Siuntimų pas gydytojus tvarka glumina pacientus, medikų nuomone, dalį problemų išspręstų aktyvesnis švietimas

Sveikatos apsaugos ministerija neseniai pranešė, jog nuo šiol šeimos gydytojų išrašyti siuntimai galios ilgiau – ne 60 dienų, bet 180 dienų. Tačiau, nors pokyčiai džiugina pacientus ir gydytojus, su siuntimais susijusių problemų kur kas daugiau nei per trumpas galiojimas. 

Taip ir nesuprato, koks siuntimas ir kur galioja

Neseniai į keblią situaciją pateko kaunietė Jolanta. Darbo dienos ryte pajutusi, kad dešinė ausis užgulta, joje girdisi cypimas ir ūžimas, moteris ėmė ieškoti pagalbos. Kadangi šeimos gydytoja atostogavo, pavaduojanti medikė patarė kreiptis tiesiai į otorinolaringologą. Deja, e. sveikatoje ir ligoninių internetinės registracijos pas gydytojus sistemose laisvų vizitų pas šios srities gydytojus nebuvo.

Nepadėjo ir skambučiai į poliklinikas. „Jūs juokaujate, geriausiu atveju talonų turime kovo viduriui“, – į realybę grąžino vienos iš Kauno poliklinikų, kur skambino Jolanta, registratorė.

Bandymai užsiregistruoti privačiose klinikose taip pat buvo nesėkmingi. Jolanta neslėpė nebežinojusi ką daryti, juolab, kad anksčiau tokius simptomus jau jautė ir patekusi pas gydytoją išgirdo, jog negalima delsti – šiuo atveju laikas svarbus, kad kuo mažiau būtų pažeistas vidinis ausies nervas, svarbus klausai.

Iš šeimos gydytoją pavaduojančios medikės ir poliklinikos registratūros tądien ji sulaukė paskutinio patarimo – važiuoti tiesiai į ligoninės, kurioje dirba ir gydytojai otorinolaringologai, skubios pagalbos-priėmimo skyrių. Tai moteris ir padarė.

Deja, atvažiavus ten paaiškėjo, jog konsultuojanti gydytoja specialistė mažai kuo gali padėti: audiogramos – tyrimo, kuris šiuo atveju padėtų tiksliai diagnozuoti situaciją – kabinetas dirbo tik iki 14 val., o pacientė priėmime buvo tik 16.30 val.

„Apžiūrėjusi ausį, surinkusi informaciją apie mano savijautą gydytoja pajuokavo, kad padarys klausos tyrimą „kaip akmens amžiuje“. Kad patikrintų, kiek girdžiu su problemų keliančia ausimi, ji tyliai šnabždėjo skaičius ir taip nustatė, jog negirdžiu nei 2 metrų, kas mano amžiaus žmogui iš tiesų yra per mažai. Kadangi tikslesnių tyrimų atlikti negalėjo, parašė tik įtarimus, kas man galėtų būti, ir rekomendavo jau kitą dieną, t. y. skubiai, kreiptis į otorinolaringologą ir atlikti audiogramą. Taip pat profilaktiškai, kaip sakė, man skyrė lašelinę su vaistais, tinkamais šiuo atveju“, – pasakojo Jolanta.

Jos teigimu, pasiteiravus, ką daryti, konsultavusi gydytoja rekomendavo eiti tiesiai į pasirinktą polikliniką, kurioje tuo metu dirbtų gydytojas otorinolaringologas ir yra klausos diagnostikos kabinetas: „Sakė: „Lauk tiek, kiek reikės, turi priimti.“ Garantuoti tai, kad priims, turėjo skubios pagalbos-priėmimo skyriuje man paruoštas medicinos dokumentų išrašas-siuntimas. Jį išleidžiant iš skyriaus gavau iš čia budėjusio gydytojo. Jame įrašyta, kokia buvo mano būklė atvykus į gydymo įstaigą, įtariama diagnozė, taip pat kad reikalinga skubi konsultacija“, – pasakojo Jolanta.

Tačiau kitą rytą paskambinusi į poliklinikoje dirbančios gydytojos otorinolaringologės kabinetą moteris sužinojo, kad toks dokumentų išrašas-siuntimas negalioja. Kad už konsultaciją ir tyrimą, kuris jai būtinas, nereikėtų mokėti, jos siuntimas turėtų būti užregistruotas e. sveikatoje. O ten jo nėra. Nebuvo ir jokio kito įrašo, liudijančio, jog pacientė išvakarėse lankėsi ligoninės priėmimo skyriuje.

„Man pasiūlė du variantus: gauti siuntimą iš šeimos gydytojo, arba susimokėti. Iš tiesų man buvo nesvarbu, mokėsiu ar ne, tenorėjau tik greičiau būti apžiūrėta ir tiriama. Bet nustebino, jog e. sveikatoje nebuvo to siuntimo. Išvakarėse mačiau, kad iš priėmimo skyriaus išleidęs gydytojas dokumentus pildė kompiuteriu, bet nepagalvojau paklausti, ar siuntimas bus ir e. sveikatoje. Pasirodo, kad jo nebuvo. Nelabai suprantu tada prasmės, rašyti tuos popierinius siuntimus, jei jie vis tiek negalioja. Čia gal kaip suvenyras žmogui? Kad žinotų, ką jam įtarė ir padarė priėmimo skyriuje?“, – nuomonę išsakė Jolanta, pridūrusi, jog galiausiai, papildomai sugaišusi savo ir šeimos gydytoją pavaduojančios medikės laiką, ji skubiai gavo reikalingą elektroninį siuntimą. Taigi, už tądien įvykusį vizitą pas gydytoją specialistą jai nereikėjo mokėti.

Vizitą atšaukė, bet kartu prarado ir nepanaudotą siuntimą

Į kitokią, tačiau taip pat su e. sveikata ir gydytojų išrašytais siuntimais susijusią situaciją, neseniai pateko vilnietė Inga. Moteris pasakojo, jog sausio pabaigoje susirgus vaikui šeimos gydytoja išrašė siuntimą pas otorinolaringologą. Mamos teigimu, užsiregistruoti pas jį pavyko tik po dviejų savaičių. Tuo metu vaikas jau buvo pasveikęs, todėl vizito išvakarėse mama jį atšaukė.

Praėjus dar savaitei vaiko sveikatos būklė pablogėjo, todėl šeima nusprendė vis dėlto pasikonsultuoti su gydytoju otorinolaringologu.

„Tačiau e. sveikatoje man parodė, kad nebegaliu užsiregsitruoti, nes nėra aktyvių siuntimų. Aš pati jį randu – parašytas planine tvarka, konsultacija. Nesuprantu, kas atsitiko, juk visur skelbė, kad siuntimai galioja 60 d. (nuo vasario 13 d– ir 180 d. – LRT.lt)“– klausė moteris.

Šia problema pasidalinusi vienoje iš socialiniame tinkle „Facebook“ esančių medikų grupių moteris sulaukė paaiškinimų, dėl ko taip galėjo nutikti. Pavyzdžiui, kai kuriose gydymo įstaigose registruojant pacientą siuntimas „prisegamas“ kortelėje. Jei jis neatsegamas atšaukus konsultaciją, kai pacientas neatvyksta ir pan., siuntimas lieka pusiau panaudotas. Problema ta, kad siuntimą nuo kortelės reikia atsegti fiziniu veiksmu, kas nėra visada padaroma. Tokį veiksmą atlikti gali poliklinikos darbuotojai, ne pacientas.

Teigiama, kad kartais tokiu atveju užtenka iš e. sveikatos atspausdinto siuntimo. Tiesa, ne visos gydymo įstaigos registruoja pacientus, jei e. sveikatoje nėra galiojančio (aktyvaus) siuntimo. Užsiregistruoti pačiam pacientui, kaip jau minėta, tokiu atveju e. sveikatoje pas gydytoją specialistą neįmanoma, nes sistema be aktyvaus siuntimo neregistruoja.

Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos valdybos narė, šeimos gydytoja Alma Astafjeva patvirtino, jog tokia problema iš tiesų egzistuoja.

„Šita problema yra tikrai IPR (e. sveikatoje – LRT.lt). Sistema mato, kad jis rezervuotas, jei su juo surišta jau padaryta registracija. Tam, kad neleistų registruotis pas kelis specialistus su tuo pačiu siuntimu. Atšaukus registraciją turėtų tas siuntimas tapti vėl laisvu, bet, matyt, taip neįvyksta“, – sakė A. Astafjeva, rekomendavusi problemą viešai iškėlusiai paciento mamai apie tai informuoti Registrų centrą, kuris atsakingas už e. sveikatą ir joje kylančių problemų sprendimą.

Chaotiška tvarka leidžia ja piktnaudžiauti

Dar vienas Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos valdybos narys, šeimos gydytojas Gediminas Dragūnas LRT.lt pasakojo, jog pacientams kyla ir kitokių problemų su siuntimais ir dalis jų kyla ne tik dėl problemų e. sveikatoje, bet pacientų nežinojimo.

„Pavyzdžiui, kad žmonės negali užsiregistruoti per tam tikrą nurodytą laiką. Atsiranda dar kita problema: žmonės užsiregistruoja ir tik tada kreipiasi į šeimos gydytoją ekstra tvarka, kad jam reikalingas siuntimas. Vis dar yra supratimas, kad aš noriu nueiti pas specialistą, dėl to mane turi nusiųsti. Pacientus reikia šviesti, kad šeimos gydytojas pats gali labai daug dalykų padaryti“, – pabrėžė gydytojas.

Mediko teigimu, dirbdami kasdieninį darbą šeimos gydytojai mato, kad pacientams vis dar trūksta žinių apie tai, kokia tvarka siuntimai išrašomi, kurie iš jų (elektroniniai, popieriniai ar abu) ir kokiais atvejais galioja. Taip pat neaiškumų kelia ir pati registravimosi tvarka pas specialistus.

„Tiek elektroniniai, tiek popieriniai siuntimai yra lygiaverčiai. Kadangi e. sveikata ir kitos sistemos, kad ir kaip mums, gydytojams, to norėtųsi, nedirba kiekvieną dieną taip, kaip turėtų. Būna vienos ar kitos sistemos strigimų. Tokiu atveju kai kurios įstaigos turbūt ir parašo popierinius siuntimus (mūsų įstaiga jų neberašo jau seniai). Bet yra problema dar ir tokia, kad registruojantis per e. sveikatą išmetamas komentaro laukelis, kuriame parašyta: jeigu tu neturėsi siuntimo vizito dieną, ta paslauga bus mokama. Žmogus gali perskaityti arba ne, bet vis tiek užsiregistruos. Mano nuomone, turėtų atsirasti toks dalykas, kad turi siuntimą – tik tada gali registruotis. Šiuo metu reikalavimą būtinai turėti siuntimą pacientas gali apeiti. O to neturėtų būti“, – sakė Klaipėdoje šeimos gydytoju dirbantis G. Dragūnas.

Kalbėdamas apie pacientų švietimą, medikas sakė, jog tai daryti reikėtų bendrai valstybės mastu. „Šitas aiškinimas turėtų vykti visoje valstybėje. Mes su savo pacientais kalbamės, aiškiname, kad taip neturi būti – teoriškai sistema turėtų veikti, bet neveikia. O iš valstybės tokios informacijos jos kanalais pasigendame“, – neslėpė šeimos gydytojas.

Siūlo pagalvoti ir apie simbolinį registracijos mokestį

LRT.lt kalbinto šeimos gydytojo G. Dragūno nuomone, reikėtų grįžti ir prie klausimo apie finansinę pacientų atsakomybę.

„Dalis pacientų tikrai neatvyksta, net kai gavę SMS žinutę pažymi, kad atvyks. Tai rodo, kad tokie dalykai neveikia [...]. Galima pasiimti gerosios praktikos pavyzdžių iš kaimyninių šalių, kai vizitas yra įkainotas minimalia suma. Tarkime, registracija pas gydytoją kainuoja 1 eurą. Tokiu atveju žmogus pagalvos, ar jam reikia, ar nereikia, registruotis. Pas mus klinikoje buvo situacija, kai pacientė pati ir du savo šeimos narius per mėnesį pas vieną gydytoją užregistravo 32 kartus“, – prisiminė G. Dragūnas.

Tai, anot mediko, padėtų spręsti ir eilių gydymo įstaigose problemas.

Tuo metu Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) šią savaitę paskelbė apie planus atnaujinti e. sveikatos sistemą dar šiemet. Žadama, kad po pokyčių e. sveikata bus greitesnė, saugesnė ir patogesnė tiek pacientams, tiek ir medikams. Joje veiks monitoringo sistema, kuri padės greitai identifikuoti nesklandumus ir juos šalinti.