Širdies ligos: beveik pusė 40-mečių ir vyresnių suaugusiųjų gali turėti „užslėptų“ negalavimų

2019 m. pasaulyje nuo širdies ir kraujagyslių ligų mirė apie 17,9 mln. žmonių, iš kurių 85 proc. pakirto insultas ir miokardo infarktas, kurį daugelis pacientų vadina tiesiog širdies smūgiu, rašo „Medical News Today“ (MNT).

Klinikiniai tyrimai jau anksčiau įrodė sąsajas tarp širdies priepuolio ir tam tikrų veiksnių, pavyzdžiui, rūkymo, aukšto kraujospūdžio, aukšto cholesterolio kiekio kraujyje ir nutukimo. Taip pat žinoma, jog tam įtakos turi ir genetika bei tokios ligos kaip diabetas.

Tačiau tai – ne vieninteliai dalykai. Neseniai Kopenhagos universiteto (Danija) mokslininkai nustatė, kad širdies ir kraujagyslių ligomis nesergantiems žmonėms nediagnozuota obstrukcinė vainikinių arterijų aterosklerozė aštuonis kartus padidina širdies smūgio riziką.

Jų tyrimas taip pat rodo, kad beveik pusė vyresnių nei 40 metų suaugusiųjų gali turėti tokių „užslėptų“ negalavimų.

Vainikinių arterijų aterosklerozė ir širdies smūgis

Vainikinių arterijų aterosklerozė, dar vadinama vainikinių arterijų liga, pasireiškia tuomet, kai ant arterijų, kuriomis kraujas tiekiamas į širdį, sienelių susikaupia cholesterolio apnašų.

Susidariusios apnašos susiaurina arterijas, todėl kraujas sunkiau patenka į širdį. Vainikinių arterijų aterosklerozę išduoda keletas šiai būklei būdingų simptomų:

• spaudimas ar skausmas krūtinėje;
• dusulys;
• galvos svaigimas;
• pykinimas;
• rėmuo ir (arba) virškinimo sutrikimai.

Pasak medikų, nors vainikinių arterijų liga nėra išgydoma, ją galima valdyti keičiant gyvenimo būdą ir vartojant vaistus. Kartais visiškai užsikimšusioms arterijoms atverti ar pakeisti gali prireikti operacijos.

Nustatyti ir gydyti šią ligą būtina, nes ji yra dažniausia širdies priepuolio priežastis – širdies priepuolis ištinka tuomet, kai kraujas nebegali patekti į širdį.

Tyrė žmones, kuriems dar nepasireiškė jokie simptomai

Kopenhagos universiteto (Danija) mokslininkų grupė nusprendė ištirti, kaip vainikinių arterijų aterosklerozė veikia širdies priepuolio riziką, nes šiai būklei progresuojant, iškyla širdies priepuolio ir mirties pavojus.

„Ji gali vystytis daugelį metų prieš pasireiškiant bet kokiems simptomams, – „Medical News Today“ sakė Kopenhagos universiteto (Danija) Klinikinės medicinos katedros docentas dr. Klausas Fuglsangas Kofoedas. – Todėl, siekiant užkirsti kelią širdies priepuoliui, labai svarbu suprasti, kokios savybės lemia besimptomius atvejus, kuriems gresia padidėjusi šios kliniškai pasireiškiančios ligos rizika.“

Šiame tyrime mokslininkai ištyrė daugiau nei 9500 keturiasdešimties metų amžiaus ir vyresnių žmonių, kuriems nebuvo pasireiškę jokie žinomi širdies ir kraujagyslių ligų simptomai. Pasitelkus kompiuterinės tomografijos angiografiją (CTA), buvo siekiama nustatyti, ar tyrimo dalyviai neserga iki tol nediagnozuota obstrukcine vainikinių arterijų ateroskleroze.

Atlikę analizę mokslininkai nustatė, kad 54 proc. tyrimo dalyvių neserga vainikinių arterijų ateroskleroze.

Iš likusių 46 proc. dalyvių, kuriems buvo nustatyta anksčiau nediagnozuota vainikinių arterijų aterosklerozė, 36 proc. sirgo neobstrukcine liga, o 10 proc. – obstrukcine.

Be to, mokslininkai nustatė, kad tarp dalyvių, kuriems buvo diagnozuota anksčiau nenustatyta vainikinių arterijų aterosklerozė, 61 proc. buvo vyrai, o 39 proc. – moterys.

„Labiausiai nustebino tai, kad net 10 proc. pacientų sirgo obstrukcine liga, tačiau neturėjo jokių simptomų, – teigė dr. K. F. Kofoedas. – [Tai] labai svarbus pastebėjimas, kurį nagrinėsime toliau, atlikdami papildomą analizę.“

Svarbus atradimas

Apie šį tyrimą kalbėjęs Santa Monikoje (Kalifornija) įsikūrusiame Providenco Šv. Jono medicinos centre dirbantis kardiologas dr. Rigvedas Tadwalkaras atkreipė dėmesį, kad šis tyrimas įdomus, nes jame sprendžiamas esminis kardiologijos klausimas – kiek reikšminga vainikinių arterijų liga simptomų nejaučiančiam žmogui?

„Kol kas apie vainikinių arterijų ligos reikšmę daugiausia žinome iš tų, kurie turi klinikinių ligos simptomų ir kuriems atlikta invazinė vainikinių arterijų angiografija, – aiškino dr. R. Tadwalkaras. – Tie, kuriems invazinės angiografijos metu nustatytos obstrukcinės vainikinių arterijų stenozės, tradiciškai buvo priskiriami didelės rizikos grupei, tačiau atsiradus kompiuterinei vainikinių arterijų angiografijai ir patobulėjus technologijoms, vis dažniau pripažįstama, kad specifinės sankaupų savybės gali lemti papildomą riziką.“

Pasak jo, minėtas tyrimas parodė, kad tarp simptomų nejaučiančių žmonių subklinikinė aterosklerozė gali būti diagnozuota daugiau nei 50 proc. vyrų ir beveik trečdaliui moterų. Taip pat nustebino, kad 10 proc. tirtos populiacijos sirgo obstrukcine vainikinių arterijų liga.

Dr. R. Tadwalkaras taip pat akcentavo, kad šio tyrimo rezultatai yra labai vertingi nustatant širdies ir kraujagyslių ligų riziką simptomų nejaučiantiems pacientams.

„Naudodami kompiuterinę vainikinių arterijų angiografiją profilaktiškai, galėtume nustatyti, ar žmogus iš tiesų serga vainikinių arterijų liga, nes tai yra klausimas, į kurį, vadovaudamiesi dabartinėmis rekomendacijomis, pacientams dažnai negalime atsakyti tiksliai, – tęsė jis. – Remdamiesi kompiuterinės tomografijos koronarinės angiografijos rezultatais, galėtume geriau nustatyti, ar simptomų nejaučiančiam asmeniui gresia didesnė širdies priepuolio ar mirties rizika.“

„Tai labai svarbu kuriant tinkamas prevencines strategijas, kad žmonės, kuriems gresia didesnė rizika, turėtų daug daugiau galimybių išvengti širdies ir kraujagyslių ligų“, – pridūrė dr. R. Tadwalkaras.

Tyrimas paskelbtas Amerikos gydytojų koledžo žurnale „Annals of Internal Medicine“.