Šešelgytė apie skambų Bideno pareiškimą dėl Taivano: prasidėjus Ukrainos karui, matome situacijos pasikeitimą

LRT TELEVIZIJOS laida „Svarbi valanda“, LRT TELEVIZIJOS laida „Laba diena, Lietuva“, LRT.lt2022.05.23 20:54

Prezidentas Joe Bidenas antradienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos kariniu būdu gins Taivaną, jei Pekinas įsiveržtų į autonomiškai valdomą salą, perspėjęs Kiniją, kad ji „flirtuoja su pavojumi“. Tai jau antras toks patikinimas per pastaruosius mėnesius, nors iki šiol Vašingtonas stengėsi diplomatiškai balansuoti tarp Kinijos, kaip regioninės galios, ir Taivano, kurį Pekinas laiko savo dalimi.

Pasak Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) vadovės Margaritos Šešelgytės, tokia pozicija rodo aiškų pokytį.

„Stebime situacijos pasikeitimą nuo Ukrainos karo, nes dažnai kalbama, kad Kinija šitą karą vertina kaip lakmuso popierių, kaip valstybė žiūri į suvereniteto klausimą. Jei valstybės per daug nuolaidžiai žiūri į suvereniteto pažeidimo klausimą Ukrainoje – o Taivanas netgi neturi tokio suvereniteto kaip Ukraina – tokiu atveju tokia situacija darosi pavojingesnė, ir atsitraukimas nuo „strateginio neapibrėžtumo“ politikos yra bandymas aiškiai nubrėžti raudonas linijas, matant pasikeitusią situaciją“, – LRT TELEVIZIJOS laidai „Svarbi valanda“ sako M. Šešelgytė.

J. Bideno pareiškimo kontekstas – šiuo metu vyksta vizitas į Aziją – tikrai toks, kuris daro jį labai rimtu, nors J. Bidenas kažką panašaus yra sakęs interviu, teigia Rytų Europos studijų centro (RESC) vadovas L. Kojala.

Tuo pačiu, pasak L. Kojalos, reikia pastebėti, kad po kelių valandų nuo prezidento pareiškimo Baltieji rūmai paskelbė, kad vadovo pareiškimai nekeičia ilgalaikės JAV laikysenos. Ji visada vadinta „strategišku dviprasmiškumu“, kai JAV apginkluoja Taivaną, padeda jam ruoštis gintis, bet aiškiai neatsako, kas būtų, jei prasidėtų karas, ar JAV tiesiogiai naudotų karinę jėgą, LRT TELEVIZIJOS laidai „Laba diena, Lietuva“ sako L. Kojala.

Su Taivanu Jungtinės Valstijos neturi oficialių diplomatinių ryšių, tačiau parduoda jai ginklų pagal Taivano santykių aktą. Jame teigiama, kad Amerika privalo Taipėjui suteikti priemonių apsiginti. Prieš daugiau nei ketvirtį amžiaus, kai Kinija atliko provokuojančius raketų bandymus, norėdama paveikti pirmuosius tiesioginius Taivano prezidento rinkimus, tuometis Jungtinių Valstijų prezidentas Billas Clintonas priminė Pekinui apie amerikiečių karinę galią Azijoje, nusiųsdamas laivų į Taivano sąsiaurį. Jie kartais čia atplaukia, dėl ko Kinija griežia dantimis. Kita vertus, Vašingtonas palaiko oficialius ryšius su Kinija ir diplomatiškai pripažįsta vienos Kinijos politiką. Tą J. Bidenas Japonijoje taip pat pakartojo.