Šeimos gydytoja – apie tai, kiek per dieną reikia išgerti vandens ir kodėl gerti reikia anksčiau nei pajuntamas troškulys

Prieš 1 metus 98

„Vanduo, kaip ir oras, yra pagrindinis gyvybės ir sveikatos šaltinis. Žmogus be maisto gali išgyventi kelias savaites ar net mėnesius, tačiau be vandens – vos keletą dienų“, – sako Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) Krakių ir Josvainių ambulatorijose dirbanti šeimos gydytoja Jurgita Vosylė, rašo Kėdainių PSPC.

Kovo 22-oji – Pasaulinė vandens diena. Ta proga gydytoja papasakojo apie vandens naudą žmogaus sveikatai, paaiškino, kiek vidutiniškai rekomeduojama išgerti vandens per dieną, taip pat – kaip žmogus jaučiasi pajutęs vandens trūkumą ir kokie pastebimi ir juntami simptomai įspėja apie prasidėjusią organizmo dehidrataciją.

„Gerti vandenį reikia pradėti anksčiau nei pajuntate troškulį, nes troškulio jausmas reiškia, kad organizmui jau trūksta maždaug litro vandens“, – pabrėžia šeimos gydytoja.

Pasak jos, siekiant padidinti išgeriamojo vandens kiekį per dieną, reikėtų jį turėti visada šalia savęs.

„Jeigu įprasta gertuvė su pripildytu vandeniu jums atrodo nuobodžiai, pasitelkite savo fantaziją ir susikurkite gaivius vandens ir vaisių koktelius. Spalvų ir papildomų skonių lengvai gali suteikti citrina, apelsinas, įvairios uogos, mėtos lapeliai ir pan.

Išgerkite stiklinę vandens ir pasirūpinkite, kad ir jūsų draugai padarytų tą patį. Tegul tai tampa įpročiu, padėsiančiu išsaugoti gerą nuotaiką ir gerą sveikatą“, – patarė medikė.

Kėdainiuose dirbanti šeimos gydytoja priminė, jog vandens suaugusio žmogaus organizme yra apie 70 proc.: 98 proc. kraujyje, 75 proc. raumenyse, 28 proc. kauluose.

„Dėl vandens vyksta dauguma medžiagų apykaitos reakcijų, kurios užtikrina nenutrūkstamą gyvųjų audinių irimo ir regeneracijos procesą. Vanduo dalyvauja virškinimo procese, padeda įsisavinti vandenyje tirpstančias medžiagas, kraujo keliu, kuriame yra vandens, vyksta maisto medžiagų transportavimas.

Vanduo supa ląsteles (audinių skystis), reikalingas sąnariams, akims, galvos ir stuburo smegenims, o su vandens pagalba ląstelėse vyksta medžiagų apykaita. Su vandeniu (šlapimu, išmatomis) pašalinami šalutiniai apykaitos produktai, toksinai.

Be to, vanduo svarbus ir reguliuojant temperatūrą organizme“, – kalbėjo medikė.

Kada reikia gerti daugiau vandens?

Kadangi žmogaus kūnas neturi vandens atsargų, kuriomis galėtų pasinaudoti netekęs daug skysčių, todėl kiekvieną dieną reikia išgerti prarastą vandens kiekį.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) suaugusiam žmogui rekomenduoja išgerti vandens vidutiniškai apie 30 ml/1 kg kūno masės (pvz. 70 kg sveriančiam žmogui 70x30ml≈2100 ml parai).

Anot šeimos gydytojos, daugiau vandens rekomenduojama gerti, kai karšta arba prakaituojame dėl didelio fizinio aktyvumo. Vartoti daugiau skysčių reikia ir karščiuojant, nes pakilus kūno temperatūrai virš 37 laipsnių papildomai netenkame 200-300 ml skysčių, o temperatūrai kylant su kiekvienu laipsniu papildomai prarandamas dar toks pat kiekis.

„(Gerti daugiau vandens reikėtų) jei viduriuojate ar vemiate, nes tokiu metu iš kūno labai greitai šalinami skysčiai ir gali grėsti dehidratacija. Šio proceso metu kūno ląstelės ir audiniai netenka daugiau vandens negu gauna geriant.

Jeigu skysčių kiekis organizme nekompensuojamas laiku, jis pasisavinamas iš kraujo ir organų audinių. Kraujotaka sulėtėja ir pablogėja raumenų bei kitų organų aprūpinimas deguonimi“, – kalbėjo Kėdainių PSPC gydytoja.

Anot jos, net nedidelis vandens trūkumas organizme turi įtakos savijautai. Dėl to gali atsirasti silpnumas, nuovargis, mieguistumas, sutrikti dėmesio koncentracija, sulėtėti reakcija. Kai kuriems pacientams dėl vandens stygiaus gali nukristi kraujospūdis, šalti rankos ir pėdos, sausėti akys, oda, skaudėti galvą, varginti naktiniai mėšlungiai.

Kas rodo organizmo dehidrataciją?

Gydytoja paminėjo svarbiausius simptomus, kurie įspėja apie prasidėjusią organizmo dehidrataciją:

  • išdžiūvusi burna ir pabrinkęs, sausas liežuvis,
  • bendras silpnumas,
  • galvos svaigimas,
  • širdies virpėjimas, drebėjimas ar „permušimai“ (ekstrasistolija) ir pan.; vangumas, sumišimas, sąmonės pritemimas,
  • apalpimas,
  • ženkliai sumažėjęs prakaitavimas,
  • ženkliai sumažėjęs šlapimo kiekis.

Parengta pagal Kėdainių PSPC informaciją.

Skaityti visą pranešimą