Siūlomas mokestis buitiniams elektros vartotojams už jų instaliuotą galią: iš pradžių galėtų būti minimalaus dydžio, vėlesniais metais – didinamas

Kilus idėjai apmokestinti buitinių vartotojų instaliuotą galią pagal panašų modelį, kuris taikomas verslui, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) teigimu, siekiant nuosekliai pereiti prie galios dedamosios taikymo, pirminis mokestis galėtų būti minimalaus dydžio. Vėlesniais metais dydis galėtų būti didinamas, atsižvelgiant į buitinių vartotojų elektros tinklų išnaudojimo efektyvumą. 

VERT teigimu, galios mokestis vartotojus skatina įvertinti, kokią galią (kW) pasirinkti jungiantis prie elektros tinklų, ir tokiu būdu leidžia išvengti perteklinės tinklo plėtros.

„Ekonomine prasme šis mokestis užtikrintų efektyvesnį elektros tinklų išnaudojimą, tačiau turėtų būti suderintas su bendrais elektros kainų pokyčiais buitiniams vartotojams, siekiant išlaikyti nuoseklų elektros kainų kitimą ir išvengti kainų šuolių ar staigių kainodaros pokyčių“, – LRT.lt paaiškina VERT.

Paklausta, kaip toks mokestis galėtų atrodyti ir kiek atsieitų buitiniams vartotojams, VERT sako, kad konkretus dydis dar neskaičiuotas.

„Manytina, kad pirminis mokestis galėtų būti minimalaus dydžio (šiuo metu toks dydis nėra skaičiuotas), siekiant nuosekliai pereiti prie galios dedamosios taikymo. Vėlesniais metais dydis galėtų būti didinamas, atsižvelgiant į buitinių vartotojų elektros tinklų išnaudojimo efektyvumą“, – akcentuoja VERT.

Bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) atkreipia dėmesį, kad už naudojimąsi elektros tinklų infrastruktūra visi vartotojai moka ir dabar – mokėdami už kiekvieną suvartotą kilovatvalandę (persiuntimo dalis kainoje).

„Svarstoma idėja nėra naujas mokestis – siūloma nauja persiuntimo mokesčio struktūra. Beveik visos ES šalys taiko ir fiksuotą, ir kintamąją dedamąsias persiuntimo tarife (Ispanija, Švedija, Portugalija, Lenkija, Slovakija, Prancūzija)“, – nurodoma redakcijai atsiųstame atsakyme.

Bendrovės aiškinimu, dabartinė persiuntimo tarifo struktūra neatitinka tinklo išlaidų struktūros ir gerosios ES šalių praktikos.

„83 proc. ESO tinklo palaikymo kaštų – fiksuoti, o buities klientų sumokama suma priklauso nuo kintamos dalies. Esama tarifo struktūra neskatina racionalaus tinklo naudojimo ir sukuria barjerus gaminančių vartotojų bei elektromobilių plėtrai“, – pabrėžia ESO.

Bendrovės duomenimis, Lietuvoje šiuo metu iš viso yra 1,6 mln. buitinių vartotojų, iš jų apie 950 tūkst. buitinių vartotojų elektros energijos suvartojimas mažas. Dėl esamos persiuntimo tarifo struktūros (mokama tik už suvartotas kWh) tokiems vartotojams tenkančias elektros tinklų infrastruktūros išlaidas padengia likę 680 tūkst. daug elektros energijos vartojančių buitinių vartotojų.

„Apskritai ES reguliacinė aplinka sumodeliuota taip, kad persiuntimo tarifo ir kaštų struktūros atitiktų viena kitą“, – pastebi ESO atstovė Rasa Juodkienė.

Svarstytina idėja, anot ESO, nuosekliai pereiti prie racionalų tinklo naudojimą skatinančios buitinių vartotojų persiuntimo tarifo struktūros (ne tarifo dydžio pokyčio): išskirti buities klientams tarifo galios dedamąją už vartotojo turimą galią (ct/kW), sumažinti persiuntimo tarifo kintamą dalį (ct/kWh) proporcinga galios dedamosios dalimi.

„Galutinio sprendimo nėra, tačiau toks persiuntimo tarifo skaidymas į galios dedamąją ir kintamą dedamąją už kWh jau taikomas verslo klientams. Pabrėžiame, kad ir buities klientams siūloma ne nauji mokesčiai, o esamo mokesčio išskaidymas į dvi dalis. Jis būtų socialiai teisingesnis nei dabar egzistuojantis“, – paaiškina R. Juodkienė.

Nekeičiant bendrų tinklo sąnaudų, efektyviai vartojantys klientai neturėtų dengti neefektyviai vartojančių klientų, būtų skatinamas racionalus tinklo naudojimas, o tai prisidėtų ir prie žaliojo kurso įgyvendinimo.

„Kokį efektą galėtume pasiekti mokestį išskaidę anksčiau minėtu principu? Pirmiausia – už nevartojančius klientus neturės mokėti kiti klientai. Vartotojai bus sąmoningesni ir nesirinks perteklinės galios, vadinasi, bus sudarytos prielaidos racionalioms investicijoms į tinklą. Be to, klientai galės sumažinti išlaidas, efektyviai naudodami arba sumažindami turimą galią“, – akcentuoja R. Juodkienė.

„Kol nėra patvirtinta nauja mokesčio struktūra, kaip keisis gyventojų sąskaitos, pasakyti negalime. Greičiausiai daliai gyventojų jos augtų labai nežymiai, kitiems vartotojams – mažėtų“, – teigia ESO.