Šimtametis grindinys Šalčininkų rajono kaime užverstas statybinėmis atliekomis: vietos gyventojai gūžčioja – kas už tai atsakingas?

Gyventojai nežino, kada tiksliai Šalčininkų rajone esančiuose Šadžiūnuose buvo nutiestas grindinis kelias. Tačiau tvirtina, kad jis čia buvo nuo neatmenamų laikų. Seniūnijos sprendimu, po pavasario atšilimo grindinys buvo taisytas užverstomis žemėmis, tarp kurių buvo ir seno betono bei asfalto gabalai. Kaimo gyventojai dėl tokio poelgio neslepia pasipiktinimo.

Žavus Šadžiūnų kaimas įsikūręs Šalčininkų rajone, mažiau nei už 10 km nuo Dieveniškių. Visai šalia jo yra Lietuvos ir Baltarusijos siena. Istoriniuose šaltiniuose vietovė pirmą kartą paminėta 15 a.

„Šis kelias buvo dar lenkų laikais“, – pasakoja sutiktas gyventojas Česlavas.

„Kolūkių dar nebuvo, o ši gatvelė jau buvo“, – antrina kitas kaimynas.

„Dar prieš kelias savaites turėjome gražią grindinio gatvę. Ji buvo nedidelė, vos 80 metrų, bet kokio turėjo žavesio. Prieš pat Velykas ji buvo užversta net ne žemėmis, o kažkokiomis senomis betono atliekomis“, – apgailestauja Audvydas Balčiūnas.

Minėtas kelias nėra įtrauktas į kultūros vertybių registrą. Maža to, kaimo gyventoja Anna sako, kad kelias buvo prastos būklės.

„Buvo žinoma, kad reikia kažką daryti su keliu. Žinoma, ne tokiu buldozeriniu būdu. Su mumis, gyventojais, niekas nesitarė, kaip sutvarkyti dangą“, – prisipažįsta pašnekovė.

A. Balčiūnas pasakoja, kad praėjusiais metais kreipėsi į Dieveniškių seniūniją su prašymu atnaujinti šią gatvę. Jau tada jis leido suprasti, kad gyventojams labai rūpi išsaugoti kaimo autentiškumą.

„Vasaros pabaigoje apsilankiau pas seniūnę ir paklausiau, ar ji negalėtų skirti kelių žmonių į pagalbą. Pasamdyčiau reikiamą techniką, nes reikėjo tik išlyginti kelio plokštumą, atnaujinti dangą. Ši gatvė yra mūsų kaimo turtas. Kalbėjausi su vietiniais žmonėmis, buvo daug šeimų, norinčių padėti. Nusprendėme imtis darbo, kai visi klausimai bus suderinti. Rajono administracijos koordinuojama savavališka renovacija baigėsi smėlio, sumaišyto su statybinėmis atliekomis, užpylimu. Radau betono ir šiferio gabalėlių, asfalto, kažkokių strypų. Šiandien šis kelias tapo mūsų bendru skausmu. Padarysime viską, kad ištaisytume padėtį. Taip būti negali“, – sako A. Balčiūnas.

Jis priduria, kad kaimo bendruomenė ketina kreiptis į Kultūros paveldo departamentą.

„Jei taip bus atnaujinami ir kiti Lietuvos kaimų keliai, kas liks iš mūsų istorijos?“ – retoriškai klausia pašnekovas. Jis priduria, kad seniūnijos vadovei, kaip gyventojų interesams atstovaujančiam asmeniui, negali nerūpėti tradicijos ir kultūros paveldas, nes tai yra neatsiejama kiekvieno piliečio tapatybės dalis.

„Česlava Marcinkevič šiai Dieveniškių seniūnijai vadovauja jau 25 metus. Mūsų įvykis puikiai atspindi jos požiūrį į savo pareigas ir bendrą supratimą apie tai, kas teisinga ir kas ne. Mane stebina, kad per tiek metų ji nepasimokė, nepasidarė protingesnė“, – sako pašnekovas.

LRT.lt apsilankė Dieveniškių seniūnijoje. Seniūnė Česlava Marcinkevič sako, kad sprendimą priėmė atsižvelgdama tik į gyventojų gerovę.

„Vasario mėnesį lankiausi kaime. Mano „Opel“ užstrigo. Gyventojai padėjo išvažiuoti. Man, kaip vietovės vadovei, buvo gėda, kad kelias buvo tokios būklės. Ar greitosios pagalbos automobilis arba ugniagesiai būtų galėję ten patekti nelaimės atveju?“ – klausia Č. Marcinkevič. Ji priduria, kad „ką jie duoda, tuo mes ir lopome skyles“.

„Nuo tada, kai dirbu, neprisimenu, kad kur nors būtų atnaujintas brukas. Tai nėra nei mano, nei vietos valdžios institucijų kompetencija. Tokių specialistų neturime“, – aiškina seniūnė.

Ji priduria, kad kaimai nyksta, o kai kuriuose kaimuose gyvena vos penkios šeimos.

„Su visa pagarba mano gyventojams, turime suprasti, kad investicijų tokiems kaimams visada trūksta. Mano darbas – padėti žmonėms ir visomis priemonėmis suteikti galimybę patekti į jų nuosavybę. Tai bus žvyras, betonas. Tai mano sprendimas. Nesu gavusi jokių priekaištų iš institucijų dėl to kelio“, – situaciją aiškina Č. Marcinkevič.

Seniūnė neslepia apgailestaujanti dėl to, kad situacija buvo paviešinta ir socialiniuose tinkluose.

„Negaliu suvokti, ką blogo padariau, kad sukėliau beveik visos Lietuvos pasipiktinimą. Vienintelis dalykas, kurį pavyko padaryti ponui Balčiūnui, tai rusiškais žodžiais sutepti mano orumą. Kiek išgirdau šmeižto dėl savo tautybės, kiek bjaurių komentarų perskaičiau socialiniuose tinkluose. Iš jo pusės nematau jokio noro dialogui, sprendimui ir situacijos supratimui. Vien įžeidinėjimai“, – sako seniūnė.

Ji priduria, kad dar šią savaitę situacija bus aptarta ir vietos valdžios institucijų lygmeniu. „Ieškosime sprendimo, galbūt reikia sustiprinti gruntą, sutrombuoti. Apvažiuosime visus kaimus. Spręsime, kur dar reikia pripilti grunto ar kaip nors kitaip padėti“, – žada seniūnė Č. Marcinkevič, kuri savo pareigas eina jau 25 metus.

LRT.lt kreipėsi į Kultūros paveldo departamento direktorių Vidmantą Bezarą, prašydama pakomentuoti, kaip jis galėtų vertinti vietos valdžios, kuri taip pat atnaujina senąsias grindinio gatves, veiksmus.

„Reikia suprasti, kad senų medinių kaimų su išlikusiu bruko keliu nuolat mažėja. Žinoma, jos yra kaimo pasididžiavimas ir jo simbolis. Brukas sunkai remontuojamas, nors, aišku, įmanoma. Vykdome iniciatyvą per kelerius metus intensyviai inventorizuoti tai, kas dar neįtraukta į kultūros vertybių registrą. Vietos gyventojai taip pat gali prisijungti prie inventorizavimo proceso ir pasiūlyti šį objektą“, – aiškina direktorius. Jis pabrėžia, kad gyventojai taip pat gali teikti pasiūlymus.

V. Bezaras primena, kad jei objektas tampa valstybės saugomu, tai suteikia galimybę gauti papildomų lėšų paramai. Jei objektas nėra valstybės saugomas, bet įtrauktas į kultūros registrą, galima gauti finansavimą tyrimams ir atitinkamo projekto rengimui.

„Socialiniuose tinkluose pamačiau tą įrašą ir nuotraukas, iliustruojančias šią gatvę. Toks dešimtmečius išsaugoto kelio atnaujinimas yra primityvaus požiūrio į autentiškumą pavyzdys. Jei vietos valdžia rastų lėšų, šį grindinį būtų galima išvalyti, restauruoti ir taip atkurti kaimo žavesį. Kaimo jaukumą sudaro trys komponentai: pastatai, želdiniai ir tokios gatvelės. Tikrai nevertėtų tas istorines gatveles užpilti statybiniu laužu, kuris yra tiesiog pigi medžiaga kelius remontuojančioms įmonėms“, – apibendrina Kultūros paveldo departamento direktorius.

LRT.lt primena, kad Šalčininkų rajone kelius remontuoja kelios įmonės, tarp jų – UAB „Šalmesta“ ir UAB „Jareks“. Pastaroji jau ir ankščiau yra sulaukusi nemažai priekaištų dėl savo veiklos skaidrumo.

UAB „Jareks“ jau daugelį metų laimi Šalčininkų rajono savivaldybės organizuojamus milijoninius viešųjų pirkimų konkursus. Įmonei vadovauja Česlava Voitechovič (Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos nario Jaroslavo Voitechovičiaus, kuris yra savivaldybės Vietinio ūkio ir verslo plėtros komiteto pirmininko pavaduotojas, motina).

„Panašių kelių priežiūros darbų mačiau ir kitose vietovėse. Mūsų rajone toks „kruvinas“ kelių remontas yra visiškai priimtinas. Mano nuomone, UAB „Jareks“ renka tokias šiukšles su akmenimis, statybinėmis atliekomis, pagamintų paminklų liekanomis ir veža jas prie kelių, o pinigus gauna kaip už padorią kelių priežiūrą. Jokie senoviniai keliai čia niekam nerūpi“, – apgailestauja vienas Šalčininkų rajono gyventojas (pavardė redakcijai žinoma).