Prieš 1 metus
69
Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) siekia, kad aptikta suklastota rida būtų traktuojama kaip didelis trūkumas ir transporto priemonei nepavyktų atlikti techninės apžiūros. Įstaiga viliasi, kad tokiu būdu pavyks atgrasyti nelegalius automobilių pardavėjus nuo ridos klastojimo. Visgi net ir Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacija „Transeksta“ abejoja, ar toks pakeitimas iš tiesų reikalingas ir ar jis būtų veiksmingas.
Pateikė naują siūlymą
Ridos klastojimas ar bandymas ją koreguoti netgi ES direktyviniu lygmeniu per techninę apžiūrą traktuojamas kaip didelis trūkumas. Anot LTSA patarėjo Simono Mažionio, iki šiol šalies teisės akte taip pat buvo tik konstatuojamas faktas, kad per techninę apžiūrą užfiksuoti akivaizdūs klastojimo arba neteisėto odometro reguliavimo požymiai traktuojami kaip didelis trūkumas.
Tačiau, pašnekovo teigimu, nebuvo išsamesnio paaiškinimo ir patikslinimo, taip pat trūko aiškumo, kada visgi ridos sumažėjimas nėra laikytinas dideliu trūkumu ir kaip jis turėtų būti pagrindžiamas. Paprastai tariant, kaip įrodyti, kad rida sumažėjo ne iš blogų paskatų.
Todėl nuspręsta pateikti siūlymą. Anot S. Mažionio, jį LTSA inicijavo atsižvelgdama į Valstybinės eismo saugumo komisijos rekomendaciją peržiūrėti privalomąją techninę apžiūrą reglamentuojančius teisės aktus ir juos patobulinti aprašant atvejus, kai privalomąją techninę apžiūrą atliekantys kontrolieriai užfiksuoja „neigiamą“ transporto priemonės ridą, t. y. mažesnę, nei buvo praėjusios privalomosios techninės apžiūros metu.
„Reikalavimus odometro duomenims automobilių savininkai suprato skirtingai, o gali būti net ir taip, kad apskritai jų nežinojo. Techninės apžiūros kontrolieriai teisės akto reikalavimus taip pat taikė skirtingai. Tikimasi, kad įvedamas punktas ir esamų reikalavimų patikslinimas padės tiek automobilių savininkams, tiek ir technines apžiūras atliekantiems kontrolieriams vienodai suprasti neigiamą ridą“, – aiškino LTSA atstovas.
Tikisi, kad atgrasys nuo sukčiavimų
Atnaujinamuose Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimuose pateikiamas odometro rodmenų aprašymas skamba taip:
7.11 punktas. Odometro rodomi skaitmenys techninės apžiūros metu negali būti mažesni už praėjusios techninės apžiūros metu užfiksuotus odometro rodomus skaitmenis, išskyrus atvejus, kai odometras pasiekė maksimalią rodytiną ridą ir dėl to odometro rodomi skaitmenys prasidėjo nuo nulio arba odometras turėjo būti pakeistas, pvz., dėl gedimo (pateikiamas techninę priežiūrą ar remontą atliekančio subjekto išduotas darbų atlikimo aktas, įrodantis atliktą odometro keitimą).
LTSA viliasi, kad siūloma nuostata paskatins transporto priemonių pirkėjus detaliau pasidomėti įsigyjamų transporto priemonių istorija, atkreipiant dėmesį į jų ridą, užfiksuotą per ankstesnes privalomąsias technines apžiūras ir įrašomą į pirkimo–pardavimo sutartį. S. Mažionio nuomone, tai gali padėti išvengti galimų nemalonių situacijų, sietinų su minėto baudžiamojo nusižengimo padarymu.
„Ar tai padės spręsti ridos klastojimo problemą – parodys laikas, tačiau tikimės, kad automobilių savininkus tai sudrausmins, nes bet koks ridos keitimas atsispindės istoriškai techninės apžiūros duomenų kortelėje. Jau dabar rezultatų ataskaitoje galima matyti 4 techninių apžiūrų rezultatus ir ši galimybė yra nuo 2018 m. Techninės apžiūros kontrolieriai, užfiksavę ridos mažėjimą, lyginant su praėjusia technine apžiūra, galės reaguoti, t. y. planuojamą klastojimo faktą perduoti policijai“, – tikino LTSA patarėjas.
S. Mažionis taip pat atkreipė dėmesį, kad teisės akto patikslinimai ridos atsukimo atvejus padės suvaldyti tik Lietuvoje registruotiems automobiliams. Savo ruožtu iš užsienio įvežamoms ir pirmą kartą prieš registraciją apžiūrą einančioms transporto priemonėms šis pakeitimas praktiškai neturės įtakos, kadangi ES mastu nėra elektroninių ridos duomenų mainų.
Kyla abejonių
Kaip LRT.lt kalbėjo Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ atstovas Renaldas Gabartas, ridos klastojimas Lietuvoje yra gana didelė problema. Anot jo, vien pernai techninės apžiūros stotyse iš viso fiksuoti 6697 M1 kategorijos (lengvųjų automobilių, skirtų keleiviams vežti) ridos klastojimo atvejai.
„Bandymai rasti sprendimą savaime yra sveikintini. Visgi LTSA viešai svarstyti pateiktas teisės akto projektas kelia abejonių, ar automobilį su „pakoreguotais“ odometro rodmenimis įsigijęs, t. y. kartą jau apgautas ir nukentėjęs, naujasis automobilio savininkas nebus nubaustas dar kartą. Šiam faktui paaiškėjus per vizitą į techninės apžiūros stotį, žmogus negaus žalio techninės apžiūros lapo, net jei automobilio sveikata nepriekaištinga.
Kitaip tariant, jei per techninę apžiūrą būtų nustatyta mažesnė rida nei prieš tai buvusios apžiūros metu, transporto priemonės valdytojui atsirastų prievolė įrodyti, kad tokį sumažėjimą lėmė objektyvios aplinkybės ir tai nėra sąmoningas klastojimas. Kitu atveju transporto priemonės valdytojas negautų teigiamos techninės apžiūros išvados“, – aiškino R. Gabartas.
„Transekstos“ atstovo teigimu, teoriškai būtų galima pabandyti surasti ankstesnį automobilio šeimininką ir iš jo gauti serviso raštą apie pakeistą odometrą, bet praktiškai mažai tikėtina, kad tokios paieškos būtų sėkmingos ir kad viskas nesibaigtų fiktyvios pažymos pirkimu.
„Kitas variantas, siekiant užbėgti už akių TA stotyje gresiančiam nuosprendžiui „automobilis turi didelių trūkumų“, – susirasti odometro rodmenis klastoti mokantį veikėją ir padidinti ridą. Deja, abu šie variantai Baudžiamajame kodekse laikomi nusikaltimu“, – aiškino R. Gabartas.
Reikėtų daugiau kontrolės
„Transekstos“ žiniomis, kai kuriose kitose ES šalyse kovojant su ridos klastojimu informacija apie automobilio nuvažiuotą atstumą fiksuojama per kiekvieną vizitą į servisą, sudarant draudimo sutartis, keičiantis savininkui ir t. t.
„Tai leidžia pakankamai tiksliai sekti automobilio eksploatacijos istoriją ir žinoti, kada ir kodėl atsirado odometro korekcijų. Šiuo metu mūsų šalyje rida oficialiai fiksuojama tik techninės apžiūros stotyse. Ši procedūra atliekama viso labo kartą per dvejus metus, išskyrus taksi ar komercines transporto priemones. Remiantis tik odometro rodmenimis, išsiaiškinti „neaiškius“ atvejus labai keblu“, – tęsė R. Gabartas.
Negana to, jis pridūrė, kad, net ir susidūrus su akivaizdžiais odometro parodymų klastojimo atvejais, tolesni veiksmai Lietuvoje nėra apibrėžti jokiais teisės aktais. Pavyzdžiui, dėl gedimo, automobilio apgadinimo per eismo įvykį ar dėl kitų objektyvių priežasčių prireikus keisti prietaisų skydelį, šią transplantaciją atliekanti įmonė ar meistras neturi prievolės nustatyti realių odometro rodmenų ar bent išduoti dokumentą, kuriame būtų nurodomi buvusio ir naujojo įtaisų duomenys.
„Bandant ridos klastojimo epidemiją įveikti naudojant vienintelį filtrą – techninės apžiūros stotis – rezultatas bus panašus, kaip bandant apsaugoti kiemą nuo neprašytų svečių pastačius vartus, bet to kiemo neaptvėrus tvora“, – vaizdžiai situaciją apibūdino R. Gabartas.
Atsižvelgiant į tai, „Transeksta“ siūlo „neigiamus“ odometro parodymus vertinti kaip nedidelį trūkumą, nes tai nėra susiję su transporto priemonės keliama grėsme viešajam eismui.
Rida koreliuoja su technine būkle
Kaip aiškino R. Gabartas, automobilio rida iš tiesų tiesiogiai koreliuoja su technine būkle – kuo intensyviau eksploatuojama transporto priemonė, tuo daugiau įvairių detalių ir mechanizmų resursas būna išeikvotas ir tas detales ar mechanizmus tenka remontuoti ar keisti.
„Tai visada reiškia didesnes ar mažesnes išlaidas. Automobilių prekybos analitikai teigia, kad rida lemia maždaug 15–20 proc. kainos. Daugeliu atvejų tai yra didelės sumos, lyginant su odometro klastojimo paslaugų kaina“, – dėstė pašnekovas.
Anot jo, svarbu ir tai, kad automobilių gamintojai pateikia tikslias rekomendacijas, kada privalu keisti svarbiausius besidėvinčius agregatus, antraip prarandama teisė į garantiją. Pogarantinių automobilių atveju, suklastojus odometro parodymus, tampa itin keblu žinoti, kada ir kokius techninio aptarnavimo darbus būtina atlikti. O to nepadarius rizikuojama sukelti brangiai kainuojančių techninių problemų laviną.
.jpg)
English (US) ·