Seime bus svarstoma dėl paspirtukų naudojimo: dalis parlamentarų įsitikinę – keliama grėsmė ne tik jų vairuotojams, bet ir aplinkiniams

Sugrįžus šiltiems orams, į Lietuvos gatves išriedėjo ir elektriniai paspirtukai. Eismo įvykių, susijusių su jais, šalyje kasdien pasitaiko ne po vieną. Atsižvelgdamas į tai, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) svarstys reglamentuoti šią transporto priemonę. Kaip LRT RADIJUI sako konservatorius Andrius Kupčinskas, elektriniai paspirtukai neatitinka pirminės jų sąvokos, kuomet į priekį judama žmogui fiziškai pasispiriant, todėl atnaujinti jų reglamentavimą yra būtina.

„Įprastai buvo nusistovėję, kad paspirtukas [yra] varomas žmogiškąja, pasispiriamąja jėga, ne kokia nors papildoma elektra varoma ar kokia kita jėga. Aišku, technologijos eina į priekį ir mes matome, kad dabar paspirtukas neatitinka tos sąvokos, dėl to ir kalbininkai siūlo ar tai mikromobilumo, ar mikrojudumo, ar riedžio sąvoką. Čia, matyt, apsispręsime Seimo salėje balsuodami“, – LRT RADIJUI sako Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Seime narys.

Be to, pasak politiko, nerimą kelia ir nesaugus važiavimas šia transporto priemone, neretai lydimas tiek pačių vairuotojų, tiek ir pėsčiųjų traumų. A. Kupčinsko teigimu, statistika rodo, jog eismo įvykių, susijusių su elektriniais paspirtukais, metu maždaug pusė nukentėjusiųjų yra pašaliečiai, ne paspirtukininkai.

„Faktas toks, kad jie įgija kur kas didesnį pranašumą prieš silpnesnes puses, t. y. prieš pėsčiuosius. (...) Jų manevringumas yra kur kas didesnis (nei dviračių – LRT.lt) ir greičiai kur kas didesni: jie išvysto net iki 70–80 km/h [greitį]. Tai jau kelia grėsmę ne tik jam pačiam, bet ir aplinkiniams“, – tvirtina A. Kupčinskas.

Įstatymo projektas, kurį Seimas svarstys trečiadienį, numato nemažai pokyčių: apibrėžiama elektrinio paspirtuko galia, greitis, šia transporto priemone važiuojamąja dalimi galimai nebus leidžiama važiuoti daugiau nei 1 m atstumu nuo kelkraščio, visi elektrinį paspirtuką vairuojantys asmenys privalės dėvėti šalmą.

„Man atrodo, kad už tą mūsų registruotą ir kelis registruotus įstatymų projektus tikrai jau turi būti balsuojama ir apsisprendimo stadijoje nulemta, kaip turi būti reglamentuojamas paspirtukų judėjimas. O dėl atskirų priemonių, kaip kas – su šalmais, iki kelerių metų, iki kokio greičio, iki kokio mobilumo galios ir taip toliau, tai čia jau turbūt apsispręsime Seimo salėje“, – sako konservatorius.

Dalis gyventojų išreiškia norą, kad elektriniai paspirtukai Lietuvoje apskritai būtų uždrausti. Pasak A. Kupčinsko, tokios kardinalios priemonės Seimas bent kol kas imtis nesiūlo.

„Seime negirdėjau, kad kol kas būtų svarstoma (visiškai uždrausti elektrinius paspirtukus – LRT.lt), bet Europoje ir mūsų sąjungininkėse valstybėse patirčių yra įvairiausių. Pavyzdžiui, Haga yra uždraudusi, Paryžius neseniai referendumą yra surengęs. (...) Aišku, gal ir tradicijos lemia: kitur labai įsitvirtinę dviračiai, tiksliau – žmogiškąja jėga varomos transporto priemonės“, – aiškina parlamentaras.

Per griežtos priemonės gali nuo paspirtukų atbaidyti

LRT RADIJO kalbintas vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas įsitikinęs, kad progreso stabdyti nereikia – jo nuomone, kalbų apie visišką paspirtukų uždraudimą neturėtų būti. Anot eksperto, didžiausią dėmesį reikia skirti pačių paspirtukininkų ugdymui apie saugų važiavimą šia transporto priemone.

„Na, žinote, mes norime socialinį reiškinį spręsti techninėmis priemonėmis. (...) Kada pirmieji automobiliai atsirado, tai priekyje jo turėjo eiti žmogus su vėliavėle, žiūrėti, kad nesibaidytų arkliai. Tai, žinote, jeigu atsiranda kažkoks reiškinys, reikia pradėti galvoti, kaip jį įdiegti. Uždrausti yra paprasčiausia, bet tai kažin, ar teisinga. Civilizacija juda į priekį.

Pirmiausiai, manau, reikia nuo auklėjimo pradėti, kad tuo paspirtuku žmonės išmoktų naudotis saugiai, reikia mokyti kelių eismo taisyklių, aiškinti, kad tai yra vis tik transporto priemonė“, – komentuoja A. Pakėnas.

Jo nuomone, siekiant pagerinti elektrinių paspirtukų situaciją šalyje, veiksminga priemonė būtų suvienodinti šios transporto priemonės ir dviračių leidžiamą greitį.

„Manau, greičiu jie neturėtų išsiskirti nuo važiavimo dviračiu, nes blogai, kai tais pačiais takais – dviračių takais – važiuoja dvi skirtingos transporto priemonės, kurių greičiai gali ženkliai skirtis. Na, tai nesaugu yra. Mes ir eisme srautą darome labai panašų, kad greičiai būtų vienodi. Tai reikia žiūrėti, kokiu greičiu važiuoja dviratis, ir prilyginti paspirtuką dviračiui“, – teigia vairavimo instruktorius.

Visgi su kai kuriais Seimo TTK pasiūlymais A. Pakėnas sako nesutinkantis.

„Per daug griežti ribojimai, šalmai ar dar kažkokios specialios aprangos, na, gali padaryti tą reiškinį visai neįgyvendinamą“, – tvirtina jis.

Pritartų mažinti paspirtukų greitį iki 20 km/h

„Bolt“ dalijimosi paslaugų vyr. specialistas Benas Jurlovas LRT RADIJUI sako, kad jo atstovaujama įmonė Seimo TTK siūlymą reglamentuoti elektrinių paspirtukų naudojimą vertina palankiai.

„Matome, kad per keletą metų paspirtukai tapo jau neatsiejama Lietuvos miesto dalimi, kelionių skaičiai auga kasmet, todėl natūralu, kad laikas apibrėžti, kas yra mikromobilumo priemonė, nustatyti jų naudojimo taisykles ir atskirti juos nuo dviračių.

Tikrai pritariame greičio ribojimui, pritariame, jog paspirtuku gali važiuoti tik vienas asmuo. Manome, kad siūlomas projektas, kuriam šiuo metu pritaria ir Vyriausybė, yra efektyvus, mes jam tikrai pritariame ir esame pasirengę būti pagrindiniai jo įgalintojai“, – komentuoja B. Jurlovas.

„Pagrindinis ir svarbiausias dalykas būtų toks, jog paspirtuko greitis būtų mažinamas iki 20 km/h. Mes tai galime padaryti centralizuotai ir manome, kad tai yra puikus sprendimas. (...) Mes turime technologinius sprendimus tai atlikti ir jokių problemų dėl to nebūtų“, – priduria „Bolt“ atstovas.

Parengė Aistė Turčinavičiūtė.