Šimonytė: mano vertinimu, infliacija lėtėja pakankamai sparčiai

Premjerės Ingridos Šimonytės vertinimu, infliacija Lietuvoje lėtėja pakankamai sparčiai. Pasak jos, vidutinei metinei infliacijai bus labai svarbus antras šių metų pusmetis ir energetikos kainos, tačiau praėjusių metų scenarijaus, kuomet buvo didžiulis kainų šuolis, Vyriausybės vadovė nesitiki.

„Tiesą sakant, infliacija lėtėja ir mano vertinimu ji lėtėja pakankamai sparčiai. Finansų ministerijos atnaujintos prognozės rodo mažesnę vidutinę infliaciją šiais metais, kas reiškia, kad infliacijos rodiklis „palenda“ po vidutinio darbo užmokesčio prognoze, kas buvo priešingai, kai teikėme biudžetą“, – trečiadienį interviu Delfi TV teigė I. Šimonytė.

„Man atrodo labai svarbus aspektas čia bus antras pusmetis ir energetikos kainos. Nes tikrai nesitikėtume nieko panašaus į tai, kas buvo praėjusiais metais, kai antrą pusmetį kainų šuolis buvo didžiulis ir tada prasidėjo visas didelis spaudimas. Dabar matome procesą besisukantį atgal“, – pažymėjo ji.

Politikė tikino, kad kai kuriose pozicijose pvz. maisto prekėse, infliacijos lėtėjimas yra lėtesnis, negu kitur, bet kitose pozicijose, pvz. energetikoje, tendencijos lyginant su praėjusiais metais „yra apsivertusios“.

„Vyriausybė jau tvirtindama šių metų biudžetą indeksavo pakankamai ženkliai visas išmokas, kurios priklauso nuo biudžeto. Ir pensijas, ir įvairias socialines išmokas, ir minimali mėnesio alga buvo padidinta pakankamai ženkliai ir dar neapmokestinamas pajamų dydis. Tai toms grupėms visuomenės, kurių pajamas Vyriausybė yra įsipareigojusi kažkaip apsaugoti ar užtikrinti, net ir šio neapibrėžtumo sąlygomis, tikrai tų sprendimų buvo priimta pakankamai“, – sakė konservatorė.

„Buvo suplanuotas didelis biudžetas energetikos kainų augimui amortizuoti, laimė, tendencijos energetinėse rinkose pasikeitė taip, kad iš esmės tų lėšų naudoti prireiks gerokai mažiau ir tai reiškia, jog valstybė gerokai mažiau pasiskolins už palūkanas, kurios Lietuvai dabar, deja, yra pakankamai nepalankios“, – akcentavo ji.

I. Šimonytė aiškino, kad realus bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas šalyje „neatrodo įkvepiantis“, tačiau darbo rinka išliko stipri ir rodikliai rodo, kad darbuotojai turės „pakankamai gerus metus“.

„Vakar išėjo Užimtumo tarnybos analizė, matome, kad darbo rinka išlieka stipri, nepaisant to, kad augimo didžiulio nematome, turime nemažai atvykusių ukrainiečių, kurie įsiliejo į mūsų darbo rinką, bet vis dėlto ir darbo užmokesčio augimas, ir nedarbo stabilumas atrodo, kad darbuotojams vis dar programuoja pakankamai gerus metus“, – tvirtino premjerė.

ELTA primena, kad pagal su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis metodologiškai suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) 2023 m. kovą apskaičiuota vidutinė metinė infliacija sudarė 19,5 proc., praneša Valstybės duomenų agentūra.

Pagal vartotojų kainų indeksą (VKI) apskaičiuota vidutinė metinė infliacija siekė 20,7 proc., metinė (2023 m. kovą, palyginti su 2022 m. kovu) infliacija sudarė 15,2 proc., o pagal VKI apskaičiuotoji – 16,6 proc.

Metinei infliacijai, apskaičiuotai pagal SVKI, daugiausia įtakos turėjo elektros energijos, mėsos ir jos produktų, kietojo kuro, pieno ir jo produktų, sūrio ir kiaušinių, duonos ir grūdų produktų, daržovių, automobilių, restoranų, kavinių ir panašių įstaigų viešojo maitinimo paslaugų, gaminių ir medžiagų būsto priežiūrai ir remontui kainų padidėjimas bei degalų ir tepalų kainų sumažėjimas; vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokytis 2023 m. kovą, palyginti su vasariu, sudarė 0,7 proc.

Pagal VKI apskaičiuotas vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokytis sudarė 0,5 proc.