Siūlo keisti tvarką: ar viešajam transportui būtina stoti kiekvienoje stotelėje, jei nėra norinčių įlipti ar išlipti?

Kiekvienoje stotelėje, net jei nėra laukiančių ar išlipti norinčių keleivių, stojantys viešojo transporto vairuotojai siūlo keisti tvarką. Anot jų,  nestojant būtų sutaupyta degalų, elektros, mažiau dėvėtųsi transporto priemonės, nesusidarytų spūstys. Tačiau Susisiekimo ministerija sako – pokyčiai gali atnešti daugiau žalos nei naudos.

Kaunas. Raudondvario plentas. Atvažiavęs troleibusas, kuriame trys keleiviai ir nė vienas nesiruošia išlipti, stoja ir atidaro duris, nors tai, kad įlipančių taip pat nebus, matyti iš tolo. Toje pačioje tuščioje stotelėje netrukus stoja ir autobusas. Pagal keleivių ir bagažo vežimo taisykles, viešasis transportas privalo stoti kiekvienoje maršruto stotelėje. Priešingu atveju gresia baudos. Kauno autobusams gruodį jos viršijo 12 tūkstančių eurų. Savivaldybės duomenimis nebuvo sustota 0,8 proc. visų stotelių.

„Nesustojimai stotelėse matosi sistemoje, pagal koordinates yra identifikuojamas autobusas, tuo metu jis atidarė duris ar ne. Pagal tą skaičiuojamas neatidarymų skaičius ir dauginama iš baudos“, – aiškina transporto skyriaus vedėjas Martynas Mastusevičius.

Ne vienerius metus autobusą vairuojantis Artūras Žemčiūgovas neslepia taisyklių nepaisantis. Jei keleivių nėra, tai ir nestoja.

Tuščių stotelių kiekviename maršrute – po keliolika, daugiausia anksti rytais ar vėlai vakarais. Vairuotojas sako paskaičiavęs tokio nesustojimo ekonominę naudą.

„Apie penkiolika litrų kuro dyzelino, didelė mašina. Jei dar priekabą tempsiu, bus 20, tai viena mašina per dvi pamainas, per dieną. Tai įsivaizduokit, Kaune mūsų išvažiuoja virš 100–120 mašinų. Tai virš 2 tonų išleidžiam į orą. Kam tai naudinga, aš nesuprantu“, – kalba vairuotojas.

Anot jo, privalomi sustojimai apsunkina jų darbą, sukelia spūsčių, siaurose gatvėse sustojus autobusui laukti tenka ir automobilių vairuotojams.

Kauno autobusų darbuotojų profesinė sąjunga jau trejus metus siūlo pakeitimus, kad vairuotojai turėtų teisę stotelėse, kuriose nėra keleivių, nestoti.

„Ir keleiviai kelia pretenzijas, kodėl prie kiekvieno stulpo stoja, kai nėra keleivio. Ypač žiemos sąlygomis, turim atidaryti duris. Dyla ir transporto priemonės atsarginės detalės, tame tarpe ir kuro sąnaudos, elektros sąnaudos padidėja“, – skaičiuoja „Kauno autobusų“ profesinės sąjungos vadovas Bronius Bučelis.

Susisiekimo ministerija sako, kad vairuotojų argumentai neatsveria galimos žalos, jei tvarka būtų pakeista. Esą nepavyktų laikytis tvarkaraščio, nukentėtų ir norintys išlipti.

„Yra mygtukai stop, bet klausimas, ar visose transporto priemonėse tie mygtukai veikiantys, ar keleivis, kuris senyvo amžiaus, spės nueiti iki mygtuko ir paspausti, ar užsienietis, važiuojantis transporto priemone, žinos, kad reikia paspausti“, – dėsto Susisiekimo ministerijos patarėjas Aleksandras Stupenko.

Stoteles, kuriose būtų stojama tik pareikalavus, gali nustatyti ir savivaldybės. Tačiau ir jos neskuba. Vilniaus viešajame transporte trūksta stop mygtukų. Kaune infrastruktūra ne kliūtis, tačiau nerimaujama dėl nepatenkintų keleivių. Klaipėdiečiai žiūri lanksčiau. Net svarsto, kad sutaupytos sekundės nestojant padengtų kitur sugaištą laiką, tvarkaraštis taptų patikimesnis.

„Po to, kai prieš n metų įvedėm įlipimą per priekines duris, tai tokia nerašyta taisyklė, kad vairuotojus, įsitikinus, kad niekas nenori išlipti ar įlipti artimiausioje stotelėje, tai ta taisyklė galioja, kad stoti nėra būtina“, – sako „Klaipėdos keleivinio transporto“ direktorius Andrius Samuilovas.

Bandymais apskaičiuota, kad autobusui sustoti stotelėje, atidaryti ir uždaryti užtrunka apie 15 sekundžių.