Skaistė: infliacija turėtų mažėti antroje metų pusėje

Finansų ministrė Gintarė Skaistė mano, kad, prasidėjus karui Ukrainoje, dar labiau kylanti infliacija turėtų pradėti mažėti antroje metų pusėje. Pasak jos, pasakyti, kada infliacija pasieks piką, yra sudėtinga, tačiau 2022 m. pabaigoje, veikiant bazės efektui, kainos staigiai nekils, nes jau buvo aukštos anų metų gruodį.

„Kada tiksliai bus pikas, sunku pasakyti, bet manau, kad vis tiek antroje metų pusėje infliacija turėtų prislopti“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė G. Skaistė.

„Infliacija jau praėjusiais metais buvo pakilusi, todėl tas lygis neturėtų taip staigiai kilti, neturėtų būti toks aukštas metų pabaigoje“, – teigė ji.

Anot ministrės, prieš karą tikėtasi, kad kainų augimo lygis aukščiausią tašką pasieks vasarį arba kovą, tačiau dėl rusų invazijos į Ukrainą visos ekonominės ateities prognozės pasikeitė, ypač dėl brangstančių energetikos ir maisto kainų.

„Turbūt ir dėl to, kad Rusija ir Ukraina yra didelės žaidėjos šiame sektoriuje. Akivaizdu, kad, jei nebus pakankamo tiekimo ar jis bus sankcionuojamos, kainos kiltų, ir rinkos nerimauja. Tiesiog prognozės dėl infliacijos stipriai pasikeitė“, – paaiškino. G. Skaistė.

Ministrė taip pat svarstė, kad panašiai aukštos dujų kainos išliks dar bent pusantrų metų. G. Skaistės teigimu, aukštos kainos laikysis, nes ateities sandoriai nuo kelių mėnesių iki pusmečio jau sudaryti tomis aukštesnėmis kainomis, iš dalies dirbtinai sukeltomis Rusijai ribojant dujų tiekimą.

„Visos tendencijos ir ateities sandoriai, kurie vykdomi keletui mėnesių, net pusmečiui į priekį, rodo, kad kainos laikosi tokios, kokios yra dabar. Reiškia, ypač aukštame lygyje. O kadangi daugelis įmonių jau yra užsipirkę keletui mėnesiui ar netgi pusmečiui į priekį už aukštas kainas, tikėtina, kad tokios kainos ir laikysis“, – kalbėjo G. Skaistė.

O tai reiškia, kad mes lygiai taip pat pirksime už tas aukštesnes kainas dar bent pusantrų metų“, – mano ministrė.

ELTA primena, kad, Finansų ministerijos prognozėmis, Lietuvos ekonomikos augimas tęsis, tačiau dėl Rusijos karo Ukrainoje bendrojo vidaus produkto augimas bus lėtesnis, nei projektuota praėjusių metų pabaigoje, ir sieks 1,6 proc. Vidutinė metinė infliacija 2022 metais sudarys 9,8 proc. ir bus didesnė, nei projektuota iki Rusijos karinės invazijos į Ukrainą. Numatoma, kad šiemet darbo užmokesčio augimas išliks žymus ir sieks 8,8 proc., o nedarbo lygis bus artimas 2021 m.

Atsižvelgdama į savo parengtas prognozes, ministerija praėjusią savaitę parengė 2,26 mlrd. eurų vertės planą infliacijos padariniams švelninti. Juo siekiama stiprinti gyventojų perkamąją galią bei didinti energetinę nepriklausomybę. Siūloma didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), senatvės pensijas, šalpos išmokas ir vaiko pinigus, plėsti šildymo kompensacijų gavėjų ratą.

Taip pat Ministrų Kabinetas siūlo subsidijuoti dalį dujų ir elektros kainų tiek žmonėms, tiek verslui, o siekiant išsaugoti verslo konkurencingumą, rengiamos pagalbos schemos pagal Europos Komisijos patvirtintą komunikatą.

Pasak finansų ministrės, siūlomoms priemonėms finansuoti iš valstybės biudžeto bus skiriama 1,03 mlrd. eurų, dar 782,2 mln. eurų bus skirta iš Europos Sąjungos (ES) finansavimo šaltinių, dar 400 mln. eurų – iš suformuotų finansinių priemonių, o 53,9 mln. eurų – iš „Sodros“ biudžeto.

Patikslintą biudžeto projektą žada pateikti kitą savaitę: biudžeto deficitas augs iki 4,5 proc

Finansų ministrė aiškina, kad priemonės, numatytos Vyriausybės parengtame 2,26 mlrd. eurų vertės infliacijos padarinių švelninimo plane, bus įgyvendintos skolintomis lėšomis, todėl su patikslintu valstybės pajamų ir išlaidų planu taip pat bus teikiami atnaujinti biudžeto deficito rodikliai.

„Finansų ministerija parengė ne tik infliacijos sušvelninimo ir energetikos nepriklausomybės paketą, bet taip pat rengia ir valstybės biudžeto projektą, kuriame bus ir papildomos lėšos. Tai reiškia, kad bus dėl sankcijų poveikio papildomos dotacijos, subsidijos geležinkelių infrastruktūrai ir taip pat ukrainiečių išlaikymui, kol jie yra Lietuvoje. Šios sumos dar yra skaičiuojamos“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ kalbėjo G. Skaistė.

„Kitą savaitę planuojame pateikti valstybės biudžeto projektą. Ten matysis ir deficito rodikliai, ir skolos trajektorija“, – patikslino ji.

Vis tik politikė teigia, kad jau dabar aišku, jog neigiamas biudžeto pajamų ir išlaidų balansas dar labiau augs. Pasak Finansų ministerijos, skola gali didėti dar 1,2 proc.

„Deficitas nepasikeičia, kad reikėtų imtis kažkokių drastiškų priemonių. Kadangi turime didesnes pajamas, nei prognozuota, didesnes išlaidas, nei prognozuota, bendras biudžeto deficitas bus apie 4,5 proc., kai metų pradžioje planavome 3,3 proc. Žiūrint į ilgalaikę perspektyvą, tai drastiškai nekeičia bendro vaizdo“, – aiškino ji.

Tačiau ministrė sako itin nesureikšminanti tokio valstybės skolos padidėjimo.

„Tarkime, palyginimui, pandemijos pradžioje dar buvusi Vyriausybė valdžios sektoriaus skolą padidino 12 proc. Tai numatome, kad tas 1 proc. paaugimas nedaro to drastiško poveikio mūsų ekonomikai“, – tikino G. Skaistė.

ELTA primena, kad siūlomoms infliacijos padarinių švelninimo priemonėms finansuoti iš valstybės biudžeto bus skiriama 1,03 mlrd. eurų, dar 782,2 mln. eurų bus skirta iš Europos Sąjungos (ES) finansavimo šaltinių, o 400 mln. eurų – iš suformuotų finansinių priemonių. Dar 53,9 mln. eurų – iš „Sodros“ biudžeto.

Praėjusią savaitę šį planą pristačiusi G. Skaistė užsiminė, kad biudžeto projekto pakeitimus pirmiausiai planuojama pateikti Vyriausybei, o balandžio 14 d. – Seimui. Ministrė tikisi, kad parlamentarai pakeitimus priims gegužės viduryje.