Šimkus: manau, kad bankų solidarumo įnašo pateikimas Seime pavyks

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus tikisi, kad Seimas pateikimo stadijoje pritars bankų solidarumo įnašui. Pasak jo, mokesčio dizainas yra orientuotas į netipinės veiklos pajamas, o jos priklausys nuo daugybės aplinkybių.

„Viščiukus skaičiuoja rudenį, taip sakoma. Tai galutinio rezultato palaukime, o, kad pateikimas pavyks, aš manau, jog taip. (...) Mokesčio dizainas yra orientuotas būtent į netipinės veiklos pajamas. Jos bus ar nebus – priklauso nuo daugybės aplinkybių“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams teigė G. Šimkus.

„Ir nuo tų pačių bankų sprendimų, daugiau kredituos – bus mažesnė apmokestinamoji bazė, greičiau padidins indėlių palūkanų normas – bus vėlgi mažesnė apmokestinamoji bazė. Bus kitoks palūkanų normų kelias, nustatomas ECB – bus vėl kitokios grynosios palūkanų pajamos, kitoks poveikis bankų rezultatams ir kitokia solidarumo įnašo surenkama suma”, – pažymėjo jis.

LB skaičiavimas, anot G. Šimkaus, iš bankų solidarumo įnašo būtų galima surinkti apie 400 mln. eurų.

„Mūsų skaičiavimais, tiek, kiek žinome šiuo metu, tai surenkama suma būtų apie 400 mln. eurų. Pirmais metais būtų šiek tiek daugiau, apie 19 proc. bankų sistemos pelno. Kitais metais berods būtų apie 13 proc.”, – tvirtino LB valdybos pirmininkas.

Jis akcentavo, kad vieno sektoriaus apmokestinimas yra sąžiningas, nes panašiai buvo apmokestintas ir energetikos sektorius, buvus aukštoms kainoms. LB valdybos pirmininkas tikino, kad matomas didžiulis persiskirstymas iš visuomenės į bankų pusę.

„Visai neseniai dėl į dangų iššovusių energetikos išteklių kainų, panašiai buvo apmokestintas energetikos sektorius. Dabar kalbame apie bankų sektorių. Yra didžiulis persiskirstymas iš visuomenės į bankų pusę, todėl, kad staigiai išaugus palūkanų normoms, bankai patiria netipiškai, neįprastai aukštas pajamas”, – aiškino G. Šimkus.

„Todėl, kad kalbame apie netipinį veiklos rezultatą, aukštą pelną ir pelningumą (...), mano galva, neturėtų būti daromi tokie bankų sprendimai, kurie būtų nepalankūs vartotojams. Net ir po solidarumo mokesčio sumokėjimo, tiek turto grąžos, tiek kapitalo grąžos rodikliai įverčiais būtų gerokai geresni, negu buvo praėjusiais metais”, – pabrėžė LB valdybos pirmininkas.

ELTA primena, kad ketvirtadienį Seimo plenarinio posėdžio metu bus pateiktas Finansų ministerijos siūlomas laikinojo bankų solidarumo įnašo įstatymo projektas.

Įstatymo projektu norima nustatyti laikinojo solidarumo įnašo, taikomo dėl valstybės paramos priemonių ekonomikai skatinti taikymo, infliacijos ir pasikeitusios pinigų politikos krypties, susiformavus nelauktam reikšmingam finansiniam rezultatui, dydį, gautų lėšų panaudojimo tikslą, laikinojo solidarumo įnašo apskaičiavimo, deklaravimo, sumokėjimo ir administravimo tvarką.

Taip pat siūloma, kad įgyvendinant įstatymą surinktos lėšos būtų panaudojamos karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo (civilinėms ir karinėms reikmėms) transporto infrastruktūros, taip pat karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir (ar) sukūrimo projektams finansuoti.

Palaikymą bankų solidarumo įnašui yra išreiškusi Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė, pateikimo stadijoje jam pritarti linkęs ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovas Saulius Skvernelis. Tačiau valdančiosios partijos, Liberalų sąjūdžio atstovai vieningai tvirtina, kad tokiam įstatymo projektui nepritars, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė tikina, kad „laisviečiai“ dėl mokesčio susilaikys.

Iniciatoriai tvirtina, kad dėl išskirtinių aplinkybių, nulemtų pasikeitusios geopolitinės situacijos Rusijos Federacijai 2022 m. vasario 24 d. pradėjus karą Ukrainoje, siekiant spartesnio NATO sąjungininkų gynybinių pajėgų dislokavimo Lietuvoje, ženkliai padidėjo poreikis finansuoti karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo (civilinėms ir karinėms reikmėms) transporto infrastruktūros, taip pat karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir (ar) sukūrimo projektus.

Prognozuojama, kad įgyvendinus įstatymus pagal tikėtiną scenarijų 2023 metais į valstybės biudžetą bus surinkta apie 130 mln. eurų, 2024 metais – apie 230 mln. eurų, o 2025 metais – apie 50 mln. eurų.

Laikinas solidarumo įnašas bus taikomas visoms kredito įstaigoms, netaikant 400 mln. eurų, t. y. 1 proc. nuo visų rezidentų indėlių ribos, tačiau bazei taikomas koeficientas, atspindintis kiekvienos kredito įstaigos veiklos Lietuvoje dalį. Tokiu būdu atsižvelgiama, kad susidariusi netipinė situacija susiformavo iš esmės dėl ekonominių procesų ir veiklos bei rinkos netobulumų Lietuvoje, o ne dėl finansų įstaigų verslo sprendimų.