Prieš 1 metus
82
Gyventojų aistras ir toliau kaitina maisto produktų etiketės. Visoje Europoje nusiritusi svirplių miltų baimės banga, Lietuvą pasiekusi vieną iš pirmųjų, pakeitė formą: maisto produktų išsigandę pirkėjai ieško kenksmingų maisto priedų.
Baiminasi šelako ir karmino
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba jau įspėjo, kad kalbos apie Lietuvos maisto rinką neva užplūsiančius svirplių miltus neturi pagrindo: anot LRT.lt kalbintų specialistų, tai būtų per brangu, o jei tokie miltai ir būtų naudojami, tai turi būti pažymėta etiketėje.
Tačiau kilusi panika paskatino ir kitą tendenciją: peržiūrėti maisto produktų etiketes. Net keliose grupėse vartotojai aiškinasi, kokie maisto priedai yra jų perkamų produktų sudėtyje, ką reiškia „E“ raide žymimi priedai. Taip svirplių baimė mutavo į priedų šelako (E472) ir karmino (E120) baimę.
Tai populiarūs priedai: pirmasis yra klijiška medžiaga, naudojama, pavyzdžiui, gaminant šokoladinius saldainius – ji suteikia žvilgesį ir neleidžia gabaliukams ištežti. Šelakas taip pat naudojamas tabletėms dengti, jei norima, kad vaistas neirtų skrandyje. Karminas yra nuo seno žinomas natūralus dažiklis, suteikiantis sodriai raudoną spalvą.
Tačiau susirūpinusiems gyventojams nerimą kelia šių medžiagų ryšys su vabzdžiais: šelakas gaunamas iš skydamarinių vabzdžių išskiriamo sekreto, o karminas – iš sutrintų mažyčių vabzdžių košenilių.
Šias medžiagas žmonija naudoja jau kelis tūkstantmečius, o šiais laikais jos patvirtintos ir maisto saugumo prievaizdų. Tai, kad jos kilusios iš vabzdžių, iki šiol mažai kam kliuvo, tačiau viską pakeitė socialiniuose tinkluose nusiritusi panikos banga, ir vieni pirmųjų Europoje ją užkūrė būtent lietuviai. Baiminamasi, kad šelakas ir karminas sukels alergijas, kad jis naudojamas ne tik maisto pramonėje. Dauguma žinučių tiesiog siekia sukelti pasišlykštėjimą ir baimę – siekiama sudaryti įspūdį, kad maisto pirkėjai Lietuvoje valgo judančius vabzdžius. Kai kurie internautai rašo metantys lauk produktus su priedais, tačiau nenurodo, kodėl.
Vartoti saugu
LRT.lt kalbinti maisto saugos specialistai sako besidžiaugiantys vartotojų susidomėjimu maisto priedais, tačiau kodėl kilo sąmokslo teorijos, suprasti sunku.
VMVT Maisto skyriaus vyriausioji specialistė-valstybinė maisto produktų inspektorė Vilma Pušinaitė pabrėžia, kad ir šelakas, ir karminas yra leidžiami maisto priedai, įtraukti į ES leidžiamų priedų sąrašą. Vienas ES reglamentas nustato reikalavimus priedo grynumui ir kokybei, kitas – naudojimo sąlygoms, kad joks žmogus maisto priedo nesuvartotų per daug.
„Baimintis, kad šie maisto priedai išgaunami iš vabzdžių, nereikėtų, jų sauga vertinama Europos maisto saugos tarnyboje. Šiems maisto priedams yra nustatyta maksimali riba: t. y. dedu ne tiek, kiek noriu, o laikantis leidžiamų didžiausių kiekių atitinkamuose produktuose ir taikant geros gamybos praktiką dėl minimaliai dedamų kiekių, kurių reikia technologiniams tikslams pasiekti“, – sakė pašnekovė.
Besidomintiems ji siūlo gilintis į pirminius dokumentus – reglamentus (ES) Nr. 231/2012 ir (EB) Nr. 1333/2008.
Kauno technologijos universitetas yra viena iš maisto saugumo tyrimus atliekančių įstaigų Lietuvoje. Pasak universiteto Maisto instituto jaunesniosios mokslo darbuotojos Aelitos Zabulionės, su šiais maisto priedais buvo atliktas ne vienas tyrimas.
„Žinoma, tai žmogaus pasirinkimas, ar rinktis produktą su tokiu priedu ar nesirinkti. Tačiau visi leisti naudoti priedai [ES] yra patvirtinti, ir kas dešimt metų peržiūrimi naujausi moksliniai tyrimai, atsinaujinusi informacija apie jų tinkamumą yra vėl iš naujo vertinama: ar tas produktas yra saugus, ar jo leistina maksimali riba yra saugi, patikrinama, kiek žmonės tam tikro produkto sunaudoja, ar neviršija maksimalių leistinų ribų“, – apie gyventojams nerimą sukėlusius priedus kalbėjo mokslininkė.
Priedai, kurie gali pakenkti
Pasiteiravus, ar yra priedų, kurių vartojimą iš tiesų reikia riboti, pašnekovės paminėjo visai ne tuos pavadinimus, dėl kurių nerimauja internetas.
A. Zabulionė sako, kad apskritai sveikiausias maistas yra kuo mažiau perdirbtas: pavyzdžiui, varškės sūris ir panašūs produktai.
„Kuriuose nėra standiklių, konservantų, tekstūros stabilizatorių. Jie palankesni mūsų mitybai ir organizmui. Ne dėl to, kad maisto priedai yra blogi, bet dėl to, kad tikrai yra laikas atsigręžti į natūralesnę mitybą. Labai sveikinu pasirinkimą rinktis produktus be didelio maisto priedų kiekio“, – sakė ji.
VMVT atstovė V. Pušinaitė atkreipia dėmesį į tris priedų grupes: tai sulfitai, naudojami kaip konservantai ir antioksidantai, ir kai kurie dažikliai, kitais atvejais – palyginti neseniai naudojami saldikliai.
Jei sulfitų, kurie žymimi E 220–228 skaičiais, produkte yra daugiau, nei 10 miligramų kilograme, jis laikomas alergenu ir turi būti žymimas paryškintu šriftu.
„Tai vienintelis [priedas], sietinas su alerginėmis reakcijomis“, – pabrėžė pašnekovė.
Ne vienam vartotojui etiketėse matyti ir dažikliai, greta kurių nurodytas įspėjimas apie tai, kad vartojami dažnai ir dideliais kiekiais produktai gali neigiamai paveikti vaikų aktyvumą ir dėmesį.
Tai oanžinis geltonasis (E 110), chinolino geltonasis (E 104), karmoisinas (E 122), raudonasis dažiklis („Allura Red“) (E 129), tartrazinas (E 102), raudonasis ponso dažiklis 4R (E 124).
Kai kurie saldikliai irgi potencialiai gali sutrikdyti sveikatą: aspartamas, aspartamo-acesulfamo druska yra fenilalanino šaltinis, o tai aktualu turintiems retą paveldimą medžiagų apykaitos ligą fenilketonuriją. Jei maiste yra daugiau nei 10 procentų saldiklių poliolių, vartotojai turi būti informuojami apie tai, kad didelės medžiagos dozės gali sukelti viduriavimą.
Pasak A. Zabulionės, verta naudoti ir mažiau konservantų benzoatų ir sorbatų, nes jie neigiamai veikia žarnyno mikrobiomą.
Visos šios galimos reakcijos, anot specialistų, yra vienintelė žala, kurią gali sukelti maisto priedai.
„Iš esmės yra klaidinga teigti, kad maisto priedas pats iš savęs sukelia ligą. Maisto priedus leidžiama vartoti labai žemais lygiais, kurie neigiamo poveikio žmonių sveikatai neturi ir tai patvirtina turimi moksliniai duomenys“, – sako V. Pušinaitė.
Pasak pašnekovės, kartais žmonės gali patys pasirinkti produktą su daugiau priedų, nes jame yra pridėta vitaminų, cukrus pakeistas saldikliais ir dėl to sumažėja kalorijų kiekis. Konservantai ir antioksidantai padeda išsaugoti maistines produkto savybes, vitaminus.
„Kiekvienas maisto priedas, kuris randamas su etiketėje nurodyta funkcine grupe: saldiklis, dažiklis, emulsiklis, glajinė medžiaga ir pan., tuo tikslu ir yra dedamas. Funkcinė grupė vartotojams padeda atpažinti maisto priedus maisto sudedamųjų dalių sąraše. Įdedami maisto priedai negali būti neslepiami“, – sakė VMVT atstovė.
Vabzdžiais susidomėjo ir Seimo nariai
Kitas LRT.lt kalbintas VMVT atstovas, Veterinarijos sanitarijos skyriaus vyriausiasis specialistas-valstybinis maisto produktų inspektorius Deividas Kalinauskas yra atsakingas būtent už maistui naudojamų vabzdžių įmonių ir jų produktų priežiūrą.
Kaip jau rašė LRT.lt, sausio pradžioje socialiniuose tinkluose pradėta platinti informacija, neva maisto pramonėje bus pradėti masiškai naudoti svirplių miltai, jie esą bus nežymimi. Informaciją paneigė VMVT ir svirplius auginantys pramonininkai.
„Taryba sulaukia neįprastai daug laiškų, skambučių ir kreipimųsi, taip pat ir iš Seimo kanceliarijos <...> Dirbame visais frontais, kad tik būtų sumažinta ši vartotojų gąsdinimo kampanija“, – sakė jis.
Pašnekovas atskleidė, kaip prižiūrimos visos 11 vabzdžius auginančių ir jų maisto produktus gaminančių Lietuvos įmonių: atkeliavus, tikrinamos sąlygos, kuriomis auga vabzdžiai, kuo jie maitinami, kaip nugaišinami, ar vėliau apdorojami tinkamoje temperatūroje, ar džiovinami, kokie laboratoriniai tyrimai atliekami. Inspektorius tikrina ir etiketes, ženklinimą.
Jo teigimu, tiekti nesaugius maisto priedus ar produktus į ES būtų sudėtinga.
Pasak D. Kalinausko, nėra pakankamai įrodymų ir kad vabzdžiuose esantis chitinas, dėl kurio kartais taip pat pergyvena internautai, sukelia pavojų sveikatai.
„Tai, kuo remiasi visi sąmokslo teorijų kūrėjai, yra vienetinis tyrimas ir jo nepakanka, kad pasakytume, kad tai kenkia sveikatai“, – jo teigimu, ES yra patenkintos iš viso 6 paraiškos produktams iš vabzdžių tiekti, todėl ir analizių buvo atlikta pakankamai daug.
Specialistas atkreipia dėmesį, kad svirplių miltai yra brangus produktas, į gaminius dedami tam, kad produktai būtų praturtinti baltymais. Be to, kai produktas praturtinamas, įmonės dažniausiai tai reklamuoja, o ne slepia, kaip įtaria sąmokslo teorijų kūrėjai.
„Jokie vabzdžių produktai į kitus maisto produktus nėra taip paprastai dedami. Visos įmonės, kurios užsiimtų tokia veikla, turi tai deklaruoti ant produkto ženklinimo etiketės. Sudėtinių produktų sąraše būtų taip ir parašyta: produkte yra svirplių miltų, be to, kadangi svirplių baltymai gali sukelti alergines reakcijas asmenims, turintiems alergijas vėžiagyviams ar dulkių erkėms, šis produktas būtų išryškintas kaip alergenas“, – pasakojo D. Kalinauskas.
Atsiranda ir tokių, kurie taip baiminasi vabzdžių maiste, jog tyrinėja nusipirktą kavą per padidininamąjį stiklą. Radę netolygiai sumaltą pupelę, įtaria, jog tai – vabzdys. Tokių pirkėjų yra ne vienas.
„Kiekvienas gamintojas turi parengęs kenkėjų kontrolės planus. Nereikia maišyti kenkėjų vabzdžių ir vabzdžių, kurie auginami tam skirtuose ūkiuose ir naudojami kaip maisto prokutas“, – sakė specialistas ir priminė, kad maiste radus maistinių kandžių, vartotojas gali registruoti skundą.
Tačiau tai – išmtis, o ne taisyklė, ir su vabzdžiais maisto pramonėje neturi nieko bendro.
A. Zabulionės teigimu, panika dėl vabzdžių maiste greičiausiai kilo dėl psichologinių priežasčių.
„Normalu ir genetiškai užkoduota, kad mes labiau esame linkę vartoti tai, kas yra įprasta, mūsų platumose naudojama jau daugelį metų, tūkstantmečius. Visiškai normalu, kad žmonės nepalankiai žiūri į naujus baltymų ar kitų maisto produktų šaltinius. Tačiau jie, patenkantys į rinką, yra absoliučiai saugūs. Jiems taikomi reikalavimai, lygiai kaip r mėsai, negalima pardavinėti sergančių gyvulių mėsos. Lygiai taip pat svirpliams, įvežamiems į Europą, auginamiems Europoje taikomi saugos reikalavimai, kuriuos gamintojai turi užtikrinti, įrodyti tyrimų protokolais“, – sakė ji.
LRT.lt pašnekovų teigimu, iš vabzdžių išgaunami maisto priedai šelakas ir karminas nėra žalingi sveikatai. Specialistai atkreipia dėmesį, kad tai yra seniai maisto pramonėje naudojamos medžiagos, o jų saugumas patvirtintas ES.
English (US) ·