Prieš 1 metus
98
Tamsiaisiais rudens ir žiemos mėnesiais, trumpėjant dienoms, daugelis žmonių patiria vadinamąjį sezoninį afektinį sutrikimą (angl. seasonal affective disorder, SAD) arba sezoninę depresiją, ypač tai pasakytina apie gyvenančius toliau nuo pusiaujo esančiose šalyse. Tai depresijos rūšis, kurios metu, pagal pasikartojantį sezoninį modelį, gali pablogėti nuotaika, sumenkti energijos lygis, o tai, savo ruožtu, gali atsiliepti jausmams ir elgesiui.
Ekspertų teigimu, SAD šiais metais gali būti ypač sunkiai pakeliamas tiems, kurie vis dar patiria ilgalaikius psichologinius COVID-19 pandemijos padarinius.
„Medical News Today“ paprašė trijų ekspertų: Jeilio medicinos mokyklos Žiemos depresijos tyrimų klinikos psichiatro, docento dr. Paulo Desano, Chemijos, farmakologijos ir cheminės bei biomolekulinės inžinerijos profesorės Vanderbilto nanomastelio mokslo ir inžinerijos institute dr. Sandros J. Rosenthal ir Kalifornijos absolventų instituto psichoterapeutės dr. Mayros Mendez detaliau papasakoti apie šią neretai sekinančią psichologinę būseną.
Sezoninio afektinio sutrikimo simptomai
Dr. P. Desanas: „Sezoninis žiemos tipo afektinis sutrikimas prasideda rudenį, visa jėga pasireiškia žiemą, ir po truputį atsitraukia atėjus pavasariui. Ir jei tai vyksta daugelį metų pagal tą patį pasikartojantį modelį, galima teigti, kad žmogui pasireiškia sezoninis afektinis sutrikimas“.
Dr. S. Rosenthal: „Iš pradžių tai gali atrodyti kaip depresija – prarandamas susidomėjimas bet kokia veikla, sumažėja energijos, padidėja apetitas, iš nereikšmingų dalykų išpučiamas burbulas, neapleidžia beviltiškumo jausmas“.
Dr. M. Mendez: „Tarp dažniausiai pasitaikančių simptomų galima paminėti net kelias savaites neapleidžiantį liūdesio ir nuovargio jausmą didesnę dienos dalį, sumažėjusį energijos lygį ir nuolatinį įprastų užduočių ar pareigų atidėliojimą, padidėjusį apetitą ir galimą svorio augimą, polinkį atsiriboti ir vengti socialinių kontaktų, norą ilgiau pamiegoti“.
Dr. P. Desanas: „Techniškai, kad pacientui būtų diagnozuotas sezoninis afektinis sutrikimas, jis turi atitikti gilios depresijos kriterijus, kaip ją apibrėžė JAV psichiatrai.
Yra nemažai žmonių, kurie pastebi, kad žiemą jų nuotaika, energija, miegas ar apetitas pakinta tiek, kad tenka kreiptis pagalbos, ir ne visada jie atitinka gilios depresijos kriterijus. Mes tai vadiname „subsindrominiu sezoniniu afektiniu sutrikimu“, tačiau savo klinikoje matome daug žmonių, kurie kreipiasi, nes žiemą tiesiog neturi energijos“.
Kas sukelia sezoninę depresiją?
Dr. M. Mendez: „Tyrimai rodo, kad sezoninį afektinį sutrikimą gali lemti kai kurių žmonių reakcija į sumažėjusią šviesaus paros meto trukmę. Kur kas rečiau sezoniniai afektiniai depresijos modeliai pasireiškia vasarą, nors tai nėra neįmanoma“.
Dr. S. Rosenthal: „Insoliacija yra saulės šviesos kiekis, kurį žmogus gauna savo gyvenamojoje vietoje Žemės paviršiuje. Insoliacijos trukmės kitimas gali iššaukti SAD simptomus.
Viskas daug sudėtingiau, nei manote. Toje pačioje platumoje esantiems miestams dėl specifinio klimato gali būti būdingas labai skirtingas insoliacijos kitimo greitis, todėl simptomų išryškėjimas ir susilpnėjimas labai priklauso nuo žmogaus gyvenamosios vietos“.
Dr. P. Desanas: „Žinome, kad daugelio žinduolių rūšių organizmą veikiant įvairia žiemai būdinga šviesa, pasireiškia žieminio pobūdžio fiziologija ir elgesys. Nors gyvename dirbtinėje aplinkoje, panašu, kad daugumos žmonių smegenys suvokia šviesos ir tamsos ciklo trukmę, o iš įvairių tyrimų žinome, kad chemija žmonių [smegenyse] skirtingu metų laiku skiriasi.
Kokia ir kurioje vietoje esanti cheminė medžiaga yra susijusi su žmogaus režimu, nėra žinoma.
Labai tikėtina, kad tai susiję ne vien su cheminių medžiagų lygiu, nes daugelis tyrimų nepatvirtino hipotezės, jog tokie dalykai priklauso tiesiog nuo serotonino ar kokios kitos medžiagos kiekio.
Man atrodo, kad tai tikriausiai yra susiję su apykaita ir grandininėmis reakcijomis. Manote, kad smegenyse yra tam tikras cheminės medžiagos kiekis, kuris didėja arba mažėja? Kiek mums žinoma, viskas nėra taip paprasta“.
SAD ir COVID-19 pandemija
Dr. S. Rosenthal: „Dėl COVID-19 šalyje labai padaugėjo nerimo ir depresijos atvejų. Pridėjus pagrindinę SAD priežastį, galima teigti, kad abu šie veiksniai papildo vienas kitą“.
Dr. M. Mendez: „Asmenims, kuriems yra diagnozuoti psichikos sveikatos sutrikimai, ypač bipolinis ar depresinis sutrikimas, kyla didesnė sezoninio afektinio sutrikimo rizika“.
Dr. P. Desanas: „Visose psichikos sveikatos klinikose pastebimas pacientų ir jų apsilankymų skaičiaus augimas, dažniau diagnozuojamos rimtesnės būklės“.
Dr. P. Desano teigimu, viena iš priežasčių gali būti dėl COVID-19 atsiradę gyvenimo būdo pokyčiai.
„Kitas dalykas, kurį pastebime, yra tai, kad žmonės daugiau būna namuose, jie neatsikelia ryte iš lovos ir negauna pakankamai saulės šviesos. Dėl to, manau, sezoniniai veiksniai pasireiškia stipriau“, – sakė jis.
Kaip užkirsti kelią SAD arba valdyti jo simptomus?
Dr. P. Desanas: „Teigiamas ryškios šviesos poveikis ryte yra patvirtintas daugelio tyrimų, nes laikas, kai pateka saulė, yra svarbiausias cirkadinis signalas daugeliui rūšių. “
Jei pavyks apgauti smegenis, kad tai – ankstus šviesios dienos rytas, o ne žiema, smegenys funkcionuos vasaros ritmu“.
Dr. P. Desano suburti tyrėjai sudarė išsamų konkrečių šviesos dėžių, kurios gali padėti kovoti su SAD, sąrašą. Jis reguliariai atnaujinamas.
Dr. S. Rosenthal: „Nuo rugpjūčio 15 d. ir iki sausio 15 d. kasdien bent 30 minučių naudokite šviesos dėžę. Patartina tai daryti vidurdienį“. Mokslininkė taip pat pažymėjo, kad daugelis pacientų, kuriems diagnozuotas SAD, vartoja antidepresantus.
Dr. S. Rosenthal taip pat pasiūlė keletą mažiau tradicinių idėjų. Pavyzdžiui, kai jaučiatės prislėgti, pabandykite atlikti ne tokią sunkią užduotį, kuri galbūt pakels jums nuotaiką. Daugiau laiko leiskite žaisdami ar kalbėdami su keturkojais draugais. Jei neturite naminio gyvūno, apsvarstykite galimybę apsilankyti netoliese esančioje gyvūnų prieglaudoje arba net joje savanoriauti, o jei ir toks variantas netinka, tiesiog keletui akimirkų prisiglauskite prie pliušinio žaislo ar apsigaubkite pūkuota antklode.
Susikurkite ypatingų prisiminimų, tradicijų ir ritualų. Tai padeda išbristi iš melodramos ir suteikia galimybę bendrauti, kurios kitu atveju greičiausiai vengtumėte. Imkitės paprastų ir lengvai valdomų gyvenimo pokyčių. Pavyzdžiui, perstatykite namuose baldus. Ši strategija suaktyvina kūrybinę energiją ir padidina tikimybę, kad per nedidelius pokyčius pajusite didesnį gyvenimo tikslą ir vertę.
Praktikuokite dėmesingą įsisąmoninimą ir nepamirškite veiklos, kuri paprastai teikia jums džiaugsmo, pavyzdžiui, sodininkystė, mankšta, važiavimas dviračiu, žygiai pėsčiomis ir bet kokie pilietiniai reikalai, forumai ar programos, kurios gali jus sudominti. Skirkite laiko savanorystei. Ši veikla padeda sumažinti izoliaciją, padidina įsitraukimą į tikslingas ir prasmingas veiklas bei suteikia galimybę teigiamai paveikti kitų žmonių gyvenimus.
Dėvėkite mėgstamus rūbus, nes šis iš pažiūros paprastas dalykas gali pakelti nuotaiką ir suteikti pasitikėjimo savimi.
English (US) ·