Seimo komitetas bankų solidarumo mokesčiui pritarė, bet paskolas turinčių gyventojų piniginių jis nepasieks

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) trečiadienį pritarė vadinamajam bankų solidarumo mokesčiui, tačiau atmetė Seimo narių siūlymą, kad surinktos lėšos būtų padalintos tiek valstybės gynybos projektams, tiek paskolas turintiems gyventojams. 

Projektui nepritarė vienam komiteto narys. Kiti pritarė bendru sutarimu. Įstatymo projektas turėtų grįžti į Seimo salę svarstymui ketvirtadienį.

Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta pabrėžė, kad laikinas įnašas nustatomas, kai „kontekstas yra išskirtinis“.

„Lietuva ir kitos Baltijos šalys išsiskiria Europos Sąjungoje ,euro zonoje, kurioje veikia vieninga pinigų politika, ypatingu bankų pelnų išaugimu. Iš tiesų jau preliminarūs skaičiai šių pirmųjų metų mėnesių patvirtina Lietuvos Banko anksčiau darytas prognozes, jos iš esmės pildosi. Mes kalbame apie 2–2,5 karto didesnį pelningumą šiais metais, lyginant su praėjusiais metais, kuriais jau turėjome išskirtinį pelningumą ta gerąja prasme“, – kalbėjo S. Krėpšta.

Jis priminė, kad formulė sudaryta taip, kad, nesant išskirtinio pelningumo, mokestis nebūtų mokamas.

Mišrioje Seimo narių grupėje dirbantis Andrius Palionis, pristatydamas savo ir kolegų siūlymą, teigė, kad toks pasiūlymas būtų sąžiningas atsižvelgiant į tai, kad susiklosčiusią situaciją lemia gyventojų, turinčių paskolas, mokamos palūkanos.

„Esmė, kad pagrindinę tą palūkanų naštą neša Lietuvos gyventojai. Pasiūlymo esmė būtų, kad per pusę dalintume naudą, kuri pateks į valstybės biudžetą – viena pusė kariniam mobilumui finansuoti, o kita pusė gyventojų pajamų mokesčio kompensavimui, t. y., palūkanų kompensavimui, deklaruojant pajamas tiems, kurie ir moka palūkanas už būstą“, – teigė A. Palionis.

Finansų viceministras Gediminas Norkūnas, reaguodamas į pasiūlymą, teigė, kad susidariusi situacija nėra susijusi su tuo, kad gyventojai moka didesnes palūkanas už turimas būsto paskolas.

„Suprantame pateiktą pasiūlymą, tik norėčiau patikslinti šio įnašo bazė susidaro ne dėl to, kad būsto paskolas pasiėmę gyventojai moka didesnes palūkanas, bet dėl to, kad už indėlius nėra mokamos atitinkamos palūkanos. Centrinio banko monetarinės politikos impulsas nėra persiunčiamas indėlininkams. T. y. skirtumas faktiškai susidaro būtent dėl to, kad ta indėlių bazė gauna mažesnes palūkanas. Tai tiesiogiai nėra susiję su tuo, kad aukštesnes palūkanas moka būsto paskolas turintys gyventojai“, – pabrėžė viceministras.

Anot jo, vis dėlto pagrindinis argumentas, kodėl Finansų ministerija nepritaria pateiktam siūlymui – Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad atskiru, ne valstybės biudžeto, įstatymu finansavimas gali būti nustatytas tik ypatingiems visuomenės ir valstybės tikslams apibrėžtą laikotarpį.

„[Konstitucinio Teismo išaiškinime] kalbama apie visuotinai svarbų tikslą ir kad tokios išlaidos negali būti numatomos bendroms valstybės nuolatinėms funkcijoms atlikti. Tai toks pasiūlymas, mano nuomone, būtų kvestionuojamas Konstitucinio Teismo ir atitinkamai kiltų grėsmė nefinansuoti ir pagrindinio tikslo, kuriam mes ir parengėme šį įstatymo projektą“, – teigė G. Norkūnas.

Reaguodamas į išsakytus argumentus, A. Palionis atkreipė dėmesį – jeigu bankai priimtų sprendimą padidinti palūkanas už indėlius, solidarumo mokestis nė nebūtų surinktas. „Manau, kad tai ne argumentas“, – teigė A. Palionis.

Jis taip pat abejojo, ar Konstitucinis Teismas kvestionuotų pasiūlymą, nes, anot A. Palionio, pagalba gyventojams taip pat yra svarbus tikslas, kuris atitiktų Konstitucinio Teismo sprendimus.

G. Norkūnas sutiko, kad surenkamos lėšos gali būti mažesnės, nei yra planuojama, jeigu bankai padidintų indėlių palūkanas, vis dėlto viceministras pabrėžė, kad ir įstatymo projektas sukurtas taip, kad mechanizmas leistų įnašo reikalavimą taikyti laikinai, kol atotrūkio tarp palūkanų nebeliktų.

„Tikrieji naudos negavėjai dėl to, kad indėlių palūkanų normos nesivijo paskolų palūkanų normų yra būtent indėlininkai, o ne paskolų gavėjai. Ir indėlininkų tikrai yra gerokai daugiau. Todėl mes ir sakome, kad tai yra visos visuomenės interesas tas lėšas nukreipti į visos visuomenės saugumą“, – teigė G. Norkūnas.

LRT.lt primena, kad tai jau antras kartais, kai Biudžeto ir finansų komitetas svarsto šį siūlymą.

Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorius Jokūbas Markevičius ankstesniame komiteto posėdyje sakė, kad solidarumo įnašas gali trečdaliu sumažinti bankų pelningumą, bet šiemet vis tiek jis turėtų būti maždaug du kartus didesnis nei pernai – 1,2 mlrd. eurų.

Verslo atstovai teigė, kad siūlomas mokestis blogins Lietuvos investicinę aplinką.

Mokestis Lietuvoje veikiantiems bankams siūlomas Vyriausybei argumentuojant, kad jų pelnas neplanuotai išaugo Europos Centriniam Bankui didinant bazines palūkanų normas.

Projektui nepritaria dalis valdančiajai koalicijai priklausančių liberalų ir „laisviečių“, bet jį remia dalis opozicijos.

Laikinas solidarumo įnašas būtų mokamas už 2023 ir 2024 metus, iš jo planuojama surinkti apie 410 mln. eurų.