yra nereaguojama. Aš, kaip ministrė, jų argumentus girdžiu, skaitau jų teikiamus raštus, pastabas, (...) bet, man atrodo, tas įsivaizdavimas, kad aš susėsiu su penkiais lobistais kambary ir nusipiešiu ateinančią mokesčių reformą, jis buvo klaidingai iš jų pusės įsivaizduotas“, – tvirtina G. Skaistė.

Pašnekovė sako, kad mokesčių pakeitimai dirbančiųjų pagal darbo sutartį iš esmės nepalies. Be to, priduria ministrė, ateityje planuojami pakeitimai, kurie dar pagerintų tokių asmenų finansinę padėtį.

„Drauge su biudžetu, jei turėsime papildomos erdvės po šios reformos, tikrai planuojame didinti ir neapmokestinamą pajamų dydį, kad darbo santykių apmokestinimas pamažu mažėtų ir pajamų nelygybė tokiu būdu mažėtų“, – teigia G. Skaistė.

Antradienį Finansų ministerija pristatytė dvejus metus ruoštą mokesčių reformą. Šiame pakete – naujas nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimas, gyventojų pajamų mokesčio (GPM) atsisakymas turintiems investicinį gyvybės draudimą, didesni mokesčiai dirbantiems ir daug uždirbantiems pagal individualios veiklos pažymėjimą, mažinama mokestinė našta smulkiajam verslui ir kiti pakeitimai.

Plačiau apie visus mokesčių reformos siūlymus galite skaityti čia.

Paklausta, kodėl dalis pakeitimų įsigalios nuo 2025 ar 2026 m., finansų ministrė LRT RADIJUI sako, kad taip duodama laiko gyventojams lengviau prisitaikyti prie pokyčių ir įsivesti reikalingas technologines priemones.

„Duotas pereinamasis laikotarpis, kad visgi būtų galima nuosekliai daryti pokyčius, nedarant drastiško pasikeitimo kiekvieno žmogaus kišenės. Visgi kiekvienam reikia prognozuoti, planuotis. Tie palaipsniui pokyčiai turbūt leistų lengviau prisitaikyti prie pasikeitimų, nepaisant to, kad jie kartais daromi ir aukštesnių pajamų tarpe. (...) O, tarkim, NT mokestis būtų pradėtas rinkti 2026 metais už 2025 metus, nes tam reikia ir technologijas pritaikyti, ir įvairias informacines sistemas“, – aiškina G. Skaistė.

Parengė Aistė Turčinavičiūtė.