Šiauliuose įamžintas gydytojo Alfonso Stakėno atminimas: mediko sūnus ligoninei dovanojo asmeninį tėvo archyvą

Respublikinė Šiaulių ligoninė puikiai pažįstama kantri muzikos tėvu Lietuvoje vadinam muzikantui Virgiui Stakėnui. Čia ilgus metus dirbo jo tėvas – gydytojas urologas Alfonsas Stakėnas. Jo dėka šioje gydymo įstaigoje įkurtas Urologijos skyrius. Išskirtinio mediko asmenybę ligoninės pacientams ir darbuotojams primins čia atidengta stela-atminimo lenta.

Kaip rašoma Respublikinės Šiaulių ligoninės interneto puslapyje, vasario 8 dieną gydytojui urologui Alfonsui Stakėnui būtų suėję 98 metai. Būtent tądien ligoninės Chirurgijos klinikos Urologijos skyriuje atidengta jo atminimui skirta stela-atminimo lenta.

Urologijos skyriui, kurį įkūrė ir 41-erius metus jam vadovavo gydytojas A. Stakėnas, šiuo metu vadovauja jaunas gydytojas Aurimas Žibutis. Jis priminė skyriaus darbo pradžią 1959 metais, kai gydytojas A. Stakėnas sugrįžęs iš stažuotės tuometinėje Leningrado urologijos klinikoje Šiauliuose pradėjo taikyti specifinius tyrimus, naujus gydymo metodus. Netrukus kilo mintis steigti Urologijos skyrių. Tiesa, tuo metu ligoninėje urologas tebuvo vienas – A. Stakėnas. Prireikus pagalbos gydant pacientus jam talkino chirurgai.

Pavyzdys medikų bendruomenei

Gydytojo A. Stakėno profesinis kelias paženklintas pačiais garbingiausiais ženklais. Jo pastangomis ne tik Šiaulių krašte, bet ir visoje Lietuvoje urologija sparčiai žengė į priekį. Tai ryškus pavyzdys visai medikų bendruomenei.

Šiaulių miesto garbės pilietis, medicinos mokslų daktaras, gydytojas urologas Alfonsas Stakėnas gimė 1925 metais vasario 8 d. Papiškių kaime, netoli Čedasų (dabar Rokiškio apskritis).

1944 metais baigė Kupiškio gimnaziją ir įstojo į Vilniaus universiteto medicinos fakultetą. 1952 metais baigė Vilniaus universiteto medicinos fakultetą ir išvyko dirbti į Šiaulius, kur įsidarbino Šiaulių ligoninėje chirurgu.

Tuo metu medikų ligoninėje trūko, tad urologijos specializaciją pasirinkusiam gydytojui teko dirbti ir chirurgijoje, ir traumatologijoje, ir terapijoje. Atsakingam gydytojui 1956 metais buvo skirtos Šiaulių miesto Sveikatos apsaugos skyriaus vedėjo pareigos. Šiame poste A. Stakėnas dirbo 17 metų.

Per tą laikotarpį buvo baigiamas statyti Tuberkuliozės dispanseris, plečiami odos, psichoneurologijos dispanseris, atidarytas onkologijos dispanseris, 1975 metais pradėti statyti gimdymo namai.

Ligoninei dovanojo mediko sukauptą archyvą

Į šventinį renginį jis atvyko ne tuščiomis: atsivežė keturis lagaminus, kuriuose – jo tėvo paliktas archyvas. Vieną šių lagaminų, pasak V. Stakėno, savo rankomis pagamino pats A. Stakėnas, kuris buvo puikus stalius. Muzikantas pasakojo, kad juo nešinas A. Stakėnas išvažiavo iš Papiškių kaimo studijuoti medicinos į universitetą. Prisiminė ir skaudžią istoriją, kai tėvą, pusantrų metu praleidusį studentų suole, surado saugumiečiai ir ištrėmė į Sibirą. Ten jis esą išvyko su tuo pačiu lagaminu. Su juo grįžo namo, į Lietuvą.

Dabar šiame lagamine sudėtas gydytojo A. Stakėno archyvas – nuotraukos, įvairūs asmeniniai daiktai, autentiški leidiniai, brošiūros, dokumentai, kuriuos V. Stakėnas nusprendė padovanoti Urologijos skyriaus ir ligoninės archyvui. Iš viso – 36 eksponatai ir jų aprašas. Dar maždaug du metrus perforacinių kortelių pažadėjo atvežti vėliau.

„Džiaugiuosi, didžiuojuosi, kad ligoninė atsimena tėtį. Mama yra sakiusi, kad jis turėjo dvi šeimas. Viena šeima – namai, kita – ligoninė. Kita šeima ir imdavo viršų, kai reikėdavo konsultuoti, operuoti, važiuoti į kitas ligonines, nes jis buvo visos apskrities vyriausiasis specialistas. Jaučiuosi taip, lyg tėtė yra čia ir susirinko jo geriausi draugai“, – baigdamas gydytojo atminimui skirtą popietę sakė V. Stakėnas, neslėpdamas, kad savo tėvui yra davęs pažadą išsaugoti ir įamžinti jo atminimą.