Skaičiai degalinių švieslentėse gali dar labiau nudžiuginti, bet ekonomistas įspėja: būtų geriau, jei kainos prie euro ribos nepriartėtų

Vasario 5-ąją įsigaliojo ES sankcijos rusiškos naftos produktams. Nors buvo nuogąstaujama, kad dėl to labai pabrangs degalai, visgi šie nuogąstavimai nepasiteisino. Lietuvos degalinių švieslentėse benzino įkainiai išlieka panašūs kaip ir anksčiau, o dyzelino kaina po ilgo laiko netgi tapo žemesnė už benzino, ko seniai nebuvo. LRT.lt kalbinti ekonomistai neatmeta, kad degalai gali dar pigti, tačiau, anot pašnekovų, geriau jų kaina pernelyg nepriartėtų prie euro ribos, mat tai – blogas ženklas.

Sankcijos suveikė teigiamai

Kaip LRT.lt sakė ekonomistas Marius Dubnikovas, rinkų reakcija į planuojamas naujas ES sankcijas Rusijai kilo dar iki jų įsigaliojimo. Pasak pašnekovo, pačios ES šalys suprato, kad būtina užpildyti turimus rezervuarus, kad vėliau nebūtų susidurta su dyzelino trūkumu. Dėl išaugusios paklausos atitinkamai ėmė didėti ir šios rūšies degalų kaina.

„Reakcija ir aukštos kainos atsirado, nes, skelbiant sankcijas Rusijai, visi suprato, kad reikia pildyti savo rezervuarus ir atsargas. Ir natūralu, kad padidėjus paklausai, dyzelino kaina buvo padidėjusi. Dabar situacija normalizuojasi, dėl dyzelino yra užtikrintos sutartys iš Arabų, iš Azijos ir pan. Užtat mes dabar kai kur matome dyzeliną netgi pigesnį už benziną.

Sankcijos suveikė ypač puikiai, pradedant naftos akcijomis ir baigiant apribota rusiškos naftos kaina 60 JAV dolerių už barelį. Matome, kad tai stabilizavo ir pasaulinę rinką apie 80 JAV dolerių už barelį. Rusiška nafta „Urals“ dabar kainuoja apie 50–60 JAV dolerių. Tai lemia ir pigesnį dyzeliną, nes viena pagrindinių dedamųjų kaip ir atpigo“, – aiškino M. Dubnikovas.

Galima padėkoti orams

Savo ruožtu ekonomistas Aleksandras Izgorodinas portalui teigė, kad, turint omenyje dyzelino kainas, itin svarbų vaidmenį suvaidino vyravę gana šilti orai.

„Visų pirma, labai svarbų vaidmenį suvaidino orai, nes ES įmonės ir savivaldybės planavo dyzeliną kaip elektros gamybos ir šildymo komponentą. Bet kadangi vyravo šilti orai ir gamtinių dujų kaina buvo pakritusi, sumažėjo ir dyzelino paklausa“, – kalbėjo jis.

Tiesa, anot A. Izgorodino, įtaką naftos rinkai daro ir įvairios fundamentalios priežastys, pavyzdžiui, Europos Centrinio Banko vykdoma politika, lemianti aukštas palūkanų normas.

„Iš vienos pusės – tai yra agresyvi Europos Centrinio Banko komunikacija dėl palūkanų. Iš kitos pusės, tos aukštos palūkanos realiai jau pradeda veikti ir finansų sektorių bei ekonomiką. Tarkime, ypač praėjusios savaitės pabaigoje ir šios pradžioje išryškėjo naftos kainos kritimas, kai pasirodė informacija apie du iš rinkos pasitraukusius JAV komercinius bankus. Jie iš rinkos pasitraukė būtent dėl aukštų palūkanų. Manau, kad rinka šiuo metu gyvena nerimo ir neapibrėžtumo nuotaikomis“, – dėstė pašnekovas.

Priklausys nuo naftos kainos ir Kinijos

M. Dubnikovo teigimu, artimiausiu metu skaičiai degalinių švieslentėse labiausiai priklausys nuo naftos kainos ir planuojamų akcizų pokyčių. Pastarieji gali būti didinami vairuotojų nenaudai, jei Lietuvos valdžia toliau žengs žaliojo kurso link.

„Aš manau, kad įtakos turi ne žiema, bet dabar viskas atsigulė ant naftos kainos ir akcizų pečių. Mokesčiai gali keisis, o yra tokių kalbų, kad vystant žaliąjį kursą gali būti peržiūrėti akcizai dyzelino nenaudai. Kitas dalykas, kad rinkos netolygumas dėl Rusijos jau yra išnykęs. Tai reiškia, kad tolimesni pokyčiai priklausys nuo naftos kainos. Jeigu ji brangs, brangs ir degalai, jeigu nafta pigtų – greičiausiai matytume ir mažesnes kainas degalinėse“, – tęsė jis.

Šiuo atveju dažnai su naftos kainų pokyčiais siejamas Kinijos veiksnys, anot M. Dubnikovo, taip pat gali turėti tam tikros įtakos, tačiau pašnekovas abejoja, jog jis bus itin ryškus.

„Buvo baiminamasi ir eskaluojama, jog, kai Kinija išeis po kovido į trasą, prasidės didelės kainų pasiutpolkės. Aš nesakyčiau, kad kinų darbo pradžia rodytų aktyvų ekonominį veikimą. Nes jie dirbtų ne tiek savo vidaus, bet pasaulio rinkai, todėl kažkiek žaliavos galėtų brangti, bet tai nebūtų kažkoks dramatiškas šuolis, kokį mes matėme prasidėjus aktyviajam karui Ukrainoje“, – dėstė jis.

Savo ruožtu A. Izgorodinas teigė manantis, kad degalų kainos labiausiai priklausys būtent nuo Kinijos vykdomos politikos.

„Dabar gauname vis daugiau signalų, kad šios šalies ekonomikos atsigavimas įsibėgėja. Kaip tik šiandien sulaukėme itin pozityvios Kinijos mažmeninės prekybos statistikos, kuri rodo, kad, pavyzdžiui, restoranų apyvarta sausio–vasario laikotarpiu išaugo dešimtadaliu. Jeigu mes matysime, kad Kinijos ekonomika kovo ir balandžio mėnesiais vis labiau atsigauna, tai kažkiek kompensuos rinkų nerimą dėl recesijos“, – kalbėjo A. Izgorodinas.

„Gamtoje taip jau būna“

M. Dubnikovas neneigė, kad degalų kainos šalies degalinėse dar gali mažėti. Neatmetama, kad vieną dieną jos vėl sugrįš į tokį lygį, kai kainavo po 1,10–1,20 euro. Vis dėlto, ekonomisto teigimu, degalų kainos priartėjimas prie vieno euro ribos reikštų raudoną signalą dėl ekonominės situacijos.

„Tai, kas buvo, gali pasikartoti, gamtoje taip jau būna. Bet turbūt derėtų pasakyti kitaip: nesinorėtų, kad degalai kainuotų vieną eurą, nes tai yra labai blogos padėties rodiklis. Vadinasi, kai kainos nukrenta tiek, paklausa neegzistuoja.

O naftos nereikia tuomet, kai yra ekonominis susitraukimas. Tai kas iš to, kad degalai kainuoja mažai, jei neturi darbo? Tuomet ir degalai nėra reikalingi. Gali būti, kad degalų kaina nukristų kaip iki karo, bet geriau, jog to nebūtų ir kainos išliktų panašios kaip dabar“, – LRT.lt aiškino pašnekovas.

Kainų šoko pavyko išvengti

Kaip praėjusią savaitę skelbė Lietuvos energetikos agentūra (LEA), praėjus mėnesiui nuo Rusijos naftos produktų embargo pradžios, Baltijos jūros regiono valstybėse vidutinės dyzelino kainos toliau mažėja, taip ir nesukėlusios šoko rinkose. Benzinas vos pastebimai brangsta.

LEA duomenimis, mūsų šalies mažmeninėje rinkoje degalai kainuoja pigiausiai Baltijos šalyse. Lietuvoje benzino kaina (1,529 Eur/l) nuo rugpjūčio pabaigos vis dar yra mažesnė už dyzelino (1,592 Eur/l), bet nuo vasario šis kainų skirtumas mažėja, abiem kainoms artėjant vienai prie kitos.

Naujausi duomenys rodo, kad 2023 m. vasario 27 d. – kovo 6 d. benzino vidutinės kainos didėjo visose lyginamose Baltijos jūros regiono valstybėse 0,1–1,3 proc., išskyrus Estiją, kur kainos nesikeitė. Dyzelino vidutinės kainos Estijoje, Latvijoje ir Lenkijoje mažėjo 0,1–1,1 proc., išskyrus Lietuvą ir Vokietiją, kur jos padidėjo atitinkamai 0,2 ir 1,5 proc.

Vidutinės benzino kainos šiuo metu visose lyginamose valstybėse, išskyrus Lenkiją, yra 2,8–11 proc. (0,05–0,23 Eur/l) mažesnės už kainą, buvusią prieš 12 mėnesių. Lietuvoje vidutinė benzino kaina yra 1,529 Eur/l, arba 8,0 proc. mažesnė nei prieš metus. Palyginimui, pernai kovo 7 d. benzinas vidutiniškai kainavo 1,661 Eur/l.

Vidutinės dyzelino kainos šiuo metu visose lyginamose valstybėse, išskyrus Latviją ir Lenkiją, taip pat yra 1,7–13,2 proc. mažesnės nei prieš metus. Lietuvoje dyzelino vidutinė kaina yra 1,592 Eur/l, arba 4,7 proc. mažesnė nei prieš 12 mėnesių. Pernai kovo 7 d. dyzelinas vidutiniškai kainavo 1,671 Eur/l.