Senjorė apie pensinio amžiaus ilginimą: mes norime poilsio, pabūti su anūkais, žiūrėti saulėlydžius

Jau po trejų metų pensinis amžius Lietuvoje pasieks 65 metus. Pensininkų atstovė sako, kad ilgiau dirbti niekas ir nenorėtų, mat reikia laiko pasidžiaugti senatve, pakeliauti, pabūti su anūkais, pasitikti pavasarius.

Praėjusią savaitę netilo kalbos dėl 2020 m. Europos Komisijos Žaliojoje knygoje pateiktų skaičiavimų, jog, norint 2020–2040 m. išlaikyti pastovų nacionalinį senėjimo indeksą, Lietuvoje darbingą amžių reikėtų ilginti iki 72 metų.

Reaguodamas į tai prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad „niekas nei planavo, nei planuoja, nei planuos bent jau įžvelgiamoje perspektyvoje svarstyti rimtai tokį klausimą“.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija taip pat patikino, kad kol kas apie pensinio amžiaus ilginimą nesvarstoma.

Šiuo metu pensinis amžius Lietuvoje moterims siekia 64 metus, o vyrams 64 metus ir 6 mėnesius. Tačiau jau 2026 m. pensinis amžius suvienodės ir pasieks 65 metus.

Nors daliai lietuvių, kurie mena laikus, kada moterys į pensiją išeidavo 55, o vyrai 60 metų, pokyčiai atrodo kardinalūs, dabartinis pensinio amžiaus ilginimas Lietuvoje nėra joks išskirtinumas. Priešingai, remiantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, esame tik vidutiniokai.

Pavyzdžiui, Norvegijoje ir Islandijoje į pensiją žmonės išeina 67 metų, Nyderlanduose – 66,5 metų, Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje – 66 metų.

Itin anksti senatve mėgautis Europoje gali pradėti slovėnai, italai, graikai ir liuksemburgiečiai, jie sulėtinti gyvenimo tempą gali jau 62 metų.

Vis dėlto EBPO skaičiuoja, kad dėl demografinių pokyčių šalys ateityje privalės ilginti pensinį amžių. Pavyzdžiui, Danijoje 2060 m. jis turėtų pasiekti 74 metus, Italijoje ir Estijoje – 71 metus.

Senjorai nori poilsio

Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ Vilniaus miesto bendrijos vadovė Vilija Tūrienė sako, kad kalbos apie pensinio amžiaus ilginimą pykdo. Jos teigimu, vyresnio amžiaus žmonės nori galiausiai išeiti užtarnauto poilsio, o ne dirbti iki mirties.

„Mūsų organizacijoje ir patys vyresnio amžiaus žmonės nenori dirbti. Juk norisi pailsėti, pasidžiaugti gyvenimu, anūkais, pamatyti pavasarius, saulėlydžius ir saulėtekius. Kiek leidžia tos varganos pensijos, ir pakeliauti norisi. Pensinio amžiaus nereikia bijoti, tai tikrai gražus laikotarpis, jei turi sveikatos ir šviesų protą“, – tikina senjorų atstovė.

Ji teigia, kad ir dabartinis pensinis amžius nėra mažas, o žmonėms, vyresniems nei 50 metų, sunku susirasti darbą.

„Jau ir nuo 50 metų sunku susirasti darbą, nes darbdaviai nori jaunų, patirtis jau ir ne taip svarbu atrodo, nors yra tokių darbų, kur patirtis yra labai vertinga“, – sako V. Tūrienė.

Moteris svarsto, kad pensinio amžiaus ilginimas, pavyzdžiui, iki 72 metų, būtų neįmanomas, nes žmonių sveikata tada jau būna suprastėjusi.

„Jeigu pensinis amžius būtų 72 metai, tai dirbti būtų nerealu. Juk tokių metų yra susilpnėjusios visos žmogaus funkcijos, jo reakcija, atmintis, darbo įgūdžiai“, – teigia T. Tūrienė.

„Sodra“ skaičiuoja, kad šiuo metu Lietuvoje dirba apie 71 tūkst. senatvės pensijos gavėjų, tai yra apie 12 proc. visų senatvės pensijos gavėjų, o vyresnių nei 70 metų dirbančių pensininkų yra apie 16 900.

Pensinio amžiaus ilginimas neišvengiamas

Pavyzdžiui, šiuo metu vienam pensinio amžiaus gyventojui Lietuvoje tenka maždaug 3,1 dirbančio žmogaus, jei tendencijos nesikeis, 2050 m. vieno pensinio amžiaus žmogaus išlaikymo našta kris ant maždaug 1,8 dirbančių šalies gyventojų, rodo „Eurostat“ duomenys.

Politikai, it stručiai, sukišę galvas į smėlį, vengia kalbėti apie tai, kad ateityje, norint, kad pensijos siektų apie 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio į rankas, gali tekti ilginti pensinio amžiaus trukmę.

O štai Vilniaus universiteto profesorius Teodoras Medaiskis įsitikinęs, kad kalbėti apie tai reikia jau dabar.

„Galima iš paskutiniųjų bandyti didinti socialinio draudimo įmokas, didinti pensijų sistemos finansavimą ir amžiaus nekelti, jei jau kategoriškai nenorima to daryti. Visgi manau, kad racionaliau būtų planuoti tolimesnėje ateityje laipsnišką pensijos didinimą“, – sako profesorius.

Jis svarsto, kad pensinis amžius ateityje galėtų pasiekti 67 metus, kaip jau yra dalyje valstybių.

„Po truputį ruošdami darbo rinką, gerindami žmonių gebėjimus galim didinti pensinį amžių. Tačiau tai reikia daryti iš lėto, kad žmonės žinotų bent 5 metus iki išėjimo į pensiją, kad pensinis amžius ilgės“, – sako T. Medaiskis.

Jis tikina, kad reikia atlikti skaičiavimus, kada būtų galima ilginti pensinį amžių, tačiau svarsto, kad tai būtų galima pradėti planuoti nuo 2030 m.

T. Medaiskio teigimu, nereikia pamiršti, kad Lietuva pensijoms skiria vos 7 proc. nuo bendrojo vidaus produkto, o ES šis dydis siekia 12,7 proc., todėl čia taip pat yra kur pasitempti.

Didžiausią BVP dalį, apie 16 proc., pensijoms išleidžia Graikija, Italija ir Prancūzija, o mažiausią – Baltijos šalys, Airija ir Malta, po 5–7 proc.

Be to, profesorius mano, kad vis dar trūksta programų, kurios padėtų vyresnio amžiaus žmones paruošti darbui.

„Jeigu kas ir daroma, tai tikrai nepakankamai. Jeigu vėliname išėjimo į pensiją amžių, tai tikrai turime veikti keliomis kryptimis. Viena iš jų – skatinti ir pačius vyresnio amžiaus žmones tobulėti, mokytis visą gyvenimą. Kvalifikacijos kėlimas gali padėti išlikti darbo vietoje. Be to, reikia ir darbdavį motyvuoti, kad jis nebijotų vyresnio amžiaus žmonių. (...) Galbūt reikėtų formuoti sistemą, kad išėjimas į pensiją būtų laipsniškas. Žmogus pradėtų dirbti ne visu etatu ir jo krūvis mažėtų“, – svarsto T. Medaiskis.

Pasmerksime žmones skurdui

Vis dėlto profesinės sąjungos „Solidarumas“ vadovė Kristina Krupavičienė sako, kad darbdaviai, ypač regionuose, vengia vyresnio amžiaus darbuotojų.

„Visi labai gerai žinome, kad žmonėms, kurie yra 50–55 metų, labai sunku susirasti darbą, ypač regionuose. Žinau puikų pavyzdį – moteris moka ne vieną užsienio kalbą, turi aukštąjį išsilavinimą, magistro laipsnį, o viskas, kas jai siūloma, tai dirbti pardavėja, manikiūro specialiste.

Regione sunku, nebent reikia dirbti pačiai, siūti, grožio paslaugas teikti, auginti pomidorus, kad nenumirtum iš bado. Dabar siūlo eiti dirbti slaugėmis, bet jūs įsivaizduokite, kada 60 metų moteris ateina prižiūrėti 70 metų moters, tai viena senutė prižiūrės kitą. Todėl dabar kalbėti apie pensinio amžiaus ilginimą būtų neteisinga“, – tikina K. Krupavičienė.

Statistiniai duomenys rodo, kad Lietuvoje vyresnio amžiaus žmonėms išties sunkiau susirasti darbą, mat nedarbo lygis vyresnio amžiaus žmonių grupėse didesnis. Didžiausias nedarbo lygis fiksuojamas 20–24 m. amžiaus grupėje (14 proc.) ir 55–59 metų amžiaus grupėje, čia jis siekia 8,4 proc., o mažiausias 35–39 ir 40–44 amžiaus grupėje (5,7 proc.).

„Lietuvos sveikatos rodikliai yra vieni iš prasčiausių, todėl darbdaviai nenori vyresnių žmonių, nes žino, kad bus bėdų su sveikata. Kiti sako, kad jie per lėti, darbo našumas prastas. Tačiau jei žmonės negali nei susirasti darbo, nei išeiti į pensiją, mes juos pasmerkiame skurdui“, – tikina K. Krupavičienė.

Anot jos, keista, kad technologijų amžiuje, kada darbo našumas didėja, pensinis amžius ilginamas.

„Gyvename skaitmenizacijos eroje, ateina ketvirtoji pramonės revoliucija, naujos technologijos. Mano supratimu, žmogus turėtų dirbti mažiau ir pagaminti daugiau produkcijos, tačiau apskritai galvojama, kad žmogus turi dirbti, kol numirs darbo vietoje. Mano nuomone, kažkas nenori dalintis bendrais darbo vaisiais. Viena dalis pelnosi iš naujų technologijų, o kiti žmonės lai dirba nekvalifikuotą darbą iki 70 metų patyliukais, kol numirs“, – sako ji.

Darbdaviai prašo anglų kalbos ir kompiuterinių žinių

Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas, verslininkas Vidmantas Janulevičius sako, kad jo įmonėje vyresnio amžiaus darbuotojai yra paklausūs, o į kai kurias pozicijas darbinami žmonės tik nuo 45–50 metų.

„Nenoriu įžeisti jaunimo, bet mes daugeliu atvejų dabar atsisukame į vyresnius žmones. Ypač tose vietose, kur reikia daugiau ilgalaikės atsakomybės, o projektai yra ilgesnio termino, (...). Jaunimas dažnai neturi kantrybės, nori greito rezultato, greito kilimo karjeros laiptais. Vyresni projektus įgyvendina iki galo, o jaunimas, būna, gauna priedus ir pabėga. Vyresni taip nesielgia“, – sako verslininkas.

Vis dėlto jis teigia, kad pagrindinis vyresnio amžiaus žmonių trūkumas – jie nekalba angliškai.

„Čia yra didžiausia problema. Ypač jei įmonė eksportuoja prekes į užsienį. Jaunimas puikiai kalba angliškai, todėl parduoti produktus užsienyje yra lengviau. Ir pirkėjai, su kuriais tenka bendrauti, dažnai yra jaunesni, todėl atsiranda didesnis ryšys“, – aiškina V. Janulevičius.

Kita vyresnio amžiaus žmonių bėda – kompiuterinio raštingumo stoka. „Įgyvendinant projektus reikia mokėti naudotis „Excel“ programa. Daugeliu atvejų vyresni žmonės yra sumanūs, bet neturi kompiuterinio raštingumo žinių, todėl reikia valstybei skirti lėšų jiems perkvalifikuoti“, – teigia pramonininkų atstovas.

Jis sako manantis, kad ateityje pensinio amžiaus trukmė ilgės, ir pažymi pats norėsiantis dirbti bent iki 70 metų.

„Ateityje, ilgėjant gyvenimo trukmei, pensinis amžius ilgės. Aišku, norisi, kad išėjęs į pensiją žmogus galėtų pasidžiaugti gyvenimu, anūkais, pakeliautų. Aš pats norėčiau būti naudingas, nors kol man sukaks 70 metų. Žinoma, girdėti, kad pensinis amžius galėtų būti 72 metai, bent jau dabar skamba žiaurokai“, – svarsto verslininkas.