Seime – sprendimas dėl farmakotechnikų: siūloma ir toliau leisti dirbti vieniems didelį stažą turintiems vaistininkų padėjėjams

Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas kartu su kitais valdančųjų atstovais ketvirtadienį Parlamentui teiks siūlymą pakeisti Farmacijos įstatymą taip, kad didelį stažą turintys vaistininkų padėjėjai galėtų ir toliau mažose vaistinėse dirbti vieni, nuotoliniu būdu padedant vaistininkui. Lietuvos farmacijos darbuotojų profesinė sąjunga, vienijanti vaistininkus ir farmakotechnikus, šiam pasiūlymui pritaria ir teigia, jog tai padėtų išsaugoti visas šiuo metu veikiančias vaistines.

Pasak A. Matulo, nuo liepos 1 dienos įsigaliojant reikalavimui farmakotechnikams dirbti vaistinėse tik kartu su vaistininku, 135 vaistinės Lietuvos regionuose nebegalės tęsti veiklos. Kaip pažymi politikas, mažų miestelių vaistinės neturės galimybės įdarbinti vaistininkų dėl mažų apyvartų ir darbuotojų trūkumo.

„Lietuva (...) priėmė įstatymą, pagal kurį nuo liepos 1 dienos farmakotechnikų veikla turės būti kontroliuojama tiesiogiai šalia dirbant vaistininkui. Ir dabar, pagal surinktus duomenis, gali įvykti taip, kad apie 135 vaistines mažesniuose miesteliuose, kurių apyvarta yra maža, tiesiog negalės toliau tęsti veiklos, nes nebus šalia galimybės įdarbinti vaistininką, nes arba jų nebus, arba apyvarta vaistinės tokia maža, kad arba privatus, arba tinklinė vaistinė nebus suinteresuota jų išlaikyti. O farmakotechnikai neteks darbo“, – Eltai nurodė Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas.

Konservatorius siūlo pakeisti įstatymą taip, kad vaistininkų padėjėjai, kurie baigė mokslus iki 2006-ųjų, galėtų dirbti vaistinėje nebūtinai tiesiogiai prižiūrimi vaistininkų, o jų kontroliuojami nuotoliniu būdu. Pasak A. Matulo, neleisdami farmakotechnikams dirbti kontroliuojamiems nuotoliniu būdu, parlamentarai išstums vaistininkų padėjėjus iš darbo rinkos.

Visgi, demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos Seime atstovai kritikuoja valdančiųjų siūlomas Farmacijos įstatymo pataisas.

„Sveikatos sistemos situacija Lietuvoje lemia, kad patekti pas gydytoją dažnai užtrunka bent keletą dienų, todėl visiškai natūralu, jog sušlubavus sveikatai pirmiausia einama į vaistinę ir klausiama vaistininko patarimo, juo remiantis įsigyjami ir vartojami vaistai“, – pažymi demokratų atstovas Tomas Tomilinas.

Pasak jo, vaistininkai nėra paprasti pardavėjai, daug dažniau jie yra konsultantai, pirmieji žmonės, kurių patarimo klausiama, nes jie yra arčiausiai žmonių, visada lengvai prieinami, jais pasitikima.

Parlamentaro teigimu, bandymas leisti vaistininkų padėjėjams dirbti vieniems, yra „pataikavimas verslo interesams, kuriems svarbu sutaupyti darbuotojų sąskaita, paliekant vaistininką konsultuoti nuotoliniu būdu bent keletą padėjėjų vienu metu.“

T. Tomilinas pabrėžia, esą verslo interesus šiuose pakeitimuose įžvelgia ir Vaistininkų profesinė sąjunga ir kiti profesijos atstovai.

Ragina priimti socialiai atsakingus sprendimus

Tuo metu Lietuvos farmacijos darbuotojų profesinė sąjunga, vienijanti vaistininkus ir farmakotechnikus, teigia palaikanti šias pataisas. Kaip ketvirtadienį žiniasklaidai išplatintame pranešime teigia šios profesinės sąjungos pirmininkė Lina Ganatauskienė, politikai turėtų priimti racionalius sprendimus.

Anot L. Ganatauskienės, viešoje erdvėje sklando nemažai mitų, susijusių su vaistininkų ir jų padėjėjų darbu. Pirmasis mitas, pašnekoės teigimu, yra apie tai, jog Lietuvoje šiuo metu yra per daug vaistinių.

„Lietuvoje yra tiek vaistinių, kiek jų reikia Lietuvos gyventojams. Dirbdami vaistinėse nematome, kad jos būtų tuščios, kad mūsų, vaistininkų ir farmakotechnikų, paslaugos ten būtų nereikalingos. Lietuva yra tarp pirmaujančių šalių Europos Sąjungoje pagal vaistinių skaičių, skaičiuojama, kad šalyje 100 tūkst. gyventojų tenka 47 vaistinės, kai ES vidurkis yra 32. Tad turim didžiuotis, kad mus gali lengvai pasiekti didžioji Lietuvos gyventojų dalis, jiems nereikia vykti dešimtimis kilometrų, kaip kitose šalyse, ir ieškoti vaistinės. Jeigu nebūtų vaistinių paklausos, jos tiesiog ir užsidarytų. Tačiau nepriėmus Farmacijos įstatymo pataisų, kartu su farmakotechnikais, kurie turi 20 ar daugiau metų darbo patirtį, turės visą dieną dirbti vaistininkas. Todėl gali sugriauti dabar veikiančią sistemą, regionuose užsidarys virš 170 vaistinių dėl vaistininkų trūkumo“, – pažymi Lietuvos farmacijos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė.

Ji pabrėžė, kad farmakotechnikas nėra tik vaistininko padėjėjas. „Farmakotechnikai, kurie baigė studijas iki 2006 metų, turi ilgametę profesinę patirtį, puikiai geba suteikti farmacinę paslaugą, aptarnauti gyventojus, jie kvalifikaciją kelia kartu su vaistininkais, klausosi tų pačių seminarų. Dabar farmakotechnikus nuotoliu prižiūri vaistininkai, taip dirbame daugybę metų ir nematome problemos, kodėl staiga mūsų kolegos, farmakotechnikai, turėtų būti baudžiami.

Miestų didelėse vaistinėse dirba ne vienas farmakotechnikas ir ne vienas vaistininkas kartu, tačiau mažesniuose miesteliuose ir mažesnėse vaistinėse neįmanoma , kad visą dieną vaistinėje būtų vaistininkas, nes jų labai trūksta ir jų tiek nėra kiek reikėtų. Turėtume spręsti specialistų trūkumo problemą, o ne dar labiau ją aštrinti. Taip, farmakotechnikams buvo suteikta galimybė per 15 metų pereinamąjį laikotarpį persikvalifikuoti į vaistininkus, tačiau kiekvieno žmogaus šeimyninė ir finansinė padėtis yra skirtinga, tad ne visi šia galimybe galėjo pasinaudoti.

Vieniems keli tūkstančiai eurų už studijas per metus yra per didelė našta, kiti negalėjo studijų Vilniuje ar Kaune suderinti su darbu nuošaliose šalies vaistinėse, o dabar nepriėmus pataisų aplamai kyla grėsmė jų darbo vietoms, o tai juk yra patyrę farmacijos specialistai“, – teigia pašnekovė.

Ji pabrėžė, kad šiuo metu Lietruvoje farmacijos specialistų teikiamos paslaugos ypač palankiai vertinamos. Ypač kaimo vietovėse dirbantys farmakotechnikai savo nepriekaištingu darbu užsitarnavo pagarbą bendruomenėse.

„Tačiau jie gali netekti darbo. Kai šiomis dienomis Sveikatos apsaugos ministerija teikia siūlymus, jog slaugytojams būtų plečiamos funkcijos, jie galės išrašyti receptus, išduoti nedarbingumo pažymėjimus, išrašyti siuntimus profilaktinėms programoms, o tuo tarpu farmakotechniko funkcijos siaurinamos, atimant jiems galimybė dirbti, jei šalia nėra vaistininko“, – teigia profesinės sąjungos vadovė, pridūrusi, jog pastaruoju metu farmacijos sektoriuje nuotaikos yra slogios, o farmakotechnikai pagalbos ieško kreipdamiesi į profesinę sąjungą, kad vykstant įstatyminiams pokyčiams būtų atstovaujami jų teisėti interesai.

Kas prisiims atsakomybę už sukeltą sumaištį?

L. Ganatauskienės teigimu, viešoje erdvėje pastaruoju metu pasirodantys komentarai iš Vaistininkų sąjungos, kuri esą skelbiasi atstovaujanti visus farmacijos darbuotojus, atrodo neatsakingi, klaidinantys ir priešinantys vaistininkus su farmakotechnikais.

„Farmakotechnikai tapo tarsi įrankiu kelti sąmyšį, erzinant pacientus, ypač regionuose, kitiems tiesiog siekiant tokiu būdu didesnių atlyginimų. Mūsų profsąjunga taip pat siekia, kad atlyginimai visiems farmacijos specialistams augtų, bet mums, atstovaujantiems vaistininkus ir farmakotechnikus, yra nepriimtinas toks neatsakingas elgimasis su mūsų kolegomis, todėl raginame išgirsti mus ir priimti socialiai atsakingus sprendimus“, – sako Lietuvos farmacijos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė L. Ganatauskienė.