Širdies ligos: 1 mirtis iš 100 siejama su ekstremaliai karštu arba šaltu oru

Dėl klimato kaitos, kuriai nemažos įtakos turi iškastinį kurą, pavyzdžiui, anglį, naftą ir dujas, deginantys žmonės, planeta išgyvena vis dažnesnes karščio bangas. Pasak Pasaulio meteorologijos organizacijos, pastarieji aštuoneri metai buvo karščiausi žmonijos istorijoje, rašo „Medical News Today“ (MNT).

Kai kurie tyrimai rodo, kad klimato kaita taip pat gali būti susijusi su atšiauriais žiemos orais, panašiais į tuos, kurie užklupo Teksasą 2021 m. vasarį.

Tarptautinis mokslininkų konsorciumas užsibrėžė ištirti, kaip klimato kaita veikia širdies ir kraujagyslių sistemos funkciją.

Jų pastangas aprašančiame straipsnyje, paskelbtame Amerikos širdies asociacijos (AHA) žurnale „Circulation“, aiškinama, kad tomis dienomis, kai temperatūra būna aukščiausia arba žemiausia, fiksuojama daugiau mirčių.

Tyrimas rodo, kad tiek itin karštas, tiek itin šaltas oras padidina žmonių, sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis (ŠKL), kaip antai išemine širdies liga, insultu, širdies nepakankamumu ir aritmija, mirties riziką.

Kaip širdis reaguoja į ekstremalią temperatūrą

Itin karštomis dienomis širdis perstumia kraują iš pagrindinių organų po oda, kur yra vėsiau.

„Taip pat yra prakaituojama, – „Medical News Today“ sakė tyrimui vadovavęs Harvardo T. H. Chano visuomenės sveikatos mokyklos mokslinis bendradarbis ir Kuveito universiteto Visuomenės sveikatos koledžo mokslininkas dr. Barrakas Alahmadas. – Tai gali paskatinti tūrio sumažėjimą, dėl kurio padidėja širdies susitraukimų dažnis. Padidėjusi kūno temperatūra paspartina medžiagų apykaitą ir deguonies suvartojimą. Gali pasireikšti skysčių trūkumas ir elektrolitų (ypač kalio ir magnio) disbalansas. Didžiausią poveikį tai turi jautriems asmenims...“

Anot AHA, karštu oru vyresni, nutukę, aukštą kraujospūdį turintys arba širdies ligomis sergantys žmonės turėtų imtis atsargumo priemonių, pavyzdžiui, vengti būti lauke ankstyvą popietę, vartoti daug skysčių.

Šaltas oras taip pat kelia problemų žmonėms.

„Susitraukia kraujagyslės ir padidėja skeleto raumenų tonusas, kad būtų palaikoma ir generuojama šiluma. Tai padidina kraujospūdį. Kai kurie tyrėjai teigia, kad dėl šalčio cholesterolio kristalai nusėda kraujagyslėse ir sukelia širdies priepuolius. Kiti mokslininkai įrodė, kad nuo šalčio kraujas tampa klampesnis, o tai taip pat padidina širdies priepuolių riziką“, – sakė dr. B. Alahmadas.

Mokslininkų iš viso pasaulio pastangos

Šiam tyrimui dr. B. Alahmado vadovaujama tyrėjų komanda naudojo tarptautinio mokslininkų bendradarbiavimo tinklo „Multi-County Multi-City Collaborative Research Network“, ieškančio epidemiologinių sąsajų „tarp aplinkos veiksnių, klimato ir sveikatos“, surinktus duomenis.

Jie išanalizavo daugiau nei 32 milijonus mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų, užfiksuotų nuo 1979 iki 2019 m. 567 miestuose 27 šalyse penkiuose žemynuose. Tyrėjai iš meteorologinių stočių ir klimato analizės modelių gavo konkrečiam miestui būdingus dienos temperatūros rodiklius.

Atlikdami analizę, jie palygino mirtis nuo širdies ir kraujagyslių ligų 2,5 proc. karščiausių ir šalčiausių dienų kiekviename mieste su mirtimis nuo širdies ir kraujagyslių ligų tomis dienomis, kai tame pačiame mieste temperatūra buvo optimali (susijusi su mažiausiu mirčių skaičiumi).

Ekstremali temperatūra ir mirties rizika

Tyrėjai nustatė, kad kiekvienam tūkstančiui mirčių nuo ŠKL ypač karštomis dienomis priskirtinos 2,2 papildomų mirčių, o ypač šaltomis dienomis – 9,1 papildomų mirčių.

„Mes sužinojome, kad iš 100 mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų mažiausiai 1 papildomą mirtį lemia itin šaltas arba itin karštas oras. Atsižvelgiant į tai, kad širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė mirties priežastis visame pasaulyje, tai iš esmės virsta labai didele našta“, – sakė dr. B. Alahmadas.

Mokslininkai nustatė, kad iš visų širdies ligų rūšių širdies nepakankamumas buvo didžiausios dalies mirčių ekstremaliomis oro sąlygomis priežastis.

Tuo tarpu išeminė širdies liga sudarė 37 proc. mokslininkų tirtų mirčių nuo ŠKL. Jie apskaičiavo, kad apie 1 proc. visų išeminės širdies ligos atvejų „gali būti siejama vien su ekstremalia oro temperatūra“.

Tyrėjai nenustatė reikšmingų sąsajų tarp didelio karščio ir mirties nuo aritmijos. Jų manymu, taip gali būti dėl to, kad aritmija dažnai nurodoma kaip mirties priežastis, kai mirtį iš tikrųjų sukelia išemija ar kardiomiopatija.

Hiustone (Teksasas) įsikūrusios „Memorial Hermann“ ligoninės intervencinis kardiologas dr. Donas Phamas gyrė tyrimą už „naują ir įdomų požiūrį į prevenciją“.

„Manau, kad tai yra svarbus priminimas pacientams žiemos ar vasaros mėnesiais, kad, kai regione drastiškai pasikečia oras, būtina atkreipti dėmesį į bet kokius naujus simptomus“, – sakė jis MNT.

Ribotos galimybės atlikti vertinimus pasauliniu mastu

Nors tyrime buvo apžvelgti ne vienos šalies miestai, kai kurios pasaulio vietos sulaukė mažiau dėmesio.

„Mūsų tyrimo išvadas kaip visuotines vertinantys skaitytojai turi būti įspėti, kad kai kurie regionai, pavyzdžiui, Pietų Azija, Artimieji Rytai ir Afrika, mūsų duomenyse buvo nepakankamai atspindėti, – MNT sakė dr. B. Alahmadas. – Ekstremalios temperatūros gali turėti didesnį poveikį šiuose nepakankamai analizuotuose regionuose.“

Socialinių sveikatą lemiančių veiksnių vaidmuo

Būsimuose tyrimuose reikia pažvelgti į socialinius sveikatos ir klimato kaitos veiksnius, sakė Los Andžele (Kalifornija) įsikūrusio „Cedars-Sinai“ prevencinės kardiologijos centro Smidto širdies instituto direktorė ir Amerikos prevencinės kardiologijos draugijos prezidentė dr. Martha Gulati.

„ŠKL jautriausi asmenys gali būti tie, kurie gyvena be oro kondicionieriaus arba be šildymo sistemos. Arba galbūt darbe patiria ekstremalios temperatūros poveikį“, – sakė dr. M. Gulati.

Ji taip pat norėtų, kad būtų atlikti tyrimai, surinksiantys duomenis apie atsitiktines širdies ir kraujagyslių ligas.

„Pasaulinių sveikatos sistemų kaštus veikia ne tik mirtingumas. Gyventojų, sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis, skaičius, jei jis didėja dėl klimato kaitos, yra svarbus kuriant prognozuojamus širdies ir kraujagyslių ligų naštos modelius“, – aiškino ji MNT.

Profesinės gairės sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams

Dr. B. Alahmado teigimu, profesionalios kardiologijos organizacijos turi parengti gaires dėl ekstremalių temperatūrų ir širdies ir kraujagyslių ligų.

„Mes galime pateikti tikslius nurodymus sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams, ką jie turėtų patarti savo pacientams“, – sakė jis MNT.

Kita vertus, dr. M. Gulati mano, kad prieš žengiant šį žingsnį reikia surinkti daugiau duomenų.

„Tačiau aš manau, kad kardiologai ir nacionalinės bei tarptautinės visuomenės turi išreikšti savo poziciją dėl klimato kaitos, imtis lyderystės ir pasisakyti už tai, kad mūsų šalys kovotų su klimato kaita ir tokiu būdų apsaugotų žmonių sveikatą“, – sakė ji.

Rugsėjo mėnesio žurnalo „The American Journal of Preventive Cardiology“ numeryje pasirodžiusiame straipsnyje dr. M. Gulati teigė, jog kardiologų bendruomenė turi stengtis paveikti viešąją politiką, kad daugiau dėmesio būtų skirta klimato kaitos poveikio neutralizavimui.

„Kylanti temperatūra, ekstremalūs orai, didėjantis šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekis ir kylantis jūros lygis kelia grėsmę žmonių gyvybėms ir daro didelę įtaką širdies ir kraujagyslių sistemos sveikatai“, – rašė ji.

Nauja visuomenės sveikatos kampanija?

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, širdies ligos yra pagrindinė mirties priežastis pasaulyje. Nepaisant to, mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų nuo praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio sumažėjo.

Pasak Ligų kontrolės ir prevencijos centrų, tarp šio teigiamo poslinkio priežasčių Jungtinėse Amerikos Valstijose gali būti visuomenės sveikatos intervencijos, padėjusios sumažinti rūkymą ir riebalų suvartojimą su maistu, bei pagerėjusi medicininė priežiūra.

„Tai neabejotinai yra visuomenės sveikatos sėkmės istorija“, – MNT sakė dr. B. Alahmadas.

Tačiau jis pažymėjo, kad šiandien kardiologai ir visuomenės sveikatos ekspertai turi atsigręžti į klimato kaitos keliamą pavojų širdies ir kraujagyslių sveikatai.

„Turime atidžiai stebėti kintantį aplinkos poveikį. Sparčiai besikeičiančiame klimate beprecedenčiai greitai šylant orui ne laikas miegoti prie vairo“, – sakė dr. B. Alahmadas.

Jam antrino dr. M. Gulati teigdama, kad jau seniai laikas skambinti pavojaus varpais.

„Jei skubiai nepakeisime kurso, poveikis žmonių, ypač sergančių širdies ligomis, sveikatai bus labai skaudus“, – sakė ji MNT.